Žurnalų archyvas

Kauno IX forto muziejuje – tarptautinė paroda po atviru dangumi

12 rugpjūčio, 2021, Organizatorių inf. | Naujienos

Kada iš tikrųjų baigėsi Pirmasis pasaulinis karas? Kiek naujų valstybių atsirado  pasaulio žemėlapyje? Kiek laiko, nepaisant karo pabaigos, tęsėsi karo  veiksmai? Ar milijonierius tikrai buvo turtingas? Kokią įtaką Pirmasis  pasaulinis karas turėjo moterų padėčiai?

Į šiuos ir kitus klausimus atsako paroda po atviru dangumi „Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923“, kurią  2021 m. rugpjūčio 12 d. – rugsėjo 6 d. bus galima aplankyti Kaune.  

Paroda, kurią parengė Europos atminimo ir solidarumo tinklas (angl. European  Network Remembrance and Solidarity, ENRS), bendradarbiaudamas su  tarptautine istorikų grupe, yra bandymas apibendrinti audringą tarpukario  pradžią, ypatingą dėmesį skiriant Vidurio ir Rytų Europos istorijai. Parodą  sudaro daugiau kaip 200 interaktyvių archyvinių eksponatų – nuotraukų,  dokumentų, filmų, žemėlapių ir individualių liudijimų. Lenkijos veiklos Europos atminimo ir solidarumo tinkle koordinatorius prof. Janas Rydelis teigia: „Siekiame parodyti, kad tam tikrų reiškinių, vykusių prieš šimtmetį, pasekmės gali  būti jaučiamos dar ir šiandien.. Palyginę skirtingas mūsų regione po Didžiojo karo  vykusių procesų interpretacijas, galime atskleisti skirtingą atskirų tautų jautrumą  ir kolektyvinėje atmintyje išsaugotą šio konflikto vaizdų įvairovę.“  

Gausi parodos medžiaga dokumentuoja ir padeda įsisąmoninti neregėtą  pokyčių, įvykusių Europoje 1918–1923 m., mastą. Pirmasis pasaulinis karas  (1914–1918) iš pagrindų pakeitė žemyno vaizdą. Ant keturių didžiųjų valstybių  griuvėsių išdygo keliolika naujų valstybių. Beveik visos sienos buvo  perbraižytos, dažnai ginkluotų konfliktų, besitęsiančių penkerius metus karui  oficialiai pasibaigus, fone. Daugelyje vietų šie procesai baigėsi tik apie 1923 m.  Lėmus įvairioms, dažnu atveju skirtingoms, priežastims, iškilo vadinamoji  Naujoji Europa (šį terminą pirmą kartą pavartojo Čekoslovakijos prezidentas  Tomášas G. Masaryka), kurioje vienos tautos karo rezultatus vertino kaip  didžiulę tragediją, o kitoms tai buvo kovos už nepriklausomybę kulminacija.  Tačiau visus žmones siejo pastangos atstatyti visa tai, ką suniokojo karas, ir  atgaivinti modernizacijos darbus, kuriuos gožė ne tik politiniai, bet ir socialiniai,  ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai. „Paroda taip pat pasakoja apie meno  pokyčius, nes Pirmasis pasaulinis karas sustiprino įsitikinimą dėl 20-ojo amžiaus  žmogaus moralinio atsinaujinimo būtinumo. Tai, savo ruožtu, pasireiškė  menininką ėmus suvokti kaip asmenį, menu formuojantį tikrovę“, – sako parodos  mokslinės tarybos narys prof. Piotras Juszkiewiczius (Adomo Mickevičiaus  universitetas Poznanėje).

Paroda „Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923“ trejus metus pristatoma tarptautiniame ture. Iki šiol ji apsilankė Prahoje (Čekija), Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina), Bratislavoje (Slovakija), Verdene (Prancūzija), Berlyne ir Veimare (Vokietija), Rijekoje (Kroatija), Vienoje (Austrija) ir Lenkijos miestuose: Vroclave, Krokuvoje, Varšuvoje, Poznanėje bei Liubline. 

Parodos kuratoriai: dr. Bartoszas Dziewanowskis-Stefańczykas (ESPS), dr. Robertas Żurekas.