Žurnalų archyvas

„Pėdos marių dugne“ atskleis užlietas pakaunės istorijas 

24 rugpjūčio, 2022, „Kaunas 2022“ inf. | Interviu, Kaunas 2022, Naujienos

„Pėdos marių dugne“ – jau tradicija tapęs renginys, skirtas atminti prieš kiek daugiau nei 60 metų užlietų pakaunės kaimų ir čia gyvenusių žmonių istorijas. Kiekvienais metais „Pėdos marių dugne“ vienai dienai kviečia tapti nuskendusių kaimų gyventojais, įsiklausyti į gyvavusias legendas ir tradicijas. Šiemet renginys grįžta rugpjūčio 27-ąją.

„Atmintis turi gyvuoti, be praeities esame niekas, esame tušti. Turime bent jau apgraibomis žinoti, kokioje vietoje gyvename, kokios ten buvo dainuojamos dainos“, – įsitikinusi renginio režisierė Eglė Kuzmickienė. Su ja kalbamės apie ypatingą Samylų vietovę, kasmet nustebinantį renginį ir tai, kodėl prisiminti istoriją – būtina. 

G. Jovaišos nuotr.

Užlieti kaimai ir lig šiol gyva atmintis

Samylų įlanka mena šiandien jau sunkiai suvokiamus įvykius. Prieš 63 metus, statant Kauno hidroelektrinę, buvo užtvenktas Nemunas, o marių dugne atsidūrė daugiau nei 700 sodybų. Savo vaikystę, puoselėtas tradicijas iki šiol mena nemaža dalis Samylų ir kaimyninių vietovių gyventojų. 

Nors „Pėdos marių dugne“ skirtos prisiminti jautrų įvykį, dažno sulyginamą tremčiai, programos organizatoriai nelinkę akcentuoti tik skaudžios istorijos vingio pusės. „Nesame linkę gedėti, liūdnų įvykių mūsų gyvenimuose ir taip daug,“ – pasakoja E. Kuzmickienė. 

„Iš kitos pusės, visada jautru prisiliesti prie to, kas buvo, prie istorijos, ypač, kai ji susijusi su konkrečiais žmonėmis, kuriuos pažįsti. Kartais žmonės po renginio prieina ir dėkoja, prisimena, kad čia gyveno jų tėvai. Turime dar gyvą tradiciją, tad mums, organizatoriams, belieka ją skleisti. Stengiamės prisiminti įvairius vietovės aspektus – tai vestuves, tai sielininkus, kareivius. Visgi šiais metais, bendradarbiaudami su „Kaunas 2022“, grįžtame prie pradžios – papasakosime, ką reiškia „Pėdos marių dugne“, kokia šio įvykio istorija“, – pasakoja renginio režisierė E. Kuzmickienė. „Mūsų misija ne tik puoselėti tradicijas, bet ir skleisti žinią, priminti. Juk daug kas net nežino, kaip atsirado Kauno marios, kiek žmonių, kiek likimų tai palietė. Tokia jau ta žmonija – keliaujame, žavimės piramidėmis ar faraonų gyvenimais, tačiau kartais pamirštame, kas vyksta mūsų namuose“.

G. Jovaišos nuotr.

Į klausimą, kodėl svarbu prisiminti šį istorinį įvykį, E. Kuzmickienė atsako klausimu: „O kodėl svarbu minėti Sausio 13-ają, Birželio 14-ąją? Retas lietuvis yra pasaulio pilietis, tai labiau būdinga jaunajai kartai.  O vyresnioji karta įsikibusi į savo namus, savo kraštą. Galbūt tai senoviškas požiūris, bet taip jau yra. Negalime nuo to pabėgti, todėl svarbu, kad vaikai atėję į renginius, vykstančias etno mokyklėles dainuoja, kažkas lieka ir jų viduje. Šiandien šią vietovę supa marios ir nuostabios apylinkės: regioninis parkas su savo augalija, gyvūnija, Dubravos miškas, pažintiniai takai, gamtos paveldo objektai. Jei Kauno rajonas laikomas smaragdiniu, tai Samylai yra smaragdų centras. Tai – jau visai kitas gyvenimas, bet prisiminti praeitį, man atrodo svarbu ir reikalinga,“ – svarsto E. Kuzmickienė. 

Programoje – dirbtuvės, koncertai ir istorijos aidas

„Pėdos marių dugne“ programoje – nuo jungtinio bendruomenės ir profesionalų pasirodymo iki dirbtuvių ir koncerto. Visgi didžiausias dėmesys bus skiriamas priminti čia gyvenusiųjų istorijas bei tradicijas.

„Šiemet renginys nustebins unikalia programa – pirmoji jos dalis „Kelias namo“ kuriama kartu su „DixXband“ bei Leonardu Pilkausku, puikiai žinomu muzikos pasaulyje. Projektas sudėtingas, nes bendruomenės atlikėjai dainuos pagal gyvą muziką. Mėgėjų kuriamas pasirodymas susijungs su profesionalia patirtimi, laukia ypatingas reginys su muzikos, teatriniais elementais. Pasirodyme muzikinius kūrinius atliks „Lietuvos balso“ laimėtoja Milėja Stankevičiūtė, aktorė Edita Niciūtė, folkloro ansamblis „Samylų senoliai ir vaikaičiai“, moterų choras „Žaisa“. Vėliau laukia  grupių Tautumeitais (Latvija), Biplan pasirodymai, A. Gotesmano ir grupės kuriamas lazerių ir būgnų šou. Renginių metų vyks edukacijos įvairaus amžiaus lankytojams“.

Anot E. Kuzmickienės, bendruomenė aktyviai prisideda prie renginio organizavimo, ruošiasi pasirodyti ir šių metų programoje. „Bendruomenė veikia noriai, su dideliu džiaugsmu. Žinoma, dirbti su mėgėjais kiek sunkiau nei su profesionalais. Pastariesiems pasakai sumanymą ir jis išpildomas, o su bendruomene daugiau repetuojame, kalbamės. Kartu kurti pasirodymus be galo įdomu. Džiugu, kad renginį aktyviai palaiko ir Kauno rajono savivaldybė, atvyksta ne tik kauniečiai, bet ir svečiai iš užsienio.“

Anot režisierės, kasmet vykstantis renginys – siurprizas ne tik atvykstantiesiems, bet ir patiems organizatoriams bei dalyviams: „Kiekvienas renginys yra kaip nutikimas. Pavyzdžiui, atsimenu pasiruošimą renginiui „Legendos iš marių dugno“. Pasiuvome 25 didžiules lėles, kurios siekė 3 m aukštį. To surepetuoti beveik neįmanoma, nes renginį kuria apie 60-70 žmonių – tinkamos vietos ar laiko repeticijoms, bendram susibūrimui dažnai, paprasčiausiai, nėra. Viskas vyksta organiškai. Taip bus ir šiemet. Atrodo, kad viską jau padarėme, bet nerimas lieka iki paskutinės minutės“, – jausena likus mažiau nei savaitei iki renginio dalinasi E. Kuzmickienė.

Renginys „Pėdos marių dugne“ vyks rugpjūčio 27 d., 17 val. Samylų poilsiavietėje. Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia arba feisbuko puslapyje.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.