Rašyti apie muziką – ne lengviau nei šokti apie architektūrą. Šios lakios frazės autorystė lipdoma net keletui žmonių. Kūrybingiems, žinoma, tokie pikantiški pareiškimai nesukelia jokių problemų.
Šokiai apie architektūrą, beje, išties planuojami birželį – festivalis „Optimismo“ yra vienas iš „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ partnerių inicijuotų renginių. Aistė Ambrazevičiūtė kuria jo vizualinį identitetą, kurio idėjų pakako ir šio numerio viršeliui.
Nuo dainų iki tortų, nuo LEGO iki kojinių – apie architektūrą bei iš meilės architektūrai gali būti bet kas, – tuo jau patikėjome. Bet redakcijos žodyje norisi žengti keletą pėdų atgal. Pristatydami ne tiesiog vienai iš „Kaunas 2022“ programų, bet vis besiplečiančiam modernistų judėjimui skirtą numerį, pakalbėkim apie vieną tokį namą. Namą apvaliu langu.
„Kai atsibundi naujame mieste“, – tokia antrašte su skaitytojais sveikinomės lygiai prieš šešerius metus, 2016 m. sausį, likus daugiau nei metams iki dienos, kai Kaunas oficialiai iškovojo Europos kultūros sostinės titulą. Namas apvaliu langu, Iljinienės namas, tuomet kleksojo visas pilkas ir nelaimingas, lyg troleibuso aptaškytas praeivis K. Donelaičio gatvėje. Tuomet įsivaizdavome, kaip galėtų atrodyti šio aukcionui pristatyto namo, stovinčio tuomet jau Europos paveldo ženklu išmarginto, į UNESCO dizaino miestų tinklą įtraukto miesto centre, svetainė. Tik įsivaizdavome.
Baigiantis 2017-iesiems išpildėme savo svajonę! Kartu su Marija Drėmaite, žurnalo puslapiuose anonsavusia vėliau Kauną tarptautiniu mastu garsinusią parodą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“, įsibrovėme į jau nupirktą, bet dar nesuremontuotą Iljinienės namą ir, aišku, vieni – spaudai, kiti – archyvams, įsiamžinome prie TO lango.
„O“ formos langas netruko tapti optimizmo sinonimu, o pastarasis žodis – nuolat linksniuojamu, kalbant apie Kauną ne tik tarpukario kontekste. Jei neklystame, už tai turėtume būti dėkingi žodžių didmeistriui Žygimantui Kudirkai.
Iljinienės namo naujakuriai, drąsinami architektės Rūtos Palytės-Biliūnienės, nepabijojo paveldo statuso ir jo dengiamų privalumų bei įsipareigojimų. 2019 m. vasarą čia, aikčiojant nuo stumdomų durų simfonijos ir pasakiškos Artimųjų Rytų eklektikos, jau buvo galima rengti fotosesijas ir vaikščioti į ekskursijas. Pasitinkant šventes, čia netgi papuošta eglutė, maloniai sveikinusi troleibusų keleivius ir praeivius.
Šiandien Iljinienės name „gyvena“ kūrėjai – interjero dizaino studija „Blank Page“. Studija, į baltą lapą žiūrinti su polėkiu. Ir pažadėjusi atverti namo duris, o gal ir apvalųjį langą, visiems, kurie turi gerų idėjų ir kuriems būtina štai tokia aplinka. Optimistiška.
Ir tai tik vieno namo Kaune istorija. Modernistų sėkmės istorija. Daugiau jų – šiame numeryje. Apie Kauno centrinį paštą, subjektyvų modernizmo atlasą, kurortų architektūrą, architektūros parodą vaikams, muziejininku tapusį modernizmo savanorį ir kitus.
Nemokamo žurnalo ieškokite kultūrai draugiškose vietose Kaune ir Vilniuje. Arba internete.
