Jei prireiks juodai pilkam lapkričiui įnešti spalvų, nuvykite į Vytauto prospektą – jame dar vasario mėnesį duris atvėrė fotografijos ir spausdinimo studija „aust.studio“. Jos teikiamų paslaugų spektras platus: galima ne tik atsispausdinti nuotraukas ar iliustracijas, bet ir jas retušuoti, pasirinkti spausdinimo būdus, skenuoti, atkurti vaizdus, skaidyti spalvas, užsiimti skaitmeniniu archyvavimu, netgi paskaityti knygų apie fotografiją gausiai pildomoje lentynoje. Studija teikia paslaugas ne tik Lietuvoje, prisideda prie parodų, renginių, fotoalbumų ir kitų leidinių iliustracijų rengimo.
Studiją įkūrė Ieva Austinskaitė, Damianas Chrobakas ir Raimundas Austinskas. Ieva ir Damianas – profesionalūs fotografai, keliolika metų dirbantys šioje srityje. Ilgą laiką gyvenę ir patirtį kaupę Londone, nusprendė studiją atidaryti Ievos gimtajame mieste. Kaune prie poros prisijungė studijos bendraįkūrėjas, Ievos tėtis Raimundas Austinskas, didelę patirtį spausdinimo srityje sukaupęs meistras. Ieva pasakojo, kad jos šeimoje spaustuvininkyste užsiima jau ketvirta karta, tad buvo aišku: šie žmonės tikrai žino, kaip baltą popieriaus lapą stebuklingai paversti spalvingu pasakojimu.
Vytauto prospekte studijos duris atvėrėte šių metų vasarį. Kaip ir kur vyko „aust.studio“ veikla iki tol?
Nuo praėjusio lapkričio po truputį įsikūrinėjome ir tvarkėmės. Smagu, kad bendra svajonė materializuojasi, pamažu plečiasi, atsiranda vis daugiau mūsų veikla besidominčių žmonių. Patiems kyla daugiau minčių, kaip čia kurtis ir kurti. Ir iki studijos atidarymo dirbome fotografijos srityje, bendradarbiavome su kitais kūrėjais, galerijomis, muziejais, leidyklomis ir spaustuvėmis. Studijos atsiradimas leido apjungti atskirus įgūdžius ir technikas, dirbti kartu bei kurti bendrą terpę fotografijos, ir ne tik, profesionalams bei mėgėjams. Mano tėtis Raimundas Austinskas virš keturiasdešimt metų dirba fotografijos paruošimo, ofseto, skenavimo srityse, o mudu su Damianu ilgai gyvenome Londone, tad didelė dalis patirties – iš studijų ir darbo praktikos šiame mieste. Man tai buvo beveik dešimties metų tyrinėjimo kelionė, Damianui – net aštuoniolikos.
Kodėl pasirinkote Kauną?
Kaune apsilankydavom dažnai, čia gimiau ir augau, o Damianui apsilankius taip pat visad likdavo jaukus prisiminimas. Londone gausu fotografijos centrų, laboratorijų ir spaudos studijų, o Kaune jautėsi trūkumas ir poreikis. Pačiam pandemijos įkarštyje viskas kažkaip labai greit susidėliojo ir pasistūmėjo, tad priėmėm sprendimą kraustytis ir įgyvendinti savo sumanymą.
Esate profesionalūs fotografai. Kaip atsidūrėte spausdinimo, leidybos srityje? Kas paskatino sujungti šias dvi sritis?
Mums fotografija netgi labai susijusi su spauda. Norisi vaizdus matyti ne tik ekranuose, bet ir fizine, apčiuopiama forma, kurti gilesnį ryšį su fiksuojamais vaizdais, skirti dėmesio kiekvienai atspaudo detalei: popieriaus pasirinkimui, nuotraukų paruošimui ir retušavimui, apipavidalinimui. Mano šeimoje spaustuvininkyste užsiimama jau nuo prosenelės kartos, gal dėl to šis amatas toks artimas ir įdomus. Patys pirmi spaudos technikos žingsniai Damianui, ko gero, buvo fotolaboratorija Varšuvos fotografijos akademijoje ir Londono komunikacijos koledže, o man – studijuojant Midlsekso universitete bei Karališkajame menų koledže. Gyvendami Londone dirbome keliose fotolaboratorijose, tarp jų fotografijos ir meno spaudos bei rėminimo studijose „The Printspace“ ir „A Bliss“. Praktika šiose kompanijose buvo daugiau nei darbas, išmokome retušavimo, archyvinės spaudos technikų, nuotraukų parodoms paruošimo, skenavimo, rėminimo. Iki dabar dirbame su agentūros „Magnum Photos“ fotografijų spaudos projektais. Bendradarbiaudami leidybos srityje iš esmės pritaikome tas pačias žinias ir technikas, tik leidinio formatui. Asmeniniai eksperimentai, patirtys, klaidos ir spaudos technikų pajautimas tik stiprina norą dalintis šiuo procesu su kitais ir įsitraukti patiems.
