Kaunas, 2001-ieji. Vilnietis Jonas Miežys pradeda antrą informatikos studijų kursą Kauno technologijų universitete. Iš San Fransisko grįžęs, galvą vaiskiais house ritmais prapūtęs Laurynas Lisauskas su Londono naktinę sceną jau ištyrinėjusiu Šarūnu Karaliumi imasi organizuoti vakarėlius, per keliolika metų įeisiančius į istoriją.
(Tekstas publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2026 m. rugpjūčio numeryje „Gaiviau“)
Toji istorija nutyli, ar Jonas su Laurynu buvo kada susitikę diskotekiniuose verpetuose. Bet šiandien istoriją rašo jau abu – tik ne naktinio gyvenimo, o gėrimų. Lauryno pradėtam, Jono įsisūnytam „Geniui“ jau dešimt, o nuo šiol bravoras skaičiuoja… 180 metų istoriją. Skamba painiai? Todėl šis tekstas ir atsirado.
Nuo šokių iki mikrobravoro
Jau pabuvęs šokių baro „Pop Star Bar“ ir bene pirmojo Lietuvoje specializuoto viskio baro bendrasavininkiu, n-tąjį sykį išlėkęs pailsinti galvos į mylimą Kaliforniją, tąsyk Laurynas iš jos grįžo pilnas ne muzikos, o kraftinių gėrimų paliktų įspūdžių. Kauno senamiestyje, daug teisingo šurmulio menančioje M. Daukšos gatvėje, jis atidarė gastrobarą, kurį taip ir pavadino – „Genys“.
Joną, tuomet jau namudinį aludarį, jis pasivadino, kaip dabar sakoma, sukuruoti to, kas bėgo iš baro čiaupų, – norėjosi burnoje išlikusio Kalifornijos skonio, kurį vizualizuoti galima tatuiruotėmis ant dilbių, languotais marškiniais, megztomis žvejo kepurėlėmis ir riestais ūsais. Hipsteriai dar buvo retenybė, taigi ne visur galėjai gauti jų pamiltų gėrimų iš įdomių šalių. „Genys“ buvo vienas pirmųjų.
Laurynas ir Jonas gana greitai rado bendrą kalbą – tik Joną reikėjo įtikinti, kad barui tikrai reikia savo alaus ir kad pačiame bare galima jį išvirti. Kaip aiškėja kalbantis, Laurynas visada ateina su vizija, o Jonas atšauna: eik tu, čia nieko nebus. Kam tos naujovės, tęskim, ką mokam geriausiai. Būtent dėl daugybinių tokio tipo dialogų šnekučiuojamės laikydami taures su… putojančia arbata, kurios Jonas dievagojosi niekada nevirsiąs („Patys ir virkit tą savo kombučią“). Dabar šypsodamasis pripažįsta, kad labai myli savo, gėrimų kūrėjo, amatą ir kad, nepaisant konservatyvumo, tobulėti įdomu. O naujovė – antras Lauryno, patyrusio HoReCa (svetingumo ir maitinimo sektorius, iš anglų k. žodžių hotel, restaurant, catering) verslininko, vardas.
Taigi Lauryno galvoje įsižiebus neoniniam užrašui „krafto bravoras“, baras senamiestyje perleistas kitiems, pervadintas į „Hop Doc“ ir tebeveikia iki šiol – žinoma, pilsto „Genio“ produkciją. O paukštelio vardas atiteko naujai daryklai, kuri iš pradžių neturėjo patalpų ir partizaniškas partijas virė… Maišiagaloje.
Panašiu metu Lietuvoje radosi ir daugiau įdomesnių, nepriklausomų nišinių gėrimų virėjų (tokių kaip „Dundulis“ ar „Sakiškės“) – šiandien visi mikrobravorai atradę savo veidus, kokybės formules ir gerbėjus. Nors pradžioje tikrai būdavo visko, ir eksperimentai ne visada pasisekdavo. Prisimenu posakį, skraidžiusį prieš dešimtmetį: „Vyža į statinę įkrito.“
Šančiuose – kaip namuose
„Nebuvo tikslo įsikurti Šančiuose – tiesiog ieškojome tinkamos vietos. Pamenu, atsivedžiau Joną į šias patalpas, kuriose telkšojo tepalų balos ir mėtėsi bamperiai, ir jis sako: bet tu supranti, kad čia niekada nebus daryklos“, – paklaustas, kodėl šiandien susitikome būtent čia, A. Juozapavičiaus prospekto pradžioje, prie Panemunės tilto, dėsto Laurynas. Vis dėlto kramsnojame toje pačioje gatvėje keptus skanėstus, vadinasi, vyrai čia jaučiasi gerai. Pasirodo, sėdime buvusiame automobilių detalių „šrote“. Labai kaunastiška.
2017 m. pradžioje paleidę gamybos liniją, tų pačių metų rudenį pakvietė į pirmąjį „Genys Brewing Co.“ renginį. Kaip tuomet sakė, be industrinių gamintojų ir kaimiško alaus. Pirmoji degustacijų, maisto, muzikos ir bendraminčių sueiga vadinosi tiesiog „Craft Beer Day“, o galiausiai šį rugsėjį turbūt jau dešimtą kartą sugrįšiantis renginys tapo tiesiog „Genys & Friends“. Taip buvo prisistatyta miestui ir margai vietos bendruomenei, kuri priėmė naują paukštį į savo lizdą. Dabar bravore, specialiai renginiams pritaikytose erdvėse, vyksta ne tik degustacijos (gruodį – beveik kasdien), bet ir vestuvės.
Norime gyventi ilgiau!
