2020-aisiais – svajonės apie spektaklio premjerą. 2026-aisiais – apie tai, kad ateis rytojus. Per šiuos šešerius metus – cirko trupės „Inshi“ kūrimas, sėkmingi pasirodymai, pandemija, plataus masto karas Ukrainoje, egzilis ir trupės atkūrimas kitoje šalyje. Kas buvo šio laikotarpio konstanta?
Būtent prie šio klausimo vis grįžau kalbėdamasi su Romanu Khafizovu, vienu iš „Inshi“ cirko įkūrėjų, aptariant ukrainiečių cirko trupės atsiradimo istoriją bei būsimą viešnagę festivalyje „Cirkuliacija“. Kolektyvas jame pristatys spektaklį „Rêves“ („Svajonės“). Šiandien žodžio „svajonės“ reikšmė labai skiriasi nuo tos, kurią šis cirkas buvo numatęs 2020-aisiais. Norėdama suprasti šį pokytį, leidausi kelionėn su Romanu į pačią pradžią, kai „Inshi“ tebuvo idėja – vienas pirmųjų bandymų atverti šiuolaikinio cirko sceną Ukrainos žiūrovams.
Pradžia
„Inshi“ cirko įkūrimas nebuvo iki galo suplanuotas tuo metu, kai pirmą kartą susitiko jo įkūrėjai Romanas ir Volodymyras Košovyj. 2020-aisiais Romanas sulaukė prodiuserio Sergejaus Permano pasiūlymo sukurti scenarijų kalėdiniam pasirodymui Nacionaliniuose menų rūmuose „Ukraina“, didžiausioje Kyjivo koncertų salėje. Volodymyrui buvo patikėta režisieriaus ir scenografo rolė. Dėl COVID-19 pandemijos visi pasirengimo darbai ir ambicingi planai buvo atšaukti. Kad įdėtas darbas nenueitų veltui, artistai sukūrė kitokią šou versiją ir pristatė ją tų pačių rūmų kamerinėje salėje, talpinančioje ne daugiau kaip 100 žiūrovų. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip pabaiga, tapo nauja pradžia.
„Tuo metu tradicinis cirkas buvo kur kas populiaresnis už šiuolaikinį, o ukrainiečiai nežinojo, kad turime vienus geriausių šiuolaikinio cirko artistų. Daugelis jų dirbo užsienyje dėl platesnių galimybių ir geresnio atlygio, tačiau per COVID-19 pandemiją grįžo namo. Kai sutarėme kurti mažesnės apimties pasirodymą, su Volodymyru nusprendėme, kad tai bus puiki proga pristatyti ukrainiečių artistus vietos publikai. Pradėjome juos kviesti, ir visi sutiko dalyvauti“, – apie pasirodymo idėją pasakoja Romanas.
Pirmasis šou buvo pavadintas „Inshi“ (ukrainietiškai „Kiti“), vėliau tai tapo ir cirko trupės pavadinimu. Scenoje pasirodė 15 artistų, o scenografijoje pasitelkti ambicingi elementai: liftas, ekranai ir judantis apskritimas. „Tai priminė „Betmobilį“, – juokauja Romanas. – Iš pradžių scena buvo visiškai juoda, o tada staiga atsirasdavo vis daugiau šių elementų.“ Pandemija nesutrukdė premjeros sėkmei – į pasirodymus buvo išpirkti visi bilietai. Vėliau, įvedus papildomų apribojimų, šou teko sustabdyti. Pauzė tapo proga ieškoti didesnės ir aukštesnės erdvės, kurioje būtų galima atlikti ir oro akrobatiką. Radę tokią vietą, vyrai įkūrė cirko trupę „Inshi“ ir kartu su choreografu Mykhailo Makarovu iškart pradėjo kurti naują programą „Sny“ („Sapnai“). Pirmojo šou „Inshi“ sėkmė atvėrė kelią antrajam, o vėliau ir trečiajam – „History of Magic“ („Magijos istorija“). „Stengėmės užtikrinti geras darbo sąlygas, atlygį ir galimybes trupės artistams. Reikalai gerėjo, žmonės buvo laimingi, trupė augo. Visgi metų pabaigoje, nors niekas nenorėjo tuo tikėti, visi pradėjo kalbėti apie galimą karą Kyjive“, – prisimena Romanas.
O tada atėjo 2022-ųjų vasaris. Kalbos tapo realybe ir rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. „Inshi“ artistai įsitraukė į įvairią savanorišką veiklą, kartu stengdamiesi padėti ir palaikyti aplinkinius, draugus bei savo šeimas. Tuo metu būdamas Prancūzijoje Romanas pateko į keblią situaciją dėl savo trupės ateities.
Kūryba egzilyje
Greitai paaiškėjo, kad tęsti cirko trupės veiklą karo sąlygomis bus itin sunku. 2022 metų vasarą apsistojęs Prancūzijoje, Romanas nežinojo, ar „Inshi“ apskritai pavyks išsaugoti kaip trupę. „Pradėjau mokytis prancūzų kalbos ir iškart ėmiau ieškoti sprendimų bei galimybių trupės perkėlimui ir pasirodymų tęsimui“, – prisimena Romanas, pirmiausia mezgęs ryšius su profesionalaus šiuolaikinio cirko bendruomene, Prancūzijos kultūros įstaigomis ir Kultūros ministerija.
