Šiais metais minint 100-ąsias karo lakūno ir aviakonstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus žūties metines, Lietuvos aviacijos muziejus rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ kviečia pažvelgti į šią asmenybę iš naujo.
Minėjimo renginiai, virtuali paroda ir ką tik iš leidyklos pasirodžiusi knyga „PIRMASIS. Karo lakūnas ir aviakonstruktorius Jurgis Dobkevičius“ (autorius Pijus Poškus) leis ne tik prisiminti, kas jau žinoma apie vieną jauniausių Lietuvos aviacijos kūrėjų, bet ir atrasti dar negirdėtų, istorijos vingiuose paklydusių faktų.
Birželio 8 dieną Kauno bendruomenė visos dienos renginiuose paminėjo paskutinį J. Dobkevičiaus skrydį lėktuvu DOBI-III, 1926 metais pasibaigusį Kauno aerodrome: nuo pagarbos ceremonijų iki istorinės diskusijos ir aviacinių pasirodymų. Ta proga Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS) pasirodė Lietuvos aviacijos muziejaus sukurta virtuali paroda „Jurgis Dobkevičius – modernios Lietuvos talentas“. Joje muziejininkai Pijus Poškus ir Stepas Čeplinskas, pasitelkdami istorinę medžiagą ir archyvines fotografijas, pasakoja apie jaunos valstybės norą greitai tobulėti ir pavyti modernų pasaulį po ilgų metų okupacijoje.
XX a. pradžioje aviacija buvo viena moderniausių technologijų, todėl jauna Lietuvos valstybė ją laikė svarbia pažangos kryptimi, o Jurgis Dobkevičius tapo vienu ryškiausių šios pažangos simbolių.
J. Dobkevičiaus žavesys: jaunas Lietuvos aviacijos talentas
Apie Jurgį Dobkevičių ir jo išskirtinius asmenybės bruožus kalbame su naujai pasirodžiusios Lietuvos aviacijos muziejaus knygos „PIRMASIS. Karo lakūnas ir aviakonstruktorius Jurgis Dobkevičius“ autoriumi Pijumi Poškumi. Lakūnas, muziejininkas ir aviacijos istorijos tyrinėtojas jau yra parašęs monografiją apie Steponą Darių. Ši knyga – antroji jo asmeninėje kolekcijoje ir jau antroji muziejaus šiais metais išleista knyga – balandį lentynas pasiekė leidinys, skirtas Broniui Oškiniui, „Sparnuotas kelias“.
Paklaustas, kas paskatino imtis rašyti knygą apie Jurgį Dobkevičių, P. Poškus sako jau nuo vaikystės jutęs susižavėjimą šia asmenybe: „Pamenu, kaip skaičiau LAM (Lietuvos aviacijos muziejaus) leistus karo lakūnų atsiminimus ar straipsnius apie J. Dobkevičių ir jo lėktuvus. Mane visuomet žavėjo tai, kad jis, būdamas labai jaunas, sugebėjo nuveikti tiek daug: dalyvauti koviniuose skrydžiuose, vadovauti eskadrilei, projektuoti ir išbandyti savos konstrukcijos lėktuvus. Žavėjo ir tai, kad jis buvo ne tik lakūnas – mėgo muzikuoti, skaityti, sportuoti. Idėja rašyti tokią knygą kilo tada, kai po knygos apie S. Darių išleidimo pradėjau galvoti, kokioje Karo aviacijos istorijos temoje turiu daugiausiai klausimų. Galiausiai supratau, kad daugiausiai jų turiu apie Jurgį Dobkevičių.“
Intensyvus knygos rašymo procesas užtruko 16 mėnesių. „Knygos apie J. Dobkevičių rašymas skyrėsi nuo pirmosios mano knygos kūrybinio proceso. Jei S. Dariaus knygos atveju maždaug žinojau, ką noriu aprašyti ir kokios informacijos atradimo galiu tikėtis, tai šios knygos atveju tiek knygos struktūra, tiek jos apimtis buvo neaiški iki paskutiniųjų mėnesių,“ – prisipažįsta knygos autorius.
