Kad visai greta Kauno galima rasti Paryžių, Šveicariją, Londoną, žino daugelis „savaitgalio turistų“. Bet kad pačiame mieste būtų tokių tolokai nuo mūsų esančių miestų kaip Mumbajus ar Meksikas – tiksliau, jų modernistinės architektūros – pėdsakų, galbūt dar nesate girdėję. Žinoma, į šiuos sugretinimus vertėtų žiūrėti atlapaširdiškai. Tai ne griežti istoriniai faktai, o greičiau kūrybiškos įžvalgos į JĮ – prieš šimtą metų pasaulio miestų ir miestelių veidus ėmusį keisti modernizmą.
Vienas iš „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ tikslų – sužadinti miestiečių meilę savo aplinkai, burti modernistų bendruomenę, keisti požiūrį į paveldą ir jo išsaugojimo priežastis bei subtilybes. Anot programos atstovų, emocinis ryšys – viena svarbiausių sąlygų paveldo vertei sukurti.
Kauno modernizmą siekiame įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą – paraiška jau išsiųsta, atsakymas turėtų ateiti būtent 2022-aisiais, kai būsime Europos kultūros sostine. Ir nemaža dalis kultūros sostinės renginių vyks būtent tarpukariu iškilusiuose pastatuose, kurių Kaune turime net daugiau nei pakankama šiai progai. Taigi modernistinė istorija – svarbi šiuolaikinio miesto, reginčio save globaliame kontekste, identiteto dalis. Vienas būdų suvokti save pasauliniame kontekste – įžangoje minėtas simbolių, detalių, formų, tūrių, tarptautinių modernizmo bruožų atpažinimo žaidimas. Jis „Modernizmo ateičiai“ instagramo paskyroje žaidžiamas jau kurį laiką. Programos koordinatorė Ugnė Marija Andrijauskaitė mielai sutiko pasidalinti improvizuotu geografiniu-fotografiniu maršrutu.
Kelionę pradėkime, kad būtų šilčiau, nuo Portugalijos ir Porto. Architekto Mário Abreu „Passos Manuel“ garažas, esantis Rua de Passos Manuel, pastatytas 1939 m. Ar pastebite panašumų su advokato Kazimiero Škėmos namu V. Putvinskio g. 60, kuris 1933 m. pastatytas pagal architekto Broniaus Elsbergo projektą?
O ką bendra turi krepšinis ir lėktuvai? Iancos miestelyje Rumunijoje esantis 1950 m. sovietų armijos pastatytas aviacijos angaras savo dideliais langais ir lenktu arkos formos stogu primena legendinę Kauno sporto halę (pirmoji krepšiniui skirta arena Europoje!); ji Perkūno alėjoje duris atvėrė 1939 metais (architektas Anatolijus Rozenbliumas).
Sukame šturvalą į rytus ir atsiduriame Indijoje, Mumbajaus mieste. Jame, tuomet vadintame Bombėjumi, 1937 m. buvo pastatytas viešbutis „Soona Mahal“, kurį suprojektavo Gajananas B. Mhatre. Savo bokšteliu su karūnėle primena J. Tiknevičiaus namą Kaune, Kęstučio g. 16 (architektas Antanas Jokimas, pastatyta 1935 m.).
Lenkti kampai, kampiniai įėjimai – skamba kaunietiškai, tiesa? Iš tiesų – modernistiškai. Pavyzdžiui, vaikštinėdami Hagoje (Nyderlandai) ir atradę 1924–1926 m. pastatytą prabangų „De Bijenkorf“ prekybos centrą (architektas P. Krameris) tikrai pastebėtumėte, kad jis šiek tiek primena Lietuvos banko rūmus (architektai M. Songaila, F. Vizbaras, 1929 m.) Maironio gatvėje.
Beje, nors kalbant apie kaunietiškąjį modernizmą neretai apsiribojama tarpukariu, valstybingumo praradimas nereiškė vyravusio stiliaus baigties. Nors sovietinio, bet visgi modernizmo pavyzdžių gausu ir Lietuvoje, ir buvusiame Rytų bloke. Ir turbūt nėra keista, jog Antrajam pasauliniam karui atminti skirti memorialai gali būti panašūs, nepaisant juos skiriančio didelio atstumo. Sutjeskos mūšiui atminti skirtas memorialas Bosnijoje ir Hercegovinoje (autorius Miodragas Živkovićius, 1971 m.) ir IX forto Memorialas nacizmo aukų atminimui (autorius A. Vincentas Ambraziūnas, 1984 m.) atrodo kaip netolimi giminaičiai. Beje, jei atsidurtumėte Albanijoje ir pažvelgtumėte į 1988 m. iškilusią Tiranos piramidę (architektai P. Hoxha, K. Kolaneci, P. Vaso ir V. Bregu), tai pastebėtumėte, jog ji panaši į Kauno IX forto muziejaus Okupacijų ekspozicijos erdvę, 1984 m. pastatytą šalia paties forto (architektai V. Vielius ir G. Baravykas).
Globaliojo modernizmo maršrutą visgi norisi baigti Vakarų pusrutulyje. Pavyzdžiui, Bogotoje (Kolumbija), kurios meru yra buvęs lietuvis Antanas Mockus. 1938 m. iškilęs B. Elsbergo projektuotas gyvenamasis namas Putvinskio g. 32 Kaune išties turi bendrų formų su „Edificio Vengoechea“ gyvenamuoju namu (architektai R. Ribas ir M. de Vengoechea, 1939 m.) Kolumbijos sostinėje. Galbūt jų gyventojai galėtų tapti susirašinėjimo draugais?
Daugiau modernistinių atradimų rasite instagrame, o jei vieną kitą sugretinimą įžvelgsite patys, nepamirškite grotažymės #KaunasLooksLike.
