J. Grušas liko ištikimas tradicijai, įsitvirtinusiai dramos formai ir struktūrai. Koks tai orus būvis interaktyvumo, švieslenčių, trendų laikais. Kokia privilegija!

Visuotinė lietuvių enciklopedija Kudirkos Naumiesčio mėgėjų cirko įkūrimą datuoja 1957 m. ir vadina jį pirmuoju Baltijos šalyse bei antruoju Sovietų Sąjungoje tokio tipo kolektyvu.

„Inshi“ Lietuvoje pristatys spektaklį „Rêves“ („Svajonės“). Šiandien žodžio „svajonės“ reikšmė labai skiriasi nuo tos, kurią šis cirkas buvo numatęs 2020-aisiais.

Festivaliui „Cirkuliacija“ artėjant žurnale kalbasi trys režisieriai, vienaip ar kitaip prisilietę prie cirko režisūros.

Kitąmet Ievos tėvui, „Baltijos cirko“ įkūrėjui ir ilgamečiam vadovui Petrui Variakojui sukaks septyniasdešimt. Dukra jį vadina seniausiu vis dar dirbančiu klounu Lietuvoje ir planuoja sukaktį pažymėti keliais įsimintinais renginiais.

Festivaliui „Cirkuliacija“ dedikuotame žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeryje – pokalbis apie nevienalytį šiuolaikinį cirką Lietuvoje.

Šiandien, žvelgdami į Krasninkevičiaus kūrinius, galime tik stebėtis: iš kur mažučiame darželio sargo kambarėlyje atsirado tiek kosminės erdvės ir kūrybinio polėkio?

Buvo labai įdomu pabandyti sudėlioti „Cirkuliacijos“ kelionių po Kauną, o dabar jau ir visą Lietuvą, žemėlapį. Jame – stotelės, kuriose lietuviai mokėsi ne tik cirko disciplinų ir etiketo, bet ir santykio su kitu ir kitokiu.

Kauno IX forto muziejaus sukurtame trumpametražiame dokumentiniame-meniniame filme saga tapo sugriautų šeimų gyvenimų ir prarastų gyvybių simboliu.

Nors cirkas Deimanto giminėje užima ypatingą vietą, pats jis į cirko areną nepasuko. Baigęs mokyklą, iš Panevėžio krašto atvyko į Kauną studijuoti istorijos Vytauto Didžiojo universitete. Čia praleido septynerius metus.

Apie žmogų, kurio gyvenimo varomąja jėga tapo muzika, ir kartu su juo besikeitusį miestą pasakoja paroda „Miesto atmintis: Jonas Jučas ir džiazuojantis Kaunas“, atidaroma jau spalio 22 d.