EN
Žurnalo archyvas

Pasaulį raizgantis Kauno grybas: „Acala“

31 rugpjūčio, 2026, Monika Balčiauskaitė / „Kaunas pilnas kultūros“ | Mėnesio tema, Naujienos

Kiek atokiau nuo miesto šurmulio 2019 metais atsirado nedidelis fabrikas, kuriame gimsta ganėtinai dideli dalykai. Jeigu tiksliau – gaminama daugiau negu 30 pasaulio šalių išplitusi, prestižiniuose restoranuose vertinama vyniškų skonių putojanti arbata „Acala“. Ji gimsta harmonijoje su gamta. Ingredientai – natūralūs, ekologiški, kruopščiai atrinkti, o skonis – rafinuotas ir vertas šventinio tosto. Ir… jokio alkoholio. 

(Tekstas publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2026 m. rugpjūčio numeryje „Gaiviau“)

Prie durų mus drauge su fotografe Svetlana pasitikęs iki ausų besišypsantis „Acala“ bendrasavininkis Gintaras Jonas Aleknavičius, kviesdamas vidun, pažindino su pakeliui sutiktais kolegomis. „Aš kaunietis iš prigimties – užaugau 200 metrų nuo Soboro. Su šeima bažnytinėse knygose atsekėme, kad mūsų senelis vedė bajoraitę ir buvo vadinamas Kauno miestiečiu. Vadinasi, aš taip pat tikras Kauno miestietis“, – pasakojo Gintaras. 

Svetlanos Baturos nuotr.

Dabar Gintaro sąsajos su Kaunu darbinės – prieš keliolika metų jis išsikraustė gyventi į kaimą Dzūkijoje. „Nuo to laiko daug kas pasikeitė – pavyzdžiui, iš mano gyvenimo dingo alkoholis. Visgi gastronominė bendravimo kultūra man ir mano aplinkai nebuvo svetima, tad teko aktyviai ieškoti alternatyvų“, – atviravo „Acala“ įkūrėjas. Įkvėptas kolegos Manto Bernotavičiaus, jis pamažu irgi ėmė burti burtus – fermentuoti grybus. 

Iš pradžių stabilaus skonio nepavykdavo pasiekti, o buteliai tiesiog sproginėjo, bet visko mesti nesinorėjo. „Po kiek laiko mūsų komandą papildė dar vienas žmogus – tai vynų srityje someljė patirties turintis Martynas Žemavičius. Žingsnis po žingsnio visi kartu atkeliavome iki to, kas „Acala“ yra šiandien. Remiantis ekspertų vertinimais, panašu, kad siūlome vieną geriausių putojančios arbatos gėrimų visame pasaulyje“, – pasakojo Gintaras. 

„Lankydamiesi įvairiausiose parodose – tiek Lietuvoje, tiek svetur – supratome, kad viską lemia patirtis. Gali pasakoti ir pasakoti, bet geriausia – įpilti ir leisti paragauti, o tik po to diskutuoti, kokie skoniai ar poskoniai po truputį atsiskleidžia“, – pildydamas taures pasakojo „Acala“ komandos narys, pradedantysis someljė Rokas Bernotavičius.

Pradžioje – Rose Wine Style

Pirmas poskonis, kurį pajutau vos nurijusi rožinio stiliaus putojančios arbatos gurkšnį, – tai avietės (sudėtyje – dar ir gėlės, persikai, rabarbarai). Šis skonis iškart tapo mano favoritu. Rokas pridūrė, kad šis gėrimas – aperityvas, kurį rekomenduoja skanauti prieš vakarienę arba vieną, atšaldžius: „Jis lengvai derinamas su austrėmis, žuvimi ar tunu. Gaivus, lengvas ir neįpareigojantis – puikus pasitikimo gėrimas.“ Vienas esminių ingredientų, suteikiančių malonų poskonį, – tai Lietuvoje augantis gaurometis. Jis padeda stiprinti imunitetą. Kitas svarbus elementas – Druskininkų šaltinio vanduo.

Degustuodami pirmąjį „Acala“ skonį iš keturių, nesiliovėme aptarinėti ir lyg ant mielių augančios nealkoholinių gėrimų rinkos. Bet 2019 m., kai Gintaras drauge su kolegomis intensyviai dirbo prie to, kokį šį prekės ženklą matome šiandien, alternatyvų praktiškai nebuvo. 

„Pradžioje net nežinojome, kad apskritai yra toks dalykas kaip putojanti arbata. Nuoširdžiai sakau – su niekuo nesilyginome, eksperimentavome ir tik po kiek laiko supratome, kad turime ir konkurencijos – pavyzdžiui, „Copenhagen Sparkling Tea“. Atsimenu, kaip vienoje parodoje susipažinome su šio gėrimo savininku, – paragavęs „Acalos“ labai neapsidžiaugė“, – juokėsi Gintaras. 

Susidūrimai su konkurentais viename ar kitame kontekste neleido „Acalos“ komandai užmigti ant laurų – jie visą laiką kuria, tobulina tiek esamus skonius, tiek ieško naujienų: „Klasika yra klasika, tačiau tikime, kad tobulėjimui ribų nėra“, – Gintarą papildė Rokas, pamažu mus nuteikdamas antro skonio degustavimui. 

Įsivažiavimui – White Wine Style

Taurėse – baltojo vyno stiliaus gėrimas, gimstantis iš dviejų arbatų derinio. Keletą kartų kaip degustacijų ekspertė pasukiojusi taurę užuodžiau lazdynų riešutus, bet pasirodė, kad yra ir migdolų užuominų, kurias lydi medetkų bei šeivamedžio žiedų aromatas, baigiamas žemiškomis natomis.