„Kai kurie teatrai suteikė finansinę bei techninę paramą ir menines rezidencijas, kiti – erdves pasirodymams. Taip pat sulaukėme visapusiško palaikymo kurdami naują spektaklį ir rengdami premjerą Prancūzijoje“, – pasakoja Romanas, pabrėždamas, kad be trupės dizainerės Galynos Kiktyjevos, Martino Palisse’o iš „Territoires de Cirque“, Jean-Pierre’o Dufranco iš DRAC Île-de-France bei Annabelle Cabariste iš Paryžiaus miesto administracijos profesinis trupės tobulėjimas ir perkėlimas nebūtų buvęs įmanomas. „Inshi“ cirko artistai galėjo atvykti į Prancūziją tik gavę oficialius kvietimus. Kas tris mėnesius jie privalo grįžti į Ukrainą ir atnaujinti dokumentus, o darbus menininkai vykdo ir nuotoliu. Štai rengiant pirmąjį spektaklį Prancūzijoje, Romanas dirbo su artistais Prancūzijoje, o Volodymyras kūrė scenografiją Ukrainoje.
Svajonės: pasirodymas
„Reikia visavertiškai gyventi kiekvieną dieną, tiesiog todėl, kad kita diena gali ir neišaušti“, – akcentuoja Romanas, prisimindamas pasirodymo idėją. „Rêves“ yra pirmasis Prancūzijoje sukurtas „Inshi“ spektaklis, pristatytas 2023 metų lapkritį. Tai pasakojimas apie atkaklumą ir meistriškumą, karo pasekmes jaunystei bei betarpiškas tokių patirčių liudijimas. Spektaklis įkūnija šių dienų ukrainiečių svajones, tokias skirtingas nuo vyravusių 2020 metais, kai buvo įkurta „Inshi“.
Romano manymu, „prieš karą žmonės svajojo turėti daugiau, daugiau keliauti ir apie įvairius kitus dalykus. Prasidėjus karui, daug kas pasikeitė. Žmonės svajoja apie šeimą, taiką ir meilę – dalykus, kurie karo metu tapo ypač vertingi. Šiandien daugelis vaikų neturi vaikystės“. Jis pabrėžia, kad pagrindinė spektaklio idėja nėra parodyti dramą. Pasirodymo pradžioje visur tvyro tamsa, iš kurios iškyla Ukrainos herbas – kaip poetinis atkaklumo simbolis. „Mes nenaudojame tiesioginių simbolių, o veikiau poetines jų formas. Kiekvienas pasirodymas sukelia daugybę emocijų. Tai tampa svajonių, stiprybės ir gebėjimo judėti pirmyn arba troškimo gyventi įprastą gyvenimą simboliu“, – sako Romanas.
Svajonės: realybė
„Rusija atakuoja kasdien, ir padėtis vis prastėja. Daugelis mano draugų gyvena taip, tarsi rytojus galėtų ir neišaušti. Jei paklausi jų, ką veiks kitą mėnesį, jie tik nusijuokia – niekas nekuria ilgalaikių planų. Šiandien buvo apšaudytas mano sesers namas netoli Kyjivo; kai kalbėjomės, ji sakė, kad tai gali būti paskutinė jos diena“, – naujausiomis žiniomis iš Ukrainos dalijasi pašnekovas. Karo sąlygomis gyvenančių žmonių realybė yra distopinė, tačiau vis tiek išlieka noras gyventi ir kurti. Ko ateityje tikisi „Inshi“ kolektyvas?
„Pasibaigus karui noriu grįžti į Ukrainą ir tęsti darbą ten, bet kartu išlaikyti ryšį ir su Prancūzija. Pastebėjau, kad karo metu nepriklausomų cirko mokyklų ir studijų skaičius Ukrainoje padvigubėjo. Daugelis Ukrainoje likusių artistų pradėjo steigti savo studijas, mokyti kitus ir kurti naujas erdves būsimai atlikėjų kartai. Taip pat toliau plėtojami cirko festivaliai. Kai kuriuose iš jų dalyvių skaičius gerokai išaugo, nuo maždaug 70 iki 200. Visa tai rodo, kad net ir karo metu kultūra bei cirkas gyvuoja ir vystosi.“
Visgi daugelis šių cirko renginių vis dar remiasi tradicinės cirko mokyklos praktikomis. Ukrainos cirko artistai daugiausia dėmesio skiria technikai, disciplinai, kūno estetikai ir vizualiniam pasirodymų pateikimui. Praleidęs kelerius metus Prancūzijoje, kurioje šiuolaikinis cirkas yra labai populiarus ir remiamas valstybės, Romanas suprato, kad tai, kas kultivuojama Ukrainos cirkuose, yra antraeiliai dalykai Prancūzijoje. Čia labiausiai vertinamos idėjos ir koncepcijos. Savo pasirodymuose „Inshi“ siekia sujungti techninį ukrainietiškos tradicijos virtuoziškumą su prancūziškam šiuolaikiniam cirkui būdingu koncepcijos kūrimu.
„Ukrainoje svarbu nepriekaištingai atlikti triuką, artistai yra labai stiprūs ir disciplinuoti. Visgi „Inshi“ trupėje stengiamės sujungti protą, triuką ir poeziją. Žinau, kad einame teisingu keliu populiarindami šiuolaikinį cirką savo šalyje. Žmonės tam pasirengę, tiesiog trūksta tokio pobūdžio pasirodymų. Tikiuosi, kad „Inshi“ ir kitos trupės daug nuveiks šiuolaikinio cirko labui“, – įžvalgomis dalijasi Romanas. Galbūt būtent čia ir susitinka abi „Inshi“ istorijos pusės – ukrainietiškas technikos tikslumas ir prancūziškas polinkis koncentruotis į idėjas. Cirkas, sukurtas pasaulyje, kuriame tiek naktys, tiek dienos yra kupinos neapibrėžtumo.
