Po pokalbio su Kauno valstybinės filharmonijos vadovu Dainiumi Burkausku supratau, koks taiklus yra naujasis šios įstaigos šūkis „Čia sklinda muzika“. Mano ausį nuolat pasiekdavo iš pastato koridorių, kambarių ir koncertų salės atklystantys repeticijų garsai, pučiamųjų instrumentų aidas, balsų mankštos.
Šis šūkis – tik vienas iš įstaigos pokyčių, kuriuos lydi pamatinis siekis neprarasti to, kas per dešimtmečius tapo institucijos tapatybės dalimi. Beveik metus įstaigai vadovaujantis Dainius Burkauskas siekia išsaugoti aukštą profesionalumo lygį ir ilgametę Filharmonijos tradiciją, bet kartu ieško naujų būdų atverti duris platesniam lankytojų ratui, kartu ir tiems, kurie klasikinę muziką dar tik ruošiasi atrasti.

Beveik metus vadovaujate Kauno valstybinei filharmonijai. Kokie įspūdžiai ir įvykiai labiausiai įsiminė per šį laiką?
Ryškiausi įspūdžiai susiję su Kauno valstybinio choro gastrolėmis. Su šiuo įstaigos kolektyvu reprezentuojame Kauną ir Lietuvą regionuose bei pasaulyje. Pirmosios gastrolės vyko vasarį, kai devintajame Liublianos žiemos festivalyje atlikome Hectoro Berliozo simfoniją „Romeo ir Džuljeta“ su legendiniu maestro Charlesʼiu Dutoit. Gegužę išvykome į Torunę Lenkijoje, kur dalyvavome 33-iajame Baltijos šalių muzikos festivalyje „Probaltica“. Rugsėjį vėl grįžome į Liublianą, į 74-ąjį vasaros festivalio uždarymą. Kauno valstybinis choras pasirodė kartu su Londono simfoniniu orkestru ir legendiniu dirigentu Antonio Pappano. Koncertuoti su tokiais pasaulinio lygio kolektyvais yra didelis pasiekimas. Džiaugiuosi, kad galime tai daryti, kad mus kviečia. Gastrolės buvo puiki proga geriau pažinti ir Kauno valstybinį chorą.
Visgi Filharmonijoje nesate naujas žmogus – čia dirbate jau kelis dešimtmečius, tačiau numanau, kad vadovo pozicija leido į įstaigą pažvelgti iš visai kitos perspektyvos.
Filharmonijoje dirbu 28 metus, drąsiai galiu teigti, kad per tiek laiko turėjau progų pažinti ir kolektyvą, ir kasdienius darbo procesus, ir tradicijas. Buvęs vadovas Justinas Krėpšta subūrė puikią komandą, todėl šiandien esu be galo dėkingas kiekvienam. Kolektyvo sudėtis nepasikeitė ir man tapus vadovu. Plėtojame idėjas ir siekiame bendrų tikslų bei atsinaujinimo. Filharmoniją paveldėjau kaip aukščiausio lygio kultūros įstaigą su tvirtais pagrindais.
Kokį svarbiausią tikslą išsikėlėte pradėdamas dirbti šiose pareigose?
Išsikėliau užduotį išlaikyti ir išsaugoti tai, ką kūrėme ilgus metus, ir vesti Filharmoniją pirmyn, šiuolaikinio gyvenimo ritmu, neprarandant jos savitumo ir puoselėjant tradicijas. Manau, kad gebėjimas derinti ilgametę patirtį ir naujoves yra vienas svarbiausių įstaigos principų ir pokyčiai neturi prieštarauti profesionalumui bei tradicijai.
Išties, Filharmonija yra Kauno muzikinės tradicijos dalis. Kaip šiandien, Jūsų manymu, reikėtų derinti tradicijos saugojimą ir naujovių paiešką? Ką atrodo svarbiausia išlaikyti?