Trumpas, bet ryškus gyvenimas
Knyga po 100 metų nuo lėktuvų DOBI kūrėjo žūties leis giliau pažvelgti į jo gyvenimą – nuo tarnybos Lietuvos Karo aviacijoje, skraidymo patirties ir lakūno užduočių iki gyvenimo ir studijų Paryžiuje. Paklaustas, koks lakūno gyvenimo laikotarpis buvo įdomiausias jam pačiam, P. Poškus išskiria keletą temų: „mane labiausiai domino J. Dobkevičiaus, kaip eskadrilės vado, tarnyba Karo aviacijoje, jo studijos Paryžiuje ir paskutinieji gyvenimo mėnesiai. Buvo įdomu patyrinėti jo vadovavimo bruožus, pasidomėti, kokią drausmę jis palaikė savo vadovaujamoje eskadrilėje. Taip pat domino J. Dobkevičiaus skraidymo patirtis – iki šiol šia tema nebuvo nieko rašyta. Jo paskutinieji mėnesiai taip pat nebuvo plačiau aprašyti, nebuvo nagrinėta, kokias užduotis jis atlikdavo tarnyboje,“ – apie istorinių žinių spragas, kurias siekė užpildyti rašydamas knygą, pasakoja muziejininkas.
Daugiau nei 300 puslapių apimties knygą sudaro 10 skyrių, joje netrūksta istorinių fotografijų. Leidinys išsiskiria autentiškais šaltiniais, niekur neskelbtais lakūno ir jo artimųjų laiškais. Juose aiškiai atsispindi jauno, ambicingo lėktuvų konstruktoriaus polėkis, atsidavimas aviacijai: „į J. Dobkevičių reikia žiūrėti, kaip į vieną iš šiuolaikinės Lietuvos kūrėjų. Vos trečiajame savo gyvenimo dešimtmetyje jis tapo moderniausios technikos rūšies (aviacijos) inovatoriumi ir kūrėju. J. Dobkevičius yra puikus pavyzdys, kaip galima save visą atiduoti kažkokiai veiklai ir ryžtingai siekti savo užsibrėžtų tikslų, jei tik didžiulis noras veda į priekį,“ – teigia P. Poškus.
Knygoje pateikiamuose laiškuose J. Dobkevičius rašo apie studijas Paryžiuje: „kritikuoti visada įdomiau nei atsakinėti, be to, ginčytinus dalykus noromis nenoromis žinai geriau nei kitus.“ Jis apibūdina savo pasiruošimą egzaminams, pasakoja apie aplankytas vietas, sutiktus žmones. Laiškuose aiškiai juntamas jo stiprus ryšys su šeima: „Man linksma galvojant, kad po penkių savaičių būsiu Kaune ne todėl, kad nemėgstu Paryžiaus, bet todėl, kad mėgstu skrydžius ir džiaugsiuosi pasimatydamas su tavimi – taip pat ir su visais Kauno gyventojais.“ – rašo J. Dobkevičius mamai 1925 m. kovą, kreipdamasis „mieloji mamyte“.
Ryšiai su Prancūzija ir tarptautine aviacija
Rašydamas knygą Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas daug laiko skyrė lėktuvų kūrėjo biografijos analizei, lankėsi archyvuose, bendravo su lakūno giminaičiais Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, rinko medžiagą, saugomą tiek šeimos albumuose, tiek istoriniuose šaltiniuose. Neatsakyti klausimai nuvedė jį ir į Paryžių. „Prancūzija šiam aviacijos kūrėjui buvo ne tik studijų vieta, bet ir kultūrinio įkvėpimo šaltinis. Paryžiuje aplankiau visas iš tyrinėjamų dokumentų žinomas vietas, kurios bent kažkiek susijusios su J. Dobkevičiumi: kur jis gyveno, studijavo ar lankėsi. Nepaisant sunkių studijų, jis rasdavo laiko aplankyti muziejus, koncertus, meno renginius bei Paryžiuje gyvenusius gimines.“ – pasakoja P. Poškus.
