Užbėgant įvykiams už akių, derėtų paminėti, kad didžiausia dovana modernistams – seniems ir naujai atsivertusiems, kauniečiams ir iš šono mūsų miestą stebintiems – būtų žinia, kad miesto tarpukario architektūra ir urbanistinis miesto audinys įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, – o tai tikrai sužinosime 2022-aisiais.
Kauno žingsnis į UNESCO – iššūkis ne tik profesionalams, bet ir visiems Kauno bei Kauno rajono gyventojams. Juk tarptautiniai ekspertai patys nieko nekuria ir nesaugo – jie tik pripažįsta, kas vertinga ir kaip su tuo elgiamasi. Tad, visų pirma, sužadinti atsakomybę už mūsų aplinką ir kurti emocinį ryšį su urbanistiniu peizažu bei kultūra – toks pagrindinis „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ tikslas.
Ne tik tūkstančiai tarp dviejų pasaulinių karų (tiksliau, intensyviausiu Laikinosios sostinės laikotarpiu – apie tai kalba šio numerio herojus Hugo Herrera Tobónas) Kaune ir aplink jį iškilusių pastatų, bet ir jų architektai, statytojai, savininkai, gyventojai bei šių likimai yra svarbūs dėmenys kalbant apie palikimą – regimą, praeinamą, tiriamą ir vartojamą kasdien. Ne plikos sienos, o mąstymo būdas – architektūra, persunkta individualiomis istorijomis ir reikšmėmis, – yra didžioji vertybė.
„Modernizmas ateičiai“ – tai penkerius metus vystoma iniciatyvų ir susitikimų erdvė, kurioje bendroms diskusijoms, idėjų dirbtuvėms, meno ir kultūros veikloms susitinka įvairių sričių profesionalai, pastatų savininkai, paveldo bendruomenė ir kultūros iniciatyvų atstovai, drauge kuriantys modernistinio paveldo išsaugojimo, interpretacijos ir sklaidos scenarijus. Dalį šių scenarijų pristatome tolesniuose žurnalo puslapiuose, o žemiau – 2022-ųjų akcentai.
Siekiama iki 2022 m. pabaigos įveiklinti – simboliškai – 365 modernistinius pastatus Kaune ir Kauno rajone. Tokiu būdu norima atkreipti dėmesį ne tik į reikšmingiausius tarpukario modernizmo pastatus, bet ir į kasdienybės paveldą. Pirmasis žingsnis – interneto svetainė, kurioje modernistinį žemėlapį gali pildyti tokių namų gyventojai, istorikai ir entuziastai, žinantys pastatų istorijų, mėgstantys fotografuoti ir naršyti archyvuose. Skaitmeninė modernizmo duomenų kaupykla veikia ir kaip bendruomenės telkimo platforma, padedanti susipažinti ir dalintis geromis patirtimis, o ten atsirandantys pasakojimai tampa inspiracija įvairiems kūrybiniams projektams.
2018 m. Kaune įvyko pirmoji tarptautinė „Modernizmo ateičiai“ konferencija. Ji grįš rugsėjo 21–22 dienomis ir bus skirta įspūdingiausių modernizmo interpretacijų projektų – ne tik Kauno, bet ir tarptautinių – pristatymui. Keliones į Lietuvą jau planuoja žymiausių Europos universitetų, galerijų atstovai bei kūrėjai. Bus įdomu palyginti, padiskutuoti ir idėjas vystyti toliau.
Taip pat programos rėmuose buvo surengtos dvi tarptautinės architektūros ir paveldo mokyklos – vieną vasarą studentai ir entuziastai tyrinėjo Kauno centrą, kitą – Kačerginės kurortą. 2021 ir 2022 m. šio renginių ciklo organizavimą tęsia Kauno technologijos universiteto komanda.
Tai, kad Kaunas savo modernizmu išskirtinis, bet ne vienišas, įrodo „MoFu 360/365“. Tai Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ iš dalies finansuojamas tarptautinis projektas, kurį įgyvendina partneriai iš Kauno, Lvovo (Ukraina), Brno (Čekija), Kortrijko (Belgija) ir Tel Avivo (Izraelis). Iš viso sukurta 17 meninių projektų modernistiniuose pastatuose, o pagrindinė paroda Kauno centrinio pašto rūmų duris keturiems mėnesiams atveria „Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalį sausį. Kol nematėme parodos, žurnale – ir vėl – kalbame apie patį paštą.
Kaip ir kitos „Kaunas 2022“ programos, taip ir ši nebūtų tokia turtinga be savo idėjas, ryšius, galimybes pasiūliusių partnerių, kurių dėka ne tik plečiama paveldu ir jo integracija besidominti auditorija, bet ir efektyviau skleidžiama žinia apie Kauną kaip išskirtinės architektūros miestą.
