Antradienį, gegužės 14 d. 18.00 val. Kauno restorane „Miesto sodas“ (Laisvės al. 93) bus pristatoma Vilniaus knygų mugėje didžiulio bendraminčių palaikymo sulaukusi Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresniosios mokslo darbuotojos Egidijos Ramanauskaitės monografija „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“.
„Skirta visiems, kuriems svarbios asmens ir kūrybinės laisvės idėjos“, – sako autorė ir kviečia į diskusiją su tyrimo herojais – Kauno hipių bendruomenės „Company“ dalyviais Arkadijumi Vinokuru, Jurgiu Penkinsku, Jonu Šneideraičiu, Kristupu Petkūnu, Arūnu Kuru, bigbyto grupės „Raganiai“ lyderiu Natanu Gitkindu ir renginio svečiais. 7-ojo dešimtmečio dvasią primins hipiavusio jaunimo kūryba – eilėraščiai, dainos, jų mėgta muzika.
Mūsų redakcija jau spėjo įsigyti šią knygą – ne paslaptis, kad būtent ji įkvėpė gegužės numeryje pakalbinti vieną jos herojų Arkadijų Vinokurą. Šį tekstą galite skaityti ir internete.
Su Kauno hipių bendruomene „Company“ knygos autorė E. Ramanauskaitė susipažino dar 2002 m., kai gegužę buvo minimos 30-osios Romo Kalantos žūties metinės ir vyko koncertas, skirtas 7-ojo dešimtmečio jaunimo muzikai. Koncerte tuomet grojo kompanijoje dalyvavusi bigbyto grupė „Raganiai“. „Beveik du dešimtmečius palaikėme ryšius su hipiavusios kompanijos nariais – Džyza, Kristupu, Visvaldu, Deiviu, Only You, Arkadijumi, Moksleiviu, Ričardu, Algiu, Natanu, Jokūbu ir Leščiumi. Tai suteikė galimybę surinkti išsamią medžiagą apie grupei reikšmingus įvykius, su šiais įvykiais susijusią socialinę aplinką, formavusią grupės pasaulėžiūrą ir įvertinti hipiavusio jaunimo poveikį sovietinei visuomenei“, – sako autorė. Analizuodama hipiavusio jaunimo grupę „Company“ ji lyg per didinamąjį stiklą atskleidžia minimo laikotarpio visuomenės procesus, susitelkia į alternatyviosios jaunimo kultūros problematiką, asmens egzistencines vertybes.
Vilniaus universiteto leidyklos išleistoje knygoje pristatytas tyrimas remiasi gausiais istoriniais šaltiniais, grupės dalyvių dokumentais (dienoraščiais ir meninės kūrybos pavyzdžiais), amžininkų prisiminimais, išsamiais interviu su kompanijos dalyviais, kurie atskleidė tuometinio jaunimo gyvenamąją aplinką: hipiams priešiškas jaunimo grupuotes ir pogrindinius verslus, vakarietiškos bigbyto muzikinės kultūros paplitimą, „keruakiškas“ keliones po „sovietus“, „gelbėjimosi kampanijas“ nuo tarybinės armijos, santykius su KGB, subkultūrinės grupės formavimosi sąlygas maištaujant prieš „dvigubą gyvenimą“ ir asmens laisvės suvaržymus. „Miesto sodo kompanijos bendraminčius vienijo domėjimasis Vakarų jaunimo muzika ir noras sekti hipių gyvensena“, – aiškina antropologė. Įdomu tai, kad jų vertybėms turėjo įtakos pažintis ir draugystė su latvių kilmės pantomimos teatro režisieriumi ir aktoriumi Modriu Tenisonu, kurį kompanijos bičiuliai laikė savo guru. „Ką hipiai veikė? Domėjosi egzistencine filosofija, Vakarų jaunimo muzika, kūrė eilėraščius, kuriuos mėgo skaityti Miesto sodo bendraminčių rate, rašė dainų tekstus, muziką ir grojo grupėse, leido vienetinius muzikinius laikraštėlius, bandė gyventi komunose ir siauruose rateliuose diskutavo apie nepriklausomą Lietuvą“, – atsako E. Ramanauskaitė.
Ideologinis lūžis įvyko, kai 1970-aisiais, po kelionės į Talino popsession (kuris taip ir neįvyko, nes buvo saugumo pareigūnų uždraustas) kompanijos dalyviai buvo tardomi KGB – tuomet iš tiesų suvokė, kad jų vertybės ir kūryba oponuoja sovietų ideologijai. Konflikto kulminacija tapo 1971 m. vasario 20–21 d. Kauno politechnikos instituto studentų suorganizuotas popsesssion. Nepaisant to, kad saugumiečiai įsiveržė į generalinę repeticiją, renginio uždrausti nepavyko dėl susirinkusios daugiatūkstantinės minios. „Nors saugumiečiai tikrino grupių repertuarą ir uždraudė atlikti Vakarų grupių muziką, „Raganiai“ ir kitos bigbyto grupės atliko suplanuotą programą. Tada nukentėjo renginio organizatoriai – KPI popklubo „Smūtkeliai“ studentai, o „Raganiai“ buvo priversti grąžinti instituto repeticijų patalpų raktus, jiems užsidarė visos Kauno miesto šokių salės, išskyrus prastos reputacijos „Pergalės“ fabriko darbininkų klubą“, – dalijasi istorine medžiaga knygos autorė.
Kauno jaunimo maišto prieš santvarką proveržiu tapo Romo Kalantos žūtis 1972-ųjų gegužę, tačiau demonstrantams teko patirti KGB smurtą, o hipiuojantis jaunimas daugiau nebegalėjo rinktis Miesto sode. „Nors kompanijos dalyvių likimai susiklostė skirtingai, o gyvenimo keliai juos išblaškė po įvairius kraštus, hipiavimo patirtis paliko pėdsaką – jie iki šiol bendrauja tarpusavyje“, – sako knygos autorė. Anot jos, susidomėjimas hipių kultūra visuomenėje neslūgsta. „Kompanijos dalyviai prisidėjo rengiant R. Kalantos atminimo renginius, Kauno kultūros sostinės 2022 m. parodą „1972: pramušti sieną“, yra tapę kultūros ir mokslinių leidinių, meninių ir dokumentinių filmų herojais“, – pasakoja antropologė.
Renginyje tikimasi sulaukti to meto įvykių liudytojų iš jų aplinkos – menininkų, bigbyto grupių dalyvių ir visų, kurie šiuo įsimintinu laikotarpiu nevengė ateiti į Miesto sodą. Prisiminimais dalinsis pristatomo tyrimo dalyviai – Arkadijus Vinokuras, Jurgis Penkinskas, Jonas Šneideraitis, Kristupas Petkūnas, Arūnas Kuras ir bigbyto grupės „Raganiai“ lyderis Natanas Gitkindas.
Knygą „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“ galite įsigyti čia.