Šalia visų spausdinimo, archyvavimo, redagavimo, skenavimo paslaugų siūlote aukštos kokybės giclée spausdinimo paslaugą. Kuo ji skiriasi nuo standartinės?
Iš tiesų spaudos technikų yra daugybė, galima pasiklysti tarp visų niuansų ir skirtumų. Pats terminas kilęs iš prancūzų kalbos ir reiškia purškimą. Standartinė CMYK spauda sudaryta iš keturių spalvų, o spausdindami giclée technika naudojame dvylika skirtingų archyvinio rašalo spalvų. Turint tokį platų spalvų spektrą ir dažus purškiant labai smulkiais taškeliais, giclée spauda galima išgauti itin kokybiškus, sodrius ir tonaliai gilius atspaudus. Ši technika ilgaamžė, tinkamomis sąlygomis laikomi atspaudai neblunka, išlaiko kokybę.
Kada galima naudoti šią techniką?
Dėl spalvinės gamos, kuri padengia beveik 100 % „Pantone“ spalvų, ši technika tinka fotografijų bei meno kūrinių spausdinimui, grafiniams vaizdams, iliustracijoms ir kitoms vaizdų reprodukcijoms. Visi atspaudai daromi naudojant naujausios technologijos spausdinimo įrangą ir dažus bei archyvinį popierių – blizgų, matinį ar tekstūruotą. Greta giclée spaudos naudojame virtualų būgninį skenerį juostų skenavimui, plokščiąjį iliustracijoms ir dokumentams, dirbame su archyvais ir jų skaitmeninimu. Visi šie įrankiai padeda dirbti su analogine bei skaitmenine medžiaga ir profesionalams, ir kitiems žmonėms, kurie nori susipažinti su šiuo procesu.
Dirbate ne tik su archyvais, esate prisidėję prie įvairių leidinių iliustracijų ir archyvinių nuotraukų paruošimo. Tam naudojate spalvų skaidymo (angl. color separation) techniką. Papasakokit apie tai daugiau.
Spalvų skaidymą taikome ruošdami vaizdus publikacijoms, fotografijų albumams, žurnalams, katalogams ir kitokiems ofsetu spausdinamiems leidiniams. Bendradarbiaujame su leidyklomis, menininkais, dizaineriais ir spaustuvėmis Lietuvoje bei užsienyje. Pats spalvų skaidymas yra darbas su koloristika, ryškumu, vaizdo paruošimu spaudai ir retušavimu.
Spalvų atskyrimo procese pritaikome korekcijas pagal pasirinktą popieriaus tipą, kadangi kiekvienas popierius savaip veikia vaizdą ir tai, ką matome ekrane, ant popieriaus turi visiškai kitokį medžiagiškumą. Pagal atskirtus keturių spalvų kanalus spaustuvėje gaminamos formos, kurios naudojamos galutinėje spaudoje. Kiekvienas leidinio projektas skirtingas, pati medžiaga padiktuoja, kokio paruošimo reikės. Kartais tai darbas su archyvais, jų restauravimas, retušavimas, kartais su meno kūrinių reprodukcijomis, monografijų ir meno leidinių redagavimas.
Abu esate fotografai. Kaip dažniausiai nusprendžiate, koks kadras tinkamiausias – monochrominis ar spalvotas? Kokias skirtingas emocijas ar žinutes gali perduoti spalvota ir juodai balta fotografija?
Pasirinkta fotografijos medija gali nukreipti žiūrovo dėmesį į tam tikras detales užfiksuotame vaizde, kartais netgi padėti formuoti naratyvą tarp atskirų vaizdų. Tai itin aktualu dirbant serijomis. Spalva turi daug informacijos, laikiškumo, emocijų ir gali veikti kaip jungiamasis elementas ar detalė, atkreipianti dėmesį, padedanti iškomunikuoti idėją, pasakojimą ar tiesiog užfiksuoti momentus. Spalvos tarytum uždeda papildomą informacijos ir jausminį sluoksnį..