„Šis skonis – vienas mūsų klientų favoritų. Lyginant su pirmuoju, kur kas ekspresyvesnis ir intensyvesnis. Svetlana užsiminė, kad poskonis kažką labai primena, bet niekaip negali atsiminti ką, – tai kanapė“, – paaiškino Rokas. 

„Acala“ jau atrado savo gerbėjų ir svetur – daugiau negu 30 šalių visame pasaulyje. „Lietuva – mūsų prekės ženklo namai, čia turime savo nuostabią komandą ir toliau skleidžiamės, tačiau norim tą vardą garsinti ir svetur. Mūsų eksporto vadovė Kristina Petravičiūtė gyvena Ispanijoje – ji nutekėjo į seną vyndarių šeimą, gaminančią biodinaminius vynus“, – pasakojo Gintaras. 

„Acalos“ filosofija – „Gastronomical (skonio receptorių jausmas), Natural (viskas – iš natūralių produktų), Social (kuo plačiau ir arčiau žmogaus)“. Kaip sakė Gintaras, produkto bendruomenę jungia vienas esminis dalykas – meilė gyvenimui: „Gyvenimas – tai kūnas, potyriai, gastronomija, natūralumas, socialumas ir, drįsčiau teigti, bendra sinergija. Štai mes su Roku – skirtingos kartos, tačiau dirbame drauge, vienas kitą papildome ir aš nejaučiu amžiaus skirtumo, bendrauju kaip su lygiu. O ir tikslą turime tokį patį – kurti kuo geresnę, įdomesnę ir vertingesnę patirtį per produktą.“

Pokalbio įkarščiui – Red Wine Style

Toliau programoje – raudonojo vyno stiliaus gėrimas, kuriame užčiuopiau sodrų mėlynių skonį. Iš viso gėrime net 22 kruopščiai atrinkti, reti ir vertingi ingredientai, pavyzdžiui, Damasko rožių ekstraktas. Receptūra buvo tobulinama bendradarbiaujant su garsiu Katalonijos vyndariu.

„Šį gėrimą vienintelį serviruojame neatšaldytą – taip geriau atsiskleidžia tiek kvapas, tiek skonis. Jeigu neskubėsite, pastebėsite, kad su kiekvienu gurkšniu pamažu atsiskleidžia visas uogų paradas – išryškėja tai vienas, tai kitas skonis“, – pasakojo Rokas. 

Svetlanos Baturos nuotr.

Aptariame ir minimalistinį, akį traukiantį etikečių dizainą. Įmonė bendradarbiauja su dailininke Malvina Stankute – ji pridėjo ranką prie ne vienos atminty ilgai išliekančios etiketės: „Mėgstame dirbti su menininkais – ypač su lietuviais. Taip pat tikime, kad pakuotė neturi per daug rėkti. Norime, kad išvaizda simbolizuotų ramybę ir kokybę. Nuo kamštelio ar folijos iki paties buteliuko ar etiketės. Svarbi kiekviena smulkmena.“

Pabaigoje – Margarita Style

Išgirdote teisingai – tai „Margaritos“ kokteilio stiliaus putojanti arbata. Ragauju ir patvirtinu: puiki nealkoholinio kokteilio alternatyva, kurioje subtiliai jaučiamas sūrumas. 

„Margaritos“ kokteilyje stipriai jaučiamas laimas, citrininiai vaisiai ir druska. O viską maloniai pagardina agavės sirupas, suteikdamas lengvo saldumo. Neseniai lankėme pajūrio restoranus ir pristatinėjome šį naują skonį – ilgainiui kilo mintis, kad šis gėrimas išties labai jūriškas, turbūt dėl to lengvo sūrumo“, – pilstydamas paskutines taures svarstė Rokas. 

Ragaudami vasarišką naujieną aptarėme ir vieną smalsumą žadinantį gandą. Teko girdėti, kad „Acala“ komanda savo auginamiems grybams leidžia klasikinę muziką. Gintaras ne tik patvirtino šį faktą, bet ir atskleidė dar vieną paslaptį – pasirodo, gamybos patalpose harmoniją kurti padeda ir specialūs savo vietą turintys… kristalai. Nors gali skambėti mistiškai, kūrėjai įsitikinę – tokie ritualai yra neatsiejama gamybos dalis, padedanti suvaldyti gėrimo energiją.

Su šia magiška nata netrukus pakilome iš vietų ir patraukėme į tą fabriko pusę, kurioje fermentuojasi putojanti arbata. Įdomus faktas, kad seniau „Acala“ vadinosi „Vilko Kombucha“, tačiau tas pavadinimas visgi neprilipo. „Kombučios technologija atėjo iš Rytų – Japonijos, Korėjos. Jų hierarchijoje yra vienas rimtas dievas, kuris galėtų atitikti mūsų Perkūną, – tai Acala. Jo vardas reiškia nepajudinamą išminties karalių“, – vedžiodamas po fabrikėlį pasakojo Gintaras.

Drauge su fotografe išeidamos iš fabriko supratome vieną dalyką: nesvarbu, ar tai klasikinė muzika, ar dieviška išmintis pavadinime, – sėkmės paslaptis čia paprasta. Tai tikėjimas tuo, ką darai, ir nė menkiausio kokybės kompromiso.

Svetlanos Baturos nuotr.