Lietuvos aviacijos muziejuje saugomos išskirtinės vertės muziejinės vertybės – Lietuvos karo aviacijos viršininko brigados generolo Antano Gustaičio suprojektuoto žvalgybinio lėktuvo ANBO-IV (ANBO-41) brėžinių šviesoraštinės kopijos. Tai ne tik svarbus Lietuvos aviacijos istorijos liudijimas, bet ir unikalus techninės minties bei tarpukario inžinerijos dokumentas, kurio išsaugojimas reikalauja ypatingo specialistų dėmesio. Daugiau apie tai pasakoja rubrikos „Muziejaus trečiadienis“ viešnia Lietuvos aviacijos muziejaus Rinkinio saugotoja Vida Gamziukienė.
Unikalus dokumentinis paveldas
Brėžinių šviesoraštines kopijas surado muzikologas, Lietuvos aviacijos istorijos tyrinėtojas Vytautas Povilas Jurkštas. 1993 m. Lietuvos technikos muziejus (dabar – Lietuvos aviacijos muziejus) jas įsigijo iš kolekcininko našlės Ksaveros Jurkštienės.
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pagamintas rinkinys yra vientisas ir vienintelis toks išlikęs komplektas. Šios kopijos buvo naudojamos kaip originalai statant lėktuvus ANBO-IV ir ANBO-41. Jose pavaizduotos įvairios lėktuvo dalys bei detalės, pateiktos techninės lentelės, išlikę idėjos autoriaus A. Gustaičio, brėžinių autorių, braižytojų ir tikrintojų parašai.
Dokumentų išskirtinumą patvirtina ir jų pripažinimas nacionaliniu mastu: 2006 m. šviesoraštinės kopijos buvo įtrauktos į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.
Šių brėžinių vertę lemia ne tik jų retumas. Jie liudija Lietuvos aviacijos inžinerijos pasiekimus ir suteikia galimybę išsamiai pažinti vieno svarbiausių tarpukario Lietuvos orlaivių konstrukciją. Teoriškai pagal išlikusius dokumentus būtų įmanoma atkurti lėktuvą ANBO-IV.
ANBO-IV – Lietuvos vardą garsinęs lėktuvas
ANBO-IV buvo vienas reikšmingiausių A. Gustaičio kūrinių. Tarpukario Europoje šio tipo lėktuvai vertinti kaip vieni geriausių savo klasėje. Jų galimybės ypač ryškiai atsiskleidė 1934 m., kai A. Gustaitis kartu su bendraminčiais trijų lėktuvų ANBO-IV grandimi surengė istorinį skrydį per Europos sostines.
Šiuo skrydžiu buvo siekiama ne tik išbandyti orlaivių galimybes, bet ir pristatyti Lietuvą Europai. Nedidelė, vos prieš kiek daugiau nei dešimtmetį nepriklausomybę atkūrusi valstybė pademonstravo gebėjimą kurti ir gaminti savus karinius lėktuvus. ANBO-IV tapo Lietuvos techninės pažangos, inžinerinio meistriškumo ir savarankiškumo simboliu.
Išlikę šio orlaivio brėžiniai svarbūs ne vien aviacijos specialistams. Tai dokumentai, padedantys suprasti, kokį technologinį lygį Lietuva buvo pasiekusi tarpukariu ir kokį vaidmenį aviacijos pramonėje atliko šalies konstruktoriai.


Nuo paslėptų brėžinių iki restauravimo darbų
Dėl netinkamų saugojimo sąlygų, kai dokumentus teko slėpti nuo okupacinės valdžios, dauguma jų buvo pažeisti: brėžiniai suplyšo, prarado popieriaus fragmentų, susiraukšlėjo, išbluko, nuo drėgmės susibangavo.
Tokioms vertybėms išsaugoti prireikė profesionalių restauratorių pagalbos. 2016 m. prasidėjo blogiausios būklės šviesoraštinių kopijų tyrimai ir restauravimas. Pirmiausiai šiais darbais rūpinosi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos restauratoriai, o pastaraisiais metais juos tęsia Vilniaus universiteto bibliotekos Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyriaus specialistai.
Restauravimo darbams finansuoti muziejus teikė projektus Lietuvos kultūros tarybai, o nuo 2024 m. lėšas skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Kiekvienas brėžinys – individualus restauravimo iššūkis
Šviesoraštinių kopijų popierius yra specifinis, o jam tinkamą atitikmenį šiandien rasti sudėtinga. Prieš pradedant restauravimą kiekviena muziejinė vertybė išsamiai ištiriama: specialistai ją fotografuoja, vertina mikrobiologinio užkrato riziką, nustato popieriaus rūgštingumą, tiria jo pluošto chemines savybes ir atlieka kitus būklės tyrimus.
Tada atliekamas sausasis valymas – popieriaus paviršius valomas specialiomis kempinėlėmis ir trintuko trupiniais. Ypatingo atsargumo reikalauja drėgmei jautrūs antspaudai bei įrašai, todėl prieš drėgnąjį valymą jie fiksuojami sočiu ciklododekano tirpalu heksane.
Šviesoraščiams plauti taikomas specialiai parinktas metodas: dokumentai dedami ant vandeniu sudrėkinto filtravimo popieriaus, ištiesto ant lygaus paviršiaus. Po plovimo lakštai iš dalies pradžiovinami ant filtravimo popieriaus, o vėliau perkeliami į mechaninį presą, kuriame tarp gelumbių džiovinami ir tiesinami. Šis procesas padeda pašalinti susikaupusias rūgštines medžiagas, pagerina popieriaus fizines ir chemines savybes.