Renkantis juodai baltą fotografiją kur kas daugiau dėmesio sutelkiama į vaizdo grafiškumą, kontrastus, šviesą ir šešėlį. Kartais spalvos gali ir blaškyti, tad juodai balta fotografija gali padėti sukoncentruoti dėmesį. Į kamerą įsidėję juodai baltą ar spalvotą juostelę, nustatome ne tik kamerą, bet ir savo matymą, kokių motyvų ieškosime aplinkoje. Spalvų ar monochromo pasirinkimas gali būti visiškai intuityvus arba pagrįstas, priklausantis nuo asmeninio ryšio su fotografija, noro ką nors pamatyti ir perteikti. Man visada norisi stebėti ir fiksuoti spalvinius derinius ir santykius aplinkoje, galbūt šis niuansas ateina iš tapybos praktikos. Damiano archyve galima rasti daugybę nuostabių juodai baltų kadrų, nors persikėlęs į Lietuvą daug daugiau fotografuoja spalvotai.
Ar spalvų pasirinkimas fotografijose skiriasi priklausomai nuo medijos, kurioje nuotraukos bus publikuojamos?
Turbūt ne visada iškart lengva numatyti fotografijų publikavimo formatą, ypač jei tai ilgalaikis kūrybos procesas, per kurį fotografuojama skirtingomis sąlygomis ar technikomis. Kartais kūriniai randa formą tik procese, o ne suplanavus iš anksto. Bet su dabartinėmis spaudos technologijomis įmanoma pritaikyti spaudos metodą pagal tai, kokią funkciją turėtų atlikti fotografijos ar kiti spausdinami vaizdai. Pavyzdžiui, ar norima ilgalaikių atspaudų parodoms, portfolio, namams, knygai, zinui, testavimui ar redagavimui, ar darbai bus rėminami, ar paklijuojami ir kaip bus eksponuojami.
Spalvos ne visada turi būti ryškios. Lapkričio pilkumas gali visai naujai atsiskleisti per fotografiją.
Kiekvienas spaudos metodas turi savų privalumų ir trūkumų. Spaudžiant leidinius ofsetu spalvų gama susiaurėja, palyginus su skaitmeniniu vaizdu, dėl to ryškesnės spalvos kartais nublunka, pakinta atspaudus. Spalvų skaidymas ir konvertavimas šiuo atveju leidžia kompensuoti tai, kas prarandama spaudoje, ir maišyti spalvas tarpusavyje, suvedant kiek įmanoma arčiau norimo rezultato. Giclée spauda daromi atspaudai turi kur kas platesnę spalvų gamą ir leidžia reprodukuoti itin kokybišką ir tikslų vaizdą. Spauda galima ant įvairių archyvinių popierių, vinilo, drobės.
Po ilgo laiko persikraustėte gyventi į Kauną. Įdomu, su kokiomis spalvomis jums asocijuojasi šis miestas.
Šį rudenį atrodė, kad visur geltona. Visgi, jei reikėtų išskirti konkrečią paletę, turbūt tilptų kone visas spalvų spektras. Persikėlus čia gyventi labai pasijuto skirtingi metų laikai, su jais ateinančios ir besimainančios spalvos, šviesa, keliaujanti per miestą ir architektūros paviršius, žmones ir gamtos motyvus.
Po geltona spalva turtingos rudens pradžios prasidės lapkritis, kuris paprastai būna ilgas ir tamsus. Pasidalinkite keliais patarimais, į ką derėtų atsižvelgti fotografuojant gan sudėtingomis sąlygomis, norint išlaikyti spalvų gyvumą ir koloritą?
Kartais stipriausios nuotraukos pavyksta nepatogiomis ar sudėtingomis sąlygomis. Atmintyje iškilo Martino Parro serija „Bad Weather“. Fotografuojant tamsiais mėnesiais, naudinga susipažinti su savo naudojama technika, paeksperimentuoti su nustatymais, natūralia ar papildoma šviesa, sugrįžti į tas pačias vietas skirtingu paros metu ir stebėti, kaip keičiasi aplinka. Spalvos ne visada turi būti ryškios. Lapkričio pilkumas gali visai naujai atsiskleisti per fotografiją.
Labai smagu atsispausdinti testinių atspaudų ir paeksperimentuoti su nuotraukų tarpusavio ryšiais, kurti naujus pasakojimus. Dirbant su fotografijomis verta išmėginti redagavimo įrankius. Nebūtina stipriai manipuliuoti nuotrauka, bet keli paprasti žingsneliai gali pagilinti, išryškinti vaizdus, pakoreguoti šviesotamsą. Tiek tradicinės laboratorijos, tiek kai kurie „Photoshopo“ įrankiai turi panašias funkcijas. Atvirai dalinamės šiuo procesu savo studijoje – atvykite!
