Vaikštant Kaune į akis krinta atminimo lentelių gausa ant gyvenamųjų namų sienų, skirtų iškiliems tarpukario Lietuvos veikėjams: ministrams, menininkams, mokytojams. Karo aviacijos šimtmetis paskatino labiau pasidomėti namais, kuriuose gyveno Karo aviacijos karininkai ir puskarininkiai.
Deja, karo lakūnų įamžinimui skirtas lenteles galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ant dviejų K. Donelaičio gatvėje stovinčių namų įamžinta, kad čia gyveno vyr.ltn. inž. J. Dobkevičius ir kpt. P. Hiksa. Aukštojoje Fredoje įamžintas mjr. Antano Stašaičio privatus namas ir pastatas, kuriame gyveno kpt. Steponas Darius bei brg. gen. inž. Antanas Gustaitis.
Bėgantis laikas keičia pastatus, kai kurie smarkiai perstatyti, apmūryti, visiškai pakeitę savo formą ar nugriauti. Todėl reikia naudotis proga ir įamžinti dar išlikusį lakūnų kasdienybės paveldą. O didžiausias iššūkis – tarpukarinius namų adresus susieti su dabartiniais namų adresais. Ši publikacija* yra vienas iš pirmųjų bandymų fragmentiškai pažvelgti į iki šios dienos išlikusius pastatus ir juose gyvenusius Karo aviacijos karininkus ir puskarininkius.
Karo aviacijos rajone Aukštojoje Fredoje išskiriami septyni bendrabučiai-daugiabučiai, skirti Karo aviacijos karininkų ir liktinių puskarininkių butams. Butų trūkumas skatino aviatorius ieškotis gyvenamos vietos mieste arba statytis privačius namus. O vedusiems karininkams būsto gavimas Aukštojoje Fredoje taip pat buvo problema. Pavyzdžiui, 1929 m. Aviacijos viršininkas pritarė leitenanto M. Leončiko vedyboms, tačiau pranešė, kad leitenantas šeimyninio buto negaus.
Tarpukariu privatų namą Lakūnų plente pasistatė ar įgijo brg.gen. Antanas Gustaitis, plk. Juozas Grigiškis, mjr. Antanas Stašaitis, gen. ltn. Juozas Kraucevičius, plk.ltn. Vsevolodas Šenbergas, mjr. Juozas Mikėnas, kpt. Leonas Vedeckis. Majoras Antanas Stašaitis savo namą Lakūnų plente pasistatė iki 1930 metų. Name, vadintame Stašaičio bažnyčia, butus nuomavosi ir kiti Karo aviacijos karininkai. Žinomiausi majoro Stašaičio nuomininkai – Naikintuvų grupės vadas majoras Vytautas Čemarka ir kapitonas Romualdas Marcinkus.
Pulkininkas leitenantas Vsevolodas Šenbergas medinę dviejų aukštų vilą pasistatė savo sklype, A. Gustaičio namelio kaiminystėje. V. Šenbergo ir Kraucevičių namas tarpukario metais savo architektūra buvo labiausiai išsiskiriantys nuo kitų privačių namų Karo aviacijos rajone.
Keletas Karo aviacijos karininkų nuosavus namus pasistatė ir ne Aukštojoje Fredoje. Karo aviacijos štabo viršininkas gen.št. pulk. Juozas Rapšys 1933-1934 m. pasistatė dviejų aukštų mūrinį namą Lelijų g., Žaliakalnyje.
Įdomus karo lakūnų kvartalas dvidešimto amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje susidarė Technikos prospekte (dab. K. Grybausko gatvė) ir jo prieigose. Dalis lakūnų įsikūrė Aleksote, netoli aerodromo. Kitų Karo aviacijos karininkų gyvenimo pėdsakai pastebimi Kauno centre. Dalis lakūnų gyveno geležinkelio stoties rajone.
Beveik iki XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos didžiajai daliai karo lakūnų Aukštojoje Fredoje užteko tarnybinių butų ar kambarių. Karo aviacijai augant, naujų gyvenamųjų namų nebuvo pastatyta vis daugiau karo lakūnų ėmė keltis iš tarnybinių butų ar kambarių į erdvesnius, su šeima tinkamus gyventi butus mieste arba Aukštojoje Fredoje.
Jeigu 1940 m. Karo aviacijoje tarnavo 220 karo lakūnų, tai tik dvi ar trys dešimtys iš jų, dažniausiai jauni leitenantai ar aukštas pareigas užimantys karininkai, gyveno KAM trobesiuose Aukštojoje Fredoje, visi kt — privačiuose namuose arba nuomavosi.
Džiugu, kad ir dabar, Aukštojoje Fredoje dar galima pamatyti labai didelę dalį pastatų, kuriuose gyveno karo lakūnai. Kai kurie pastatai, pavyzdžiui, Juozo Rapšio gyvenamasis namas Lelijų gatvėje Žaliakalnyje, išsaugojo autentiškas formas, tvoras, vartelius, todėl tai dar labiau padeda pajusti praeitį, kurioje gyveno prieš šimtmetį sukurtos Karo aviacijos aviatoriai.
*Pilna publikacijos versija, pavadinimu „Karo lakūnų ir Karo aviacijos personalo gyvenamosios vietos Kaune 1919 – 1940 m.“ bus publikuota Lietuvos aviacijos muziejaus leidžiamame metraštyje Plieno sparnai nr. 12 šių metų birželio viduryje. Dėl leidinio prašome teirautis komunikacija@lam.lt
Lietuvos aviacijos muziejus
www.lam.lt
