Mačiūno gimtadienio proga – išnykusio Niujorko fotografijų paroda 

Paroda paremta antropologo Marcelio Mausso dovanos teorijos, pagal kurią dovanojimas nėra tik nekaltas nuoširdumo aktas – jis įpareigoja, formuoja priklausomybės bei galios santykius.

Lapkričio 11 d. Kauno kultūros centre grupė „Golden Parazyth“ kviečia į ypatingą akustinį susitikimą – galbūt su kai kuriais net po 20 metų.

Lapkričio 4 d. 18 val. filmą rodys Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyrius (A. Mapu g. 18), lapkričio 7 d. 16 val. – Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka (Radastų g. 2).

Visuotinė lietuvių enciklopedija Kudirkos Naumiesčio mėgėjų cirko įkūrimą datuoja 1957 m. ir vadina jį pirmuoju Baltijos šalyse bei antruoju Sovietų Sąjungoje tokio tipo kolektyvu.

„Inshi“ Lietuvoje pristatys spektaklį „Rêves“ („Svajonės“). Šiandien žodžio „svajonės“ reikšmė labai skiriasi nuo tos, kurią šis cirkas buvo numatęs 2020-aisiais.

Festivaliui „Cirkuliacija“ artėjant žurnale kalbasi trys režisieriai, vienaip ar kitaip prisilietę prie cirko režisūros.

Prasideda šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“, bet tai – ne vienintelė proga išlįsti iš šiltų namų.

Kitąmet Ievos tėvui, „Baltijos cirko“ įkūrėjui ir ilgamečiam vadovui Petrui Variakojui sukaks septyniasdešimt. Dukra jį vadina seniausiu vis dar dirbančiu klounu Lietuvoje ir planuoja sukaktį pažymėti keliais įsimintinais renginiais.

Lapkričio 3-iąją, tikrąją Prezidento gimimo dieną, muzika sugrįš į Kauno viešąją erdvę ir taps gyvu sveikinimu, skirtu tiek pačiam Prezidentui, tiek visiems, kuriems brangi Lietuvos istorija ir jos žmonės.

Šiemet „Sielų upė“ mini ypatingą sukaktį – 25-erius gyvavimo metus. Per ketvirtį amžiaus ši iniciatyva tapo neatsiejama Kauno tradicijų dalimi, kasmet suburiančia miesto gyventojus, studentus ir svečius bendram atminimo vakarui.

Daugiau nei keturis dešimtmečius nuosekliai plėtojama menininkės kūryba dažniausiai buvo siejama su autoportretu, tačiau ši paroda siūlo kitą V. Bubelytės darbų skaitymo kryptį – per autofikcijos perspektyvą.

Paroda paremta antropologo Marcelio Mausso dovanos teorijos, pagal kurią dovanojimas nėra tik nekaltas nuoširdumo aktas – jis įpareigoja, formuoja priklausomybės bei galios santykius.

Lapkričio 11 d. Kauno kultūros centre grupė „Golden Parazyth“ kviečia į ypatingą akustinį susitikimą – galbūt su kai kuriais net po 20 metų.

Lapkričio 4 d. 18 val. filmą rodys Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyrius (A. Mapu g. 18), lapkričio 7 d. 16 val. – Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka (Radastų g. 2).

Visuotinė lietuvių enciklopedija Kudirkos Naumiesčio mėgėjų cirko įkūrimą datuoja 1957 m. ir vadina jį pirmuoju Baltijos šalyse bei antruoju Sovietų Sąjungoje tokio tipo kolektyvu.

„Inshi“ Lietuvoje pristatys spektaklį „Rêves“ („Svajonės“). Šiandien žodžio „svajonės“ reikšmė labai skiriasi nuo tos, kurią šis cirkas buvo numatęs 2020-aisiais.

Festivaliui „Cirkuliacija“ artėjant žurnale kalbasi trys režisieriai, vienaip ar kitaip prisilietę prie cirko režisūros.

Prasideda šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“, bet tai – ne vienintelė proga išlįsti iš šiltų namų.

Kitąmet Ievos tėvui, „Baltijos cirko“ įkūrėjui ir ilgamečiam vadovui Petrui Variakojui sukaks septyniasdešimt. Dukra jį vadina seniausiu vis dar dirbančiu klounu Lietuvoje ir planuoja sukaktį pažymėti keliais įsimintinais renginiais.

Lapkričio 3-iąją, tikrąją Prezidento gimimo dieną, muzika sugrįš į Kauno viešąją erdvę ir taps gyvu sveikinimu, skirtu tiek pačiam Prezidentui, tiek visiems, kuriems brangi Lietuvos istorija ir jos žmonės.

Šiemet „Sielų upė“ mini ypatingą sukaktį – 25-erius gyvavimo metus. Per ketvirtį amžiaus ši iniciatyva tapo neatsiejama Kauno tradicijų dalimi, kasmet suburiančia miesto gyventojus, studentus ir svečius bendram atminimo vakarui.

Daugiau nei keturis dešimtmečius nuosekliai plėtojama menininkės kūryba dažniausiai buvo siejama su autoportretu, tačiau ši paroda siūlo kitą V. Bubelytės darbų skaitymo kryptį – per autofikcijos perspektyvą.

Kauno IX forto muziejaus sukurtame trumpametražiame dokumentiniame-meniniame filme saga tapo sugriautų šeimų gyvenimų ir prarastų gyvybių simboliu.

Apie žmogų, kurio gyvenimo varomąja jėga tapo muzika, ir kartu su juo besikeitusį miestą pasakoja paroda „Miesto atmintis: Jonas Jučas ir džiazuojantis Kaunas“, atidaroma jau spalio 22 d.

Daugiau kaip 1 700 vienetų. XVI–XVII amžiaus knygos. Monetos, medaliai, dokumentai, fotografijos ir kitos lietuvių kultūros vertybės. Kas buvo žmogus, sukaupęs tokią kolekciją ir kaip ji atsidūrė Kaune?

Lietuvos aviacijos muziejus rengia parodą „Kai dangus tapo scena“, jau spalio mėnesį pakviesiančią pažvelgti ne tik į įspūdingus akrobatinio skrydžio reginius, kuriamus danguje, bet ir į žmones bei istorijas.

Kauno IX forto muziejaus sukurtame trumpametražiame dokumentiniame-meniniame filme saga tapo sugriautų šeimų gyvenimų ir prarastų gyvybių simboliu.

Apie žmogų, kurio gyvenimo varomąja jėga tapo muzika, ir kartu su juo besikeitusį miestą pasakoja paroda „Miesto atmintis: Jonas Jučas ir džiazuojantis Kaunas“, atidaroma jau spalio 22 d.

Daugiau kaip 1 700 vienetų. XVI–XVII amžiaus knygos. Monetos, medaliai, dokumentai, fotografijos ir kitos lietuvių kultūros vertybės. Kas buvo žmogus, sukaupęs tokią kolekciją ir kaip ji atsidūrė Kaune?

Lietuvos aviacijos muziejus rengia parodą „Kai dangus tapo scena“, jau spalio mėnesį pakviesiančią pažvelgti ne tik į įspūdingus akrobatinio skrydžio reginius, kuriamus danguje, bet ir į žmones bei istorijas.