Svarbu išsaugoti aukštą profesionalumo lygį ir pagarbą muzikai bei klausytojui. Tai vertybės, kurios neturėtų kisti, kad ir kokių naujovių atsirastų. O jų ieškoti būtina, nes keičiasi visuomenė, jos poreikiai, muzikos suvokimas ir pateikimo formos. Svarbu atverti naujas klasikinės muzikos pažinimo galimybes. Viena iš krypčių – skirtingų muzikos žanrų derinimas, įvairios klasikinės muzikos interpretacijos, sintezė su šokiu, elektronine muzika, muzikos teatro elementais. Tokie sprendimai leidžia pažvelgti į klasikinę muziką kitu kampu, nenutolstant nuo tradicijos ir ją derinant su kitomis meno šakomis. Kita vertus, ir pati klasikinė muzika yra labai įvairi, turtinga ir įdomi, todėl joje kiekvienas gali atrasti kažką sau.
Rudenį prasidėjo naujas Filharmonijos sezonas, o jį pasitikote pristatydami kelias naujoves: šeimos ir mecenatų bilietus, edukacines paskaitas prieš koncertus, neseniai pristatytas ir naujas vizualinis identitetas. Kokį bendrą pokytį norite šiais sprendimais inicijuoti?
Tai tik dalis prasidedančių pokyčių. Ilgalaikėje perspektyvoje siekiame, kad Filharmonija būtų atvira, patraukli ir prieinama platesniam žmonių ratui, sudomintų įvairaus amžiaus ir skirtingų interesų klausytojus. Kartu stengiamės įsitraukti į visuomenei svarbias iniciatyvas. Štai spalį vyko Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė, kurios metu pakvietėme senjorus į nemokamus renginius. Taip pat skiriame daugiau dėmesio specialiųjų poreikių turintiems klausytojams. Laukiame grįžtamojo ryšio, norėdami sužinoti, ką galėtume tobulinti ir pasiūlyti.
Kita aktualija – artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Savotiška įžanga jau buvo šių metų rugsėjo 24 dieną, kai kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru pristatėme Ludwigo van Beethoveno Devintąją simfoniją. 2027 metais Filharmonija organizuos keturių koncertų ciklą „Skambanti Europa“. Jis įtrauktas į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai sociokultūrinę programą Lietuvoje. Tai reikšmingas pasiekimas, stiprinantis Filharmonijos matomumą, ir didelė atsakomybė.

Papasakokite plačiau apie edukacines paskaitas prieš koncertus. Kiek šiandien Filharmonija turėtų būti vieta, kurioje žmogus gali geriau suprasti klasikinę muziką?
Mokomės visą gyvenimą, pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis. Kodėl viena tokių vietų negalėtų būti Filharmonija? Norisi, kad ir mažas, ir didelis turėtų galimybę ne tik klausytis muzikos, bet ir geriau pažinti kūrybą, suprasti muzikos mintį, kompozitoriaus išgyvenimus bei kūrinio atsiradimo aplinkybes. Šių paskaitų idėja – suteikti daugiau konteksto, padėti atrasti gilesnį ryšį su muzika ir pastebėti tai, ko be šių žinių galbūt nebūtum supratęs. Iš jau įvykusių paskaitų sulaukiame nemažai teigiamų atsiliepimų. Šiuo metu edukacinės paskaitos labiau orientuotos į vakarinius koncertus. Tačiau ir šeimoms skirtose muzikinėse popietėse netrūksta edukacinių elementų.
Kokią žinutę siunčia kita naujiena – šeimos bilietai?
Tai dar viena iniciatyva, kuria siekiame paskatinti šeimas dažniau lankytis Filharmonijoje, pasiūlydami nuolaidas ir palankesnes sąlygas. Norime, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę apsilankyti koncertuose ir mėgautis gyva muzika. Jaunimui rengiame atskiras programas. Norėtųsi ir aktyvesnio muzikos ugdymo įstaigų mokinių bei jų pedagogų įsitraukimo. Juk auga būsimoji atlikėjų karta, koncertuosianti čia. Kalbant apie naujienas – dar kelias ruošiame ir netrukus jomis pasidalinsime.