Apsilankymas Prancūzijoje atnešė ir reikšmingų įžvalgų, kurios papildė iki tol tyrinėtą lakūno biografiją. Kaip teigia autorius, didžiausiu atradimu Paryžiuje reikėtų laikyti Bagneux priemiestyje rastą J. Dobkevičiaus dėdės Kajetono Dobkevičiaus kapą. K. Dobkevičius buvo inžinierius, išradėjas, Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėjas komercijai. Ne mažiau svarbus ir namas Paryžiuje, kuriame buvo suprojektuotas vienintelis istorijoje lietuviškas naikintuvas DOBI-III. Šių vietų lankymas knygos autoriui leido geriau suprasti kasdienį lakūno gyvenimą ir kūrybinę aplinką Paryžiuje. „Įdomu tai, kad būdamas meniškos sielos žmogus, jis rinkosi gyventi rajonuose, kurie tuo metu buvo itin patrauklūs menininkams,“ – pastebi P. Poškus.
J. Dobkevičiaus ryšiai su Prancūzija buvo ne tik asmeniniai, bet ir profesiniai. Jis studijavo vienoje prestižiškiausių to meto Europos aviacijos mokyklų – Paryžiaus aukštojoje aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokykloje – ir tapo pirmuoju diplomuotu Lietuvos aviacijos inžinieriumi. „Jei ne tragiškai Kaune pasibaigę jo suprojektuoto lėktuvo DOBI-III bandymai ir aviakonstruktoriaus žūtis, J. Dobkevičius turėjo išvykti dirbti į vieną garsiausių aviacijos gamyklų Prancūzijoje. Jo idėjos savo drąsa lenkė laikmetį – kai kurios technologinės koncepcijos buvo daug pažangesnės nei kitų to meto Europos konstruktorių. Neatsitiktinai jo žūtis buvo minima ir Prancūzijos aviacinėje spaudoje,“ – pasakoja knygos autorius.
Pirmųjų pasiekimų Lietuvos aviacijoje autorius
Knygos pavadinimas „PIRMASIS. Karo lakūnas ir aviakonstruktorius Jurgis Dobkevičius“ akcentuoja įspūdingus lakūno pasiekimus Lietuvos aviacijoje. „J. Dobkevičius, tik ką valstybę atkūrusioje Lietuvoje, pateko į tokią situaciją, kai daugelis dalykų, ką jis ryždavosi padaryti, tapdavo pirmaisiais kartais Lietuvos aviacijos istorijoje. Jis buvo pirmasis Lietuvos aviakonstruktorius, akrobatinio skraidymo Lietuvoje pradininkas, aktyviausiai Nepriklausomybės karuose dalyvavęs Lietuvos karo lakūnas, pirmųjų Lietuvos aukščio rekordų autorius, vienintelio lietuviško naikintuvo kūrėjas, pirmojo Lietuvos futbolo čempionato žaidėjas. Manau, kad žodis „pirmasis“ puikiai apibūdina trumpą, bet prasmingą šio žmogaus gyvenimą,“ – apie knygos pavadinimo pasirinkimą pasakoja autorius.
Su šiais J. Dobkevičiaus pasiekimais ir knygoje atsiskleidusia jo asmenybe plačiau susipažinti bus galima knygos pristatyme, kuris vyks jau šį ketvirtadienį, liepos 30 dieną, 18 val., Lietuvos aviacijos muziejuje. Renginyje apie Jurgio Dobkevičiaus gyvenimą, jo vietą Lietuvos aviacijos istorijoje ir knygos atradimus diskutuos Kauno miesto muziejaus direktorius dr. Simonas Jazavita, Kauno Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos grupės vyr. bibliografas dr. Mindaugas Balkus, Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Eugenijus Raubickas ir knygos autorius Pijus Poškus. Diskusiją moderuos Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.
