Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje veikianti paroda „ARNO FUNK[CIONALIZMAS] (1898–1957)“ kviečia susipažinti su Arnu Funku ir jo funkcionalizmo stiliaus architektūra. Šis pastatas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą.
Anot parodos kuratorės dr. Marijos Drėmaitės, „Funkas galėtų būti visiems, ypač projektuotojams, geras pavyzdys, kad funkcionalumas arba patogumas ir grožis arba estetika nėra skirtingose pusėse, kad jie iš tikrųjų dera, kad gali būti tai, kas funkcionalu, gražiai padaryta, ir todėl jis atitiktų tokį pasakymą, būdingą irgi tarpukario modernizmui, kad „Dievas slypi detalėse“.
Sparčiai modernėjančiame Kaune 1919–1940 m. buvo išduota net 6000 statybos leidimų gyvenamųjų namų statybai ar rekonstrukcijai. Tuo pat metu sparčiai po Europą plito ir Bauhauzo mokyklos skleidžiamos idėjos, tad nenuostabu, jog Lietuvoje pagausėjo modernaus stiliaus pastatų