Įsivaizduokite: gaunate užduotį suorganizuoti šventę. Publikos spektras – nuo kūdikio iki senjoro, vieni mėgsta popmuziką, kiti – tik klasikinę. Vieniems patinka ankstyva programa, kiti atvyks tik nusileidus saulei. Beje, dalyvių skaičius – apie 300 000.
Su tokiomis ir panašiomis darbinėmis situacijomis susiduria Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrius, derinantis įvairiausius miestiečių lūkesčius ir skonius. Beieškant informacijos apie skyriaus veiklą ir atsivertus 2023 metų jo koordinuotų ir kuruotų renginių sąrašą, apėmė nuostaba – sąraše puikavosi net 39 įvykiai. Šiais metais jų virš 50, o vienas didžiausių – jau gegužės mėnesį visus miestiečius ir svečius sukviesiantis 616-asis Kauno miesto gimtadienis. Be šios šventės, Kultūros skyriaus kolektyvas kiekvienais metais kviečia į valstybines šventes, minėjimus, muges, kultūros ir sporto renginius. Visgi renginių organizavimas – tik viena iš skyriaus funkcijų. Apie savo veiklą ir komandą žurnalui pasakojo Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė. Ji išskyrė didžiausias minias pritraukusius renginius, supažindino su prižiūrimais objektais bei prasitarė, kad be kultūrinės veiklos neįsivaizduojamas ir kolektyvo laisvalaikis.
Pirmiausia noriu paprašyti, kad papasakotumėte apie skyriaus veiklą. Kokiais klausimais galima kreiptis į jūsų komandą?
Tai daugiafunkcis skyrius. Kaip pati kultūra – įvairi, plati, daug apimanti, taip ir Kultūros skyrius aprėpia daug sričių bei funkcijų. Neretai skyrius rengia ir įgyvendina bendras kultūros ir meno programas, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant valstybines bei regionines kultūros plėtros programas, savivaldybės strateginius planus, planuoja lėšas, reikalingas programoms įgyvendinti, koordinuoja šių programų įgyvendinimą, taip pat vykdo savivaldybės biudžetinių kultūros įstaigų veiklos priežiūrą. Teikiame siūlymus ir dėl savivaldybės kultūros įstaigų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo. Labai smagu, kad tenka dalyvauti planuojant investicijų projektams įgyvendinti reikalingas lėšas ir įgyvendinant finansavimą gavusius investicijų projektus (keli pavyzdžiai: kino centras „Romuva“, Kauno kultūros centras, Kauno menininkų namai, Rotušė). Pasitelkdami programą „Iniciatyvos Kaunui“, rūpinamės mūsų miesto kultūros ir meno sklaida Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat inicijuojame ir koordinuojame švenčių, renginių organizavimą.
Vien 2023 metais buvote atsakingi už daugiau nei 30 renginių organizavimą ir koordinavimą mieste, o šiais metais jų virš 50. Kaip matuojate renginių sėkmę?
Visada stengiamės renginiuose taikyti naujoves, kviesti įvairius atlikėjus, kad programa atlieptų skirtingų visuomenės segmentų poreikius. Dažnai renginio sėkmę lemia ir oro sąlygos, kurioms, deja, įtakos neturime. Mums geriausias įvertinimas – žmonių kiekis renginiuose ir sukurtos geros emocijos.
Ar būna projektų, idėjų, kurių finansuoti ir organizuoti nepavyksta? Ar dažnai tenka diskutuoti apie tai savivaldybės ir skyriaus kontekste?
Nemeluosiu, tikrai būna. Neretai man atrodo vertas dėmesio vienas ar kitas projektas, bet jis nesulaukia bendro įvertinimo. Bet tie projektai, kurie sulaukia finansavimo, manęs nenuvilia ir verčia tik dar labiau stengtis. Smagu, kad mūsų komanda nebijo diskusijos, nebijome pasakyti savo nuomonės, o kiekviena kitokia nuomonė veda prie geriausių rezultatų.
Esate atsakingi ir už kultūrinius objektus?
Taip, vykdome kultūros įstaigų, kurių steigėja yra Kauno miesto savivaldybė ir kurių dalis įsikūrusios kultūros paveldo pastatuose, priežiūrą: kino centro „Romuva“, Kauno miesto muziejaus su visais padaliniais (Kauno pilis, Rotušė, Juozo Gruodžio namas, M. ir K. Petrauskų namas, Tautinės muzikos skyrius senamiesčio pastatuose), Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos (su 21 padaliniu), Kauno miesto kamerinio teatro, Kauno kultūros centro (su Girstučio kultūros centru), šokio teatro „Aura“, Kauno miesto simfoninio orkestro (su styginių kvartetu), koncertinės įstaigos „Kauno Santaka“ (su muzikos ansambliu „Ainiai“, pučiamųjų orkestru „Ąžuolynas“, Kauno bigbendu), Kauno menininkų namų. Esame atsakingi, tiek už jų veiklos planavimą ir vykdymą, tiek už infrastruktūrą. Vykdant infrastruktūros priežiūrą, į pagalbą pasitelkiami kiti kompetentingi savivaldybės skyriai, specialistai.
Dalyvaujame ir naujų, restauruojamų, atnaujinamų miesto kultūros objektų planavime, projektavime, rūpinamės jų atidarymų, pristatymų renginiais. Džiaugiamės, kad projektuojant naujus objektus, planuojant senųjų restauravimą, atnaujinimą įsiklausoma į Kultūros skyriaus, kultūros lauko pastebėjimus, siūlymus, nes juk visose miesto viešose erdvėse, visuomeninės paskirties objektuose gali vykti kultūros renginiai, projektai ar kita miestiečius džiuginanti kultūrinė veikla. Šiais metais planuojame naujojo Mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“, atnaujintos ir transformuotos į šiuolaikinę muziejinę ekspoziciją Rotušės, Dainų slėnio atidarymo renginius.
Nuostatose nurodyta, kad vienas iš skyriaus uždavinių – savivaldybės teritorijoje sudaryti sąlygas kūrybinei ir meninei veiklai, skatinti kūrybinę ir meninę įvairovę, užtikrinti profesionaliojo meno sklaidą ir puoselėti etninę kultūrą bei vietos tradicijas. Kokias vietos tradicijas išskirtumėte?
Kaip vieną iš kūrybinės ir meninės veiklos skatinimo įrankių norėčiau paminėti jau keletą metų savivaldybės įgyvendinamą programą „Iniciatyvos Kaunui“. Programa kviečia nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes prisidėti prie miesto problemų sprendimo. Šios programos metu miestas finansuoja ne organizacijas, bet projektus, kurie sprendžia aktualias problemas ir yra orientuoti į aiškius rezultatus. Kasmet dalinai finansuojame apie pusšimtį įvairiausių kultūrinių projektų, nuo profesionalaus meno, ilgamečių tarptautinių projektų iki iniciatyvų, skatinančių etnokultūrą, tarpkultūrinį dialogą, tautinių bendrijų kultūros puoselėjimą ir įvairių tautų kultūrinio identiteto integraciją į miesto kultūrą.
Kovą Kaune vyko Frankofonijos dienos, esame suplanavę patrauklias Skandinavijos ir Čekijos dienų programas. Tuomet tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“, Pavasario mugė, jau tradicija tapusi Kiemų šventė ir daugelis kitų.
Aptarus itin plačią jūsų skyriaus veiklą, įdomu sužinoti ir apie komandą. Kokius žmones joje galime sutikti? Ar kartu leidžiatės į kultūrinius nuotykius?
Kultūros skyriaus komandą šiuo metu sudaro 8 darbuotojos. Kadangi tai bendraminčių kolegių kolektyvas, natūralu, kad mus sieja ne tik bendras darbas, bet ir laisvalaikis. Kiek leidžia laikas ir galimybės, stengiamės pabendrauti ir neformalioje aplinkoje, atrasti naujų idėjų keliaudamos ir pramogaudamos. Esame kultūros srities specialistės, todėl prioritetinės išvykos susijusios su kultūrine veikla, siekiant vertingų kultūrinių, socialinių įgūdžių, įdomių pažinčių bei naujų žinių. Ne kartą vykome į kitų miestų organizuojamus festivalius, muges, parodas, pažindinomės su kitų įstaigų veiklomis.
Knieti išgirsti daugiau ir apie jūsų pačios pomėgius. Kokias knygas skaitote, kokių renginių niekada nepraleidžiate?
Skaitymas – vienas iš daugelio mano pomėgių. Deja, pastaruoju metu mažai turiu tam laiko, tačiau ant spintelės guli ne viena pradėta knyga. Labiausiai man patinka asmenybės tobulinimo, psichologinės knygos, tačiau po jų norisi į rankas paimti ir lengvesnio turinio grožinį kūrinį. Dirbdama kultūros sektoriuje vėl atradau poeziją. Mėgstu perversti žurnalą „Nemunas“, kuris lydi mane nuo vaikystės kaip mamos mėgtas skaitinys. Jau keleri metai esu leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ skaitytoja. Dirbant šį darbą tenka aplankyti ne vieną koncertą, tad nedrįsčiau išskirti nei vieno muzikos žanro. Neseniai teko lankytis legendinės grupės „Hiperbolė“ koncerte – paliko neišdildomą įspūdį. Jei galiu rinktis – kinas ar teatras, be konkurencijos nugali teatras.
Jeigu turite laisvo laiko pavaikščioti po Kauną, kokį maršrutą ar vietą renkatės aplankyti?
Visada pirmiausia renkuosi Panemunės šilą. Gal dėl to, kad nuo mažens su tėvais eidavome prie Nemuno maudytis, mokyklos metais ten reikėdavo bėgti krosą… Ši vieta man magiškai jauki, rami ir tuo pačiu gyva alsuojančiu miesto pulsu.
