Spalio 1 d. Kauno M. Žilinsko galerijoje įvyko Tarptautinio fotografijos ir medijų meno festivalio IPMA jungtinės parodos „Gyvenimo istorija“ atidarymas, subūręs ne tik gausią kviestinių menininkų komandą, bet ir sulaukęs daugybės dėmesio iš lankytojų. „Tai – aukščiausio tarptautinio lygio paroda“, – apie pirmąsias patirtis atsiliepia čia dalyvaujantys kūrėjai. Tolimesnė festivalio programa dar žada ne vieną susitikimą su iškiliausiais šiandienos fotografais, menininkais, filosofais ir menotyrininkais.
Susidūrimas su mirtimi, vaiko gimimo atnešamas nemirtingumo suvokimas, technologijų veikiami kūnai, senėjimas ir vienatvė, trans žmogaus patirtis – apie visa tai ir dar daugiau diskutuoti kviečia festivalio kūrėjai, šiais metais skatinantys pabrėžti gyvenimo autentiškumą.
„Festivalio tema „Gyvenimo istorija“ – itin aktuali, nes turi daugybę priėjimų, skirtingų ir įdomių pozicijų, kurias pavyko aprėpti ir papasakoti. Labiausiai įsiminė žmonės, dirbę užkulisuose – jų profesionalumas, noras bendradarbiauti. Nors turiu daug patirties užsienio parodose, galiu patvirtinti, kad tai – aukščiausio lygio komanda ir renginys“, – teigia menininkė Julija Goyd, parodoje pristatanti skulptūrinį kūrinį „Agota“. Tai – Iš žalios bulvės išdrožtas objektas, kuris buvo paliktas džiūti ir natūraliai senti. Kūrinys atsiskleidžia gilią ir prasmingą istoriją, kuri kalba apie fizinio grožio laikinumą ir priėmimą, apie tai, kad niekas nėra amžina.
„Tikiu, kad šventinę nuotaiką jaučiau ne tik aš, bet ir visi, kurie apsilankė atidaryme. Labai daug emocijų, teigiamų atsiliepimų, atviro bendravimo, kurio taip norėjosi. Galiu pasidžiaugti, kad jau atvyko visi tarptautiniai svečiai – ateinančiomis dienomis laukia portfolio peržiūros, diskusijos, paskaitų diena. Smagu, kad kūrėjai iš užsienio turėjo galimybę susipažinti su mūsų šalies menininkais, tai – puiki proga susitikti realybėje.
Per parodą keliavome ir su studentais, kurie apžiūrinėjo darbus, gilinosi į menininkų biografijas, planuojame ir toliau kviesti moksleivius bei studentus aplankyti ekspoziciją, pasiklausyti pasakojimų apie kūrinius ir kūrėjus“, – pasakoja festivalio vadovė Svetlana Batura.
„Nuostabus atidarymas, daugybė žmonių ir didžiulis susidomėjimas“, – pirmaisiais įspūdžiais dalinasi menininkė Ivonne Thein, parodoje pristatanti unikalią instaliaciją „Meta Bodies“, reflektuojančią žmogaus kūno įvaizdžius šiuolaikinėje skaitmeninėje kultūroje. „Algoritmų dėka veikiančios technologijos yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Kartais to nematome, tačiau tai pasąmoningai veikia mūsų požiūrį į gamtą ir kūnus. Menas padeda situaciją geriau suvokti, kelia diskusiją apie technologijų reikšmę mums ir visai visuomenei“, – pasakoja menininkė.
Itin svarbią parodos dalį sudaro ir pirmą kartą eksponuojamos spalvotos A. Sutkaus fotografijos. Parodos erdvėje pristatoma 80 autoriaus kūrinių, unikalūs autoriniai kontaktiniai atspaudai, A. Sutkaus portretai bei garso įrašai.
Daugiau nei 40 menininkų darbų talpinančia parodą galima išvysti iki spalio 31 d.
Programoje – paskaitos, dirbtuvės ir susitikimai su kūrėjais
Spalio 4–5 dienomis festivalio lankytojų dar laukia kūrėjų, menotyrininkų, istorikų vedamos paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, portfolio peržiūros, performansai. Programoje – Lietuvos ir pasaulio meno žemėlapyje žinomi vardai – Antanas Sutkus, Artūras Morozovas, Tadas Kazakevičius, Gintautas Mažeikis, Julija Goyd, Karolina Wojtas, Mario Wezel ir daugybė kitų.
Spalio 4 d. paskaitą tėvystės ir kūrybos tema pristatys vienas autentiškiausių Vokietijos menininkų, daugybės apdovanojimų laureatas, foto knygų autorius Mario Wezel.
„Šiandien tapimas tėvu ir šioje rolėje atrandama ramybė stipriai priklauso ne tik su mūsų pačių norų ir vilčių, bet ir nuo visuomenės, partnerio, (senelių) tėvų bei daugelio kitų žmonių lūkesčių. Kaip surasti savo asmeninį kelią šioje kolektyvinėje tėvystės sampratoje? Dirbtuvių idėja kilo supratus kaip fotografija man padėjo reflektuoti ir susidurti su iššūkiais šiame naujame gyvenimo etape. Tai nėra pasakojimas apie tai, ką reiškia būti tėvu, greičiau, erdvė reflektuoti apie asmeninę kelionę pasitelkiant kūrybinius metodus“, – pasakoja menininkas, kurio darbus galima išvysti ir parodoje.
Spalio 4 dieną įvyks ir dar vienas susitikimas su menininkais – projekto „Sekma diena“ autoriais Tadu Kazakevičiumi ir Artūru Morozovu. Humanizmo mokyklos tradicijų tęsėjai, dokumentinės fotografijos kūrėjai, keliaudami po Lietuvą įamžino šalies bažnytkaimių gyventojus, sekmadienio rytą atėjusius į mišias.
„Noriu tikėti, ką mūsų klasikų karta mus išmokė – per fotografiją reikšti rūpestį tuo, kas vyksta šiandien. Tai, ką mes su bičiuliu Tadu Kazakevičiumi pristatome šiame festivalyje yra taip pat Lietuvos fotografijos mokyklos išdava. Drauge kurdami seriją „Sekma diena“ leidomės po Lietuvos regionus, kur sutikome žmones juos fotografavome ir pažindinomės. Tikra fotografijos laimė“, – pasakoja fotografas A. Morozovas.
Tarp svečių – ir vienas žymiausių Lietuvos filosofų, kultūros teoretikas, antropologas, profesorius Gintautas Mažeikis, spalio 5 d. paskaitoje aprėpsiantis A. Sutkaus kūrybą ir stereotipus apie menininką laužančius spalvotos fotografijos darbus.
Plačiau apie festivalį ir pilna renginių programa: www.ipmafestival.lt
