Daugiau kaip 1 700 vienetų. XVI–XVII amžiaus knygos. Monetos, medaliai, dokumentai, fotografijos ir kitos lietuvių kultūros vertybės. Kas buvo žmogus, sukaupęs tokią kolekciją ir kaip ji atsidūrė Kaune, rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus leidinių rinkinio kuratorė Silvija Burokaitė.

Aleksandro Mykolo Račkaus rinkinys yra didžiausia lietuvių numizmatikos kolekcija pasaulyje, kurią sudaro daugiau kaip 1 700 vienetų (palyginimui, Krokuvoje saugomos E. Hutten-Czapskio numizmatikos kolekcijos lietuvišką dalį sudaro 1 263 vienetai). Tai vienas didžiausių numizmatikos rinkinių Baltijos šalyse, šiandien saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Šie rinkiniai sudaro ir viso Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos rinkinio pagrindą.

Išeivijos numizmato, gydytojo ir kolekcininko A. M. Račkaus sukaupta kolekcija yra unikali. Būsimasis mokslininkas gimė Lietuvoje, knygnešio Mykolo Račkaus šeimoje, o vėliau su tėvais išvyko į JAV. Studijuodamas dirbo muziejuje, kur ir susidomėjo kolekcionavimu. 1917 m. Čikagoje A. M. Račkus įkūrė Lietuvių numizmatikos ir istorijos draugiją, kuri tapo svarbiu išeivijos moksliniu ir kultūriniu centru. Draugija rinko monetas, medalius, tautodailės dirbinius, fotografijas, dokumentus, spaudinius – visa, kas susiję su lietuvių kultūra. Kolekcininkas priklausė ir kitoms lietuviškoms organizacijoms, buvo lietuviškos spaudos JAV steigėjas bei redaktorius.

Aleksandras Mykolas Račkus (viduryje), Rapolas Skipitis ir nežinomas asmuo. XX a. I p. fotografas P. Conrad. NČDM rinkinys

1935 m. Kaune įvyko Pirmasis pasaulio lietuvių kongresas. Šia proga į Lietuvą buvo atvežtas Lietuvių numizmatikos ir istorijos draugijos sukauptas rinkinys bei asmeninė A. M. Račkaus kolekcija. Šie išeivijos kultūros lobiai, eksponuoti parodoje, čia ir pasiliko. Po parodos Švietimo ministerija juos įsigijo už 100 000 litų – sumą, daug mažesnę nei tikroji vertė.

A. M. Račkus dvejus metus (1936–1938 m.) dirbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Istorijos skyriuje, kur tvarkė ir aprašinėjo perduotas vertybes. Vis dėlto gausi ir įvairiapusė kolekcija dar tarpukariu buvo išskaidyta po skirtingas institucijas.

Kartu su numizmatiniais rinkiniais į muziejų atkeliavo ir daugybė knygų bei katalogų. Seniausia iš kolekcininko bibliotekos gauta knyga yra konvoliutas „New Münz Buech“, 1597 m. Adomo Bergo išleistas Miunchene. Pažodinis pavadinimo vertimas (atliktas N. Kukevičienės) iš senosios vokiečių kalbos skamba taip: „Naujoji pinigų knyga, kurioje [vaizduojamos] visokio dydžio, didelės ir mažos, sidabrinės ir auksinės Romos kaizerių, kunigaikščių, prelatų, taip pat popiežių, Ispanijos, Prancūzijos, Švedijos, Danijos, Škotijos karalių, Šveicarijos, Italijos ir t. t. monetos, taip pat Senojo Testamento monetos“ (Inv. Nr. 24827).

New Münz Büech / Adam Berg. – München : [s.n.], MDXCVII (1597). – [12], [81] p., [42] p. „Ein Dialogus” : iliustr. ; 31 cm

Viena reikšmingiausių ir vertingiausių knygų Lietuvos istoriografijoje yra Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Historiae Lituanae“ (Lietuvos istorija), išleista 1650 m. Tai pirmoji susisteminta spausdintinė knyga, pateikianti Lietuvos istoriją. Iki tol istoriniai duomenys buvo skelbiami fragmentiškai, dažniausiai kaip priedai. A. Vijūkas-Kojalavičius pirmasis parašė chronologiškai nuoseklų ir išsamų pasakojimą nuo seniausių laikų iki savo epochai artimo laikotarpio (Inv. Nr. 2912).

Historiae Lituanae pars prior [-posterior] / auctore P. Alberto Wiiuk Koialowicz Soc. Iesu …. – Dantisci ; Antverpiae, 1650-1669. – 2 d. ; 4° (22 cm)
Ps 1, De rebus Lituanorum ante susceptam Christianam religionem, conjunctionemque Magni Lituaniae Ducatus cum Regno Poloniae, libri novem. – Dantisci : sumptibus Georgii Försteri …, 1650. – [12], 399 p. : frontisp., inic.

Kita unikali ir Lietuvos istorijai svarbi A. M. Račkaus kolekcijos knyga – Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronika“ (arba tiesiog „Dusburgiečio kronika“). Ją 1679 m. pirmą kartą išleido ir moksliniais tyrimais papildė žymus Prūsijos istorikas K. Hartknochas. Šis leidinys tapo pagrindu pažinčiai su ankstyvąja Prūsijos ir Lietuvos istorija, be kurio šiandien nežinotume daugybės faktų apie Mindaugo, Gedimino ar Vytenio laikų kovas bei mūsų protėvių pagoniškuosius papročius (Inv. Nr. 2914).

Petri de Dusburg, Ordinis Teutonici sacerdotis, Chronicon Prussiae : in quo Ordinis Teutonici origo, nec non res ab eiusdem Ordinis magistris ab an. MCCCXXXV. usque ad an. MCCCXXVI. in Prussia gestae exponuntur, cum incerti auctoris continuatione usque ad annum MCCCCXXXV : accesserunt his paeter notas in Dusburgensem Privilegia quaedam Prussis antiquitus concessa, item Dissertationes XIX. antiquitates Prussicas complexae / autore et collectore Christophoro Hartknoch Passenheim. Prusso. – Francofurti et Lipsiae : sumptibus Martini Hallervordii bibl. Regiom. Pruss. ; Ienae : typis Johannis Nisi[i], 1679. – [24], 484, [32], 456, [46] p., [1] žml. lap., [6] iliustr. lap. 

Šios ir kitos XVI–XVII a. istorinės bei numizmatikos knygos rodo, kokie išskirtiniai leidiniai buvo sukaupti kolekcininko ir atsidūrė muziejaus bibliotekoje. Aktuali ir paties visuomenininko, aktyvisto A. M. Račkaus leidybinė veikla – jis išleido kelis darbus: „Gudonai (Gotai): Lietuvių tautos giminaičiai“ (1929 m., lietuvių ir anglų kalbomis) ir „Žinynas apie Lietuvos numizmatiką“ (1-asis tomas „Pirmykščiai pinigai priešistorijos gadynėje“, 1965 m.).

Muziejaus bibliotekoje gausu numizmatikos, faleristikos, istorijos, finansų ir kitų sričių leidinių, kurių dauguma pažymėti specialiu asmeniniu dr. A. M. Račkaus raudonu antspaudu. Visi, besidomintys numizmatika (ypač senąja), šioje bibliotekoje gali rasti itin daug vertingos informacijos įvairiomis kalbomis.