„Pasibaigus „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektui mieste liko stiprus kultūrinis palikimas, bet šiuo metu pradedame jausti kokybiško turinio trūkumą“, – trečiąją Kauno kultūros asamblėją sausio 20 d. vakarą pradėjo menotyrininkas, kultūros projektų kuratorius dr. Justinas Kalinauskas.
Kaip rašoma pranešime spaudai, muzikos klube „Auditorija“ vykusio bendruomenės susitikimo metu Kauno kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys teigė, kad nors valstybės saugumas išlieka prioritetine tema, atėjo metas garsiai įvardinti ir šiandien Kaune patiriamą spartų kultūros bei intelekto nutekėjimą į sostinę.
Anot J. Kalinausko, dalis „Kaunas 2022“ metu startavusių sėkmingų bendruomeninių iniciatyvų neįsitvirtino kaip tvarus pokytis. „Prabėgus trejiems metams, Kauno kultūros laukas vėl tapo stipriai centralizuotas, o viešoji miesto erdvė – politizuota. Kviečiame visus ieškoti demokratinių kultūros praktikavimo formų, pagarsinti esamas iniciatyvas ir skatinti naujų kūrimąsi mūsų mieste“, – teigė menotyrininkas.
Ateinančių metų iniciatyvinės grupės tikslas – sukurti platformas, kurios tiesiogiai jungtų bendruomenių ambasadorius, nepriklausomus kūrėjus ir skatintų demokratinę, į žmones orientuotą miestokūrą.
Trečiosios asamblėjos pranešimus vienijusi tema – skirtingų bendruomenių pasiekiamumas ir įsiklausymas į jų poreikius. Apie tai per jaunimo prizmę kalbėjo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi. „Beveik po kiekvienų rinkimų viešojoje erdvėje stebime nusivylimą dėl jaunimo nedalyvavimo balsuojant. Noriu jus nuraminti – nebalsuoja ne tik jaunimas, nebalsuoja pusė Lietuvos. Panaši situacija stebima visame pasaulyje“, – kalbėjo jis.
U. Masi kėlė klausimą – ar ne per daug tikimasi iš jaunuolių, kurie ugdymo įstaigose dažnai buvo atriboti nuo pilietinių iniciatyvų? „Tai matome ir šiandien vykstančiuose kultūros protestuose ar susitikimuose su politikais, kur jaunimas kritikuojamas, jų pašaipiai klausinėjama: „Ką jūs čia veikiate?“, renkami asmeniniai duomenys, liepiama grįžti į mokyklos suolą arba jie tiesiog ignoruojami.“
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas ragino žiūrėti į jauną žmogų kaip į visavertį visuomenės narį: „Atsakykime patys sau: kodėl reikalaujame, kad jaunas žmogus eitų balsuoti, jei jo mokykloje niekada nebuvo net tualetinio popieriaus?“
Vienas pagrindinių asamblėjos siekių – ne kalbėti už kitus, o kurti sąlygas pačioms bendruomenėms pristatyti savo patirtį. Tai iliustravo VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ direktorė, iniciatyvos „Šilainių sodai“ lyderė Evelina Šimkutė. Jos pavardė viešojoje erdvėje neseniai nuskambėjo po to, kai menininkė atsisakė priimti konkurso „Lietuvos galia“ apdovanojimą iš prezidento Gitano Nausėdos.
Anot menininkės, daugiabučių erdvės yra tobula drobė kūrybai: „Nereikia nuomotis salių, kviesti auditorijos – viskas čia pat. Taip kultūra tampa prieinama kiekvienam. Mūsų atsakomybė – skatinti žmones įsitraukti, kurti saugią erdvę pasidalinti idėjomis ir rūpesčiais.“ E. Šimkutė taip pat dalijosi praktiškais vietokūros sprendimais: nuo menininkų apgyvendinimo vietos bendruomenės narių namuose iki bendruomeninių talkų VIII forto teritorijoje. Į artėjančią pavasario talką menininkė pakvietė ir asamblėjos dalyvius.
Daug dėmesio skirta ir Lietuvos žiniasklaidos situacijai. Kultūros žurnalistė Kotryna Lingienė pasidalijo neseniai atlikto lauko tyrimo rezultatais, kurie iliustruoja, kokio masto iššūkis antrame pagal dydį Lietuvos mieste yra tiesiog įsigyti kultūrinės spaudos. Tyrimas atskleidė sisteminę problemą: dalis didžiųjų prekybos tinklų spaudos skyrių apskritai neturi, mieste sparčiai nyksta kioskų tinklas. Kol vertingų leidinių pasiūla prekybos vietose menksta, o jų įsigyti Kauno rajone galima tik vienintelėje vietoje – oro uoste – spaudos, siūlančios „alternatyvią tiesą“, tiražai ir pasiekiamumas per degalines bei nedidelių parduotuvių tinklus auga. Žurnalistės teigimu, tai – ne tik logistikos, bet ir simbolinės teritorijos užėmimo klausimas.
Vakarą užbaigė K. Lingienės moderuotas pokalbis „Apie laisvą žodį ir jo gynybos biudžetą“ su žiniasklaidos tyrėja, VDU profesore dr. Aukse Balčytiene. Diskusijoje pabrėžta visuomeninio transliuotojo svarba demokratijai. „Nenustumkime LRT problematikos į paraštes. Kol kas Lietuvoje žiniasklaida laisva, bet reali grėsmė išlieka. Nacionaliniam atsparumui kultūra yra itin svarbus ramstis, tačiau jos spauda šiandien veikia „butikiškai“. Turime kalbėti ne tik profesionalams, bet ir platesnei visuomenei suprantama kalba“, – teigė A. Balčytienė.
Kauno kultūros asamblėja kviečia visus, norinčius prisidėti prie jos veiklų, teikti idėjas, siūlyti pagalbą planuojamoms akcijoms ar tiesiog pranešti apie problemas ir trukdžius kultūros bendruomenės veiklai, rašyti el. paštu kaunokulturosasambleja@gmail.com ir sekti naujienas „Facebook“ paskyroje „Kauno kultūros asamblėja“ arba prenumeruoti naujienlaiškį – bit.ly/kaunonaujienlaiskis.