Kitas svarbus etapas – popieriaus vientisumo atkūrimas. Suklijuojami ir sutvirtinami įplyšimai bei lūžiai, atkuriamos prarastos popieriaus dalys, parenkant pagal fizines ir chemines savybes originalui tinkamą popierių. Baigus restauravimo ar konservavimo darbus, dokumentai fotografuojami dar kartą – taip užfiksuojama jų būklė po atliktų procedūrų.
Nuo 2016 m. kasmet vykdomų darbų rezultatai jau akivaizdūs: iš 387 muziejinių vertybių restauruotos 171. Tai ilgas, nuoseklumo ir specialių žinių reikalaujantis procesas, kuriame kiekvienas dokumentas vertinamas individualiai.
Išsaugoti, pažinti ir pristatyti visuomenei
Restauravimo projektas apima ne tik dokumentų fizinės būklės gerinimą. Siekiama juos išsaugoti ateities kartoms, parengti skenavimui, fotografavimui ir skaitmeninimui, sudaryti sąlygas eksponuoti parodose. Baigus restauravimo ir konservavimo darbus, dokumentai dedami į jų formatą atitinkančius, ilgalaikiam saugojimui pritaikytus popierinius aplankus ir laikomi metalinės spintos stalčiuose.



Svarbu, kad šis paveldas neliktų prieinamas tik specialistams ar saugyklų lankytojams. Lietuvos aviacijos muziejuje jau surengtos trys restauruotų šviesoraštinių kopijų parodos. 2019 m. rugsėjo 20–21 d. lankytojams pristatytos 2016–2018 m. restauruotos muziejinės vertybės. 2020 m. spalio 15–17 d. surengta paroda „Benzino baką išmest!“. Pirmųjų dviejų parodų atidarymai buvo filmuojami, o įrašai apie jas socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė didelio lankytojų dėmesio.
2021–2025 m., muziejuje vykstant renovacijos darbams, veikė paroda „ANBO dėlionė. ANBO-IV (41) brėžinių šviesoraštinės kopijos“. Ji leido lankytojams iš arčiau susipažinti su unikaliais dokumentais ir jų istorija.
2025 m. brėžinių kopijas buvo galima pamatyti parodoje „Nuo brėžinio iki dangaus: ANBO (at)gimimas“, kur jie padėjo pasakoti brigados generolo A. Gustaičio istoriją ir pristatyti tais metais minėtas 100-ąsias pirmojo lėktuvo ANBO metines.
Šiuo metu vykdomas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamas projektas „Įžymaus lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus brig. generolo Antano Gustaičio žvalgybinio lėktuvo ANBO-IV (ANBO-41) brėžinių restauravimas. Dešimtas etapas“ leidžia toliau nuosekliai atlikti restauravimo ir konservavimo darbus, siekiant išsaugoti ir suskaitmeninti likusias brėžinių kopijas.
ANBO-IV brėžinių šviesoraštinių kopijų išsaugojimas – tai ne vien popieriaus restauravimas. Kiekvienas atkurtas lakštas padeda puoselėti Lietuvos aviacijos inžinerijos istoriją, liudija tarpukario specialistų gebėjimus ir primena laikotarpį, kai Lietuvos vardas Europos padangėje skambėjo dėl lietuvių sukurtų lėktuvų. Restauratorių darbas suteikia galimybę šiuos dokumentus ne tik saugoti, bet ir tyrinėti, skaitmeninti bei pristatyti ateities kartoms.