Taigi apie tą putojančią arbatą… Nealkoholiniai gėrimai šiandien sudaro penktadalį „Genys Brewing Co.“ produkcijos. Jie patys labai mėgsta ir šiame numeryje aptariamą „Tealure“ kombučią, tačiau, nusprendus ja prekiauti savo baruose (apie juos kiek vėliau), šios kompanijos pajėgumų nepakako. Žodžiu, dar viena Lauryno vizija, dar sykį aukštai iškeltas Jono antakis… Ir štai diskutuojam, juzu ar mango skonis labiau tinka šiai karštai popietei.
Laurynas tiki, kad nealkoholinius vartotojų, ypač jaunesnių, pasirinkimus lemia keli faktoriai. Pirmiausia – mes gyvename geriau. O juo geriau gyvename, tuo daugiau dėmesio skiriame sau, nes gerai gyventi norime ilgiau. Rūpinamės savimi, analizuojame dienotvarkę, ieškome alternatyvų tiems pomėgiams, kurie gali kenkti. Taip atsiranda nealkoholinis alus, o tuomet jau ir kitos kategorijos.
Laurynas tiki, kad negali neveikti ir nealkoholinių gėrimų reklama, pumpuojama dideliais kiekiais. Kalbant apie alų, tai nealkoholinė „Kalifornikacija“, parduodama skardinėse, pardavimais jau pralenkė taip pat supilstytą tradicinę.
Beje, jei norėjote sužinoti, kaip pagaminti geriausią nealkoholinį alų, Jonas gali jums padėti. Reikės specialių mielių, kurios tiesiog… negamina alkoholio. Taip, „Genys Brewing Co.“ gėrimai ne kaip nors išvalyti ar išfiltruoti, jie gaminami taip pat, kaip tradiciniai, tik su mielėmis-sveikuolėmis.
180 metų istorijos… Kaip?
Teksto įžangoje minėjau naują „Genys Brewing Co.“ istorijos puslapį, kuris nuneša mus net į XIX amžių. Ir tikrai – dar pernai sausį verslo bendruomenę apskriejo žinia, kad Jonas su Laurynu nusipirko „Kauno alų“, kurio istorija skaičiuojama nuo 1846-ųjų. Šios daryklos istorinius pastatus žino kiekvienas kaunietis – jie pačiame centre, Savanorių prospekto apačioje.
Ir čia išsyk svarbu patikslinti – ne taip seniai pasklidusios naujienos apie istorinio bravoro konversiją į restoranų, barų, viešųjų ir verslo erdvių kompleksą susijusios jau su kitais verslininkais. Prireiks ne vienerių metų, kol Gintaro Staniulio, vieno iš „Top Sport“ savininkų, ir ne vieną konversiją jau atlikusios įmonės „Techzity“ įkūrėjo Dariaus Žakaičio vizija taps realybe. O pats alus? Čia grįžtame prie straipsnio herojų, kurie šiuo metu užsiėmę megaprojektu – „Kauno alaus“ perkėlimu į Šančius.
„Nėra čia ko slėpti – esame oportunistai“, – savo pirkinį, įsigytą, be abejo, padedant investuotojams, komentuoja Laurynas. Anot jo, buvo du variantai – arba „Genys Brewing Co.“ perima technologijas ir gamybą, arba „Kauno alaus“ istorija baigiasi.
„Kitiems reikėjo pastatų, o mes atsidūrėme laiku ir vietoje – startuodami juk tikrai neturėjome plano po dešimtmečio pirkti didesnį bravorą“, – juokiasi. Išties, tarp „Kauno alaus“ ir „Genio“ produkcijos nieko bendra net vizualiai. Tiesa, naujieji savininkai jau kiek atnaujino istorinio alaus etiketes, įvedė porą naujų produktų, bet kažko radikaliai geniško čia tikrai nebus. Kol kas vyksta pažindinimasis su pirkiniu ir jo vartotoju bei istorijos studijavimas.
Baras kaip vizitinė kortelė
Didžiausiu iki šiol iššūkiu „Genys Brewing Co.“ vadina pandemiją – galbūt skaitytojui rodosi, kad ji seniai pamiršta, bet ne vienas HoReCa verslas tik dabar baigė mokėti kovidines paskolas… Mažosioms darykloms, kurių produkcijos didžioji dalis skirta barams (o ne parduotuvėms, kaip didžiųjų), šių uždarymas buvo didelis smūgis. Straipsnio herojai tik neseniai pasiekė, kad šios proporcijos daugmaž išsilygintų. Vis dėlto baras, kuriame gali pats diktuoti taisykles, spręsti, kiek čiaupų turėsi ir kas iš jų tekės (dar šiemet tekės ir putojanti arbata), yra ir vizitinė kortelė, ir, aišku, žaidimų aikštelė.
Nors ir šiandien Kaune galite užsukti į prie Soboro esantį „Genys Taproom“ – baras veikia kasdien ir turi slaptą salę, pravardžiuojamą „Šanchajumi“. Anksčiau veikė ir vietelė Vilniaus g., bet Senamiestyje verslams vis dar sunkoka. Nidoje ir Palangoje taip pat kalena kaunastiškas genys. Laurynas su Jonu nenuleidžia rankų ir po poros nesėkmingų bandymų sostinėje – čia naujas baras irgi bus.
P. S. Sutikite, įvertinus rugsėjį į 25-mečio vakarėlį pakviesiančių „RyRalio“ istoriją, būtų tikrai keista, jei Laurynas neturėtų baro, kuriame didžiausias dėmesys – gerai muzikai. Dar šiemet.