Visai neseniai pristatytas naujas Filharmonijos logotipas ir vizualinis stilius, įkvėpti tarpukario architektūros akcentų.
Idėja gimė šiame kabinete, kuriame dabar kalbamės. Vizualinį stilių natūraliai padiktavo Kauno filharmonijos pastatas, jo architektūra, interjeras, spalvos. Naujo logotipo atsiradimą įkvėpė įspūdingasis mūsų vitražas ir aplink jį esančios kolonos – šie architektūros elementai labai ryškiai sujungia paveldo pastatą su jame skambančia muzika. Pastato architektūra ir yra mūsų idėjinis laukas. Naujajame logotipe taškas simbolizuoja susitikimo vietą ir kartu atspirties tašką, iš kurio muzika sklinda visomis kryptimis kartu su kultūrine patirtimi.
Viename interviu neseniai vylėtės, kad Filharmonija buvo, yra ir liks atvira visiems: nuo jauno iki garbaus amžiaus klausytojo, nuo karjerą pradedančio iki brandaus scenos profesionalo. Kaip manote, ką atrasti ir patirti gali čia niekada nesilankęs žmogus – tiek pastato, tiek renginių atžvilgiu?
Pažintį su Filharmonija siūlyčiau pradėti nuo ekskursijų, šiuo metu rengiame dvi temines. Viena jų istorinė, kita skirta architektui Edmundui Alfonsui Frykui. Šiame pastate skambanti muzika atsiskleis kitaip, kai jau būsite susipažinę su jo istorija.
Tada kviesčiau peržiūrėti mūsų repertuarą. Jis labai platus – nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Išsirinkite kelis koncertus ar bent vieną, į kurį norėtųsi ateiti. Kai kurie lankytojai sako, kad atėję nebenori išeiti ir jiems visada malonu vėl apsilankyti. Tada jie pradeda sekti naujienas.
Įdomu aptarti ir būsimą inkliuzą miesto kultūriniame audinyje. Atvėrus naująjį M. K. Čiurlionio koncertų centrą, Filharmonijai neišvengiamai teks dalintis Kauno publikos dėmesiu. Ar tai konkurencijos iššūkis, ar bendradarbiavimo galimybė? O galbūt paskata iš naujo pergalvoti Filharmonijos vaidmenį mieste?
Matau tai kaip dar vieną galimybę plėsti Kauno kultūrinį gyvenimą ir bendradarbiauti, nes mūsų kryptis iš esmės ta pati. Kiekviena kultūrinė erdvė žadina smalsumą, norą pažinti ir atrasti ką nors naujo, tačiau tai kartu ir didelis iššūkis. Tai naujas daigas, kuriam reikės prigyti, augti ir atrasti savo vietą miesto kultūriniame gyvenime.

Filharmonija turi gilias šaknis, ji jau seniai pelnė klausytojų pasitikėjimą ir dešimtmečius nuosekliai kuria savo istoriją. Nemanau, kad vertėtų į tai žvelgti per konkurencijos prizmę. Svarbiausia, kad kiekviena kultūros įstaiga rastų ne tik vietą kultūriniame gyvenime, bet ir savo klausytoją ar žiūrovą. Visi kartu turime misiją stiprinti kultūrą ir suteikti miestui visa, kas geriausia.
Tai tikrai galėtų tapti nauja klasikinės muzikos ekosistema. Kokią Filharmoniją norėtumėte matyti po penkerių metų kadencijos laikotarpio?
Norėčiau, kad ji būtų atvira visiems – ne tik didelis pastatas. Kad žmonės nebijotų čia ateiti ir nemanytų, jog dar nėra užaugę iki klasikinės muzikos, o klausydamiesi atrastų jos subtilumą ir grožį. Tad nebijokime, ateikime, klausykimės ir domėkimės.