Pavyzdžiui, šiemet projektą „100 Kauno atvaizdų“ pristatys viena seniausių kūrybinių organizacijų šalyje – Lietuvos dailininkų sąjunga. Ši idėja – tai įvietintų meno kūrinių ir kuruojamų parodų ciklas įvairiose tarpukarį menančiose erdvėse Kaune ir Kauno rajone.
Savitą, įvairių šalių kūrėjų žvilgsnius į Kauną demonstruojančią koncepciją pasiūlė Kauno menininkų namai su partneriais iš užsienio. „DeMo“ („Dekoduojant modernybę“) – tai meno rezidencijų mainų programa, kurios metu menininkai analizuoja modernybės vystymosi procesus bei eigą skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose kontekstuose, – apie tai plačiau kalbėjome „Kauno pilno kultūros“ 2021 m. lapkričio numeryje.
Kauno fotografijos galerija taip pat rengia rezidencijų programą „Fotografija – dokumentas ateičiai“, kuria sieks tyrinėti ir reprezentuoti Kauno modernizmą tarptautiniame kontekste.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius 2022 m. pristatys tris projektus, skirtus tyrinėti ir kūrybiškai pasakoti apie Kauno XX amžiaus architektūrą: projektas „[Ne]matoma architektūra“ (aut. Rasa Chmieliauskaitė) sumanytas siekiant regos sutrikimų turinčius gyventojus įtraukti į architektūrinės aplinkos pažinimą; projektas „Geismo [architektūra]“ (aut. Tautvydas Urbelis) vykdo gėdos jausmo architektūroje tyrimą ir pristatys interpretaciją, susijusią su įvietintomis geismo apraiškomis Kauno mieste. Taip pat architektas Gintaras Balčytis su komanda ruošia įtraukiančią Kauno architektūros festivalio programą, kurią lydės parodos, dirbtuvės ir forumas.
Kauno šokio teatras „Aura“ 2022-iesiems pasiūlė idėją „Pulsuojantis Kauno modernizmas“ – tai interaktyvių ekskursijų ciklas, kuriame gido pasakojimas bus papildytas gyvu pasirodymu. Ekskursijų, žinoma, kitąmet bus ir daugiau – neformalus įvairių sričių jaunų profesionalų ir savanorių sambūris „Ekskursas“ jau kviečia į pasivaikščiojimus, kurių metu tyrinėjami Kauno tarpukario modernizmo architektūros tipai, pristatomos ryškiausios architektų asmenybės, jų kūryba ir, žinoma, platesni tarpukario visuomeniniai reiškiniai. Plačiau apie bendruomeninę iniciatyvą rengiant šį numerį papasakojo vienas iš „Ekskurso“ savanorių.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus – ne tik modernistine „karūna“ padabintas pagrindinis pastatas, bet net 8 padaliniai, įsikūrę reikšminguose Kauno namuose. Dalis jų – tai žymių tarpukario asmenybių memorialiniai butai. Viename jų, A. ir P. Galaunių namuose, jau veikia parodos „Arno Funk[cionalizmas]“ (Arnas Funkas – vienas darbščiausių modernizmo architektų, suprojektavęs ir Galaunių namus) ir „Moder… kas? Kauno modernizmas ir architekto profesija“, į kurią kviečiame žvilgtelėti atidžiau.
Net apie pusę tūkstančio kauniečių ir rajono gyventojų dvejus metus kartu su vizualiųjų menų menininke Aideen Barry iš Airijos kūrė filmą, įkvėptą Kauno modernistinės architektūros ir magiškojo miesto paslaptingų istorijų. „Klosčių“ premjera – vasarop, o mes šiame numeryje pažindiname su tuo, kas visą laiką buvo už kadro, – filmo operatoriumi Miku Zabulioniu. Jo ryšys su architektūra – itin asmeniškas.
„Modernizmo ateičiai“ sėkmę įrodo ne tik šie ir kiti, netilpę į žurnalą, jau vykstantys ar netrukus prisistatysiantys projektai, bet ir kitos, galbūt ne visada oficialios, bet nuoširdžios iniciatyvos. Tai ir tradicinį dovanų iš Kauno spektrą papildę modernistiniai suvenyrai (ženkleliai, krepšiai, kojinės), juvelyrika, net šokoladas. Galbūt daliai profesionalų tai kelia šypseną, bet būtent tokie pavyzdžiai – tai ženklas, kad miestietis ir miestas yra vienas kūnas, o architektūriniai bei urbanistiniai sprendimai – juo tekantis deguonis. Ir ženklas, kad modernistų laukia įtempti, bet labai geri metai.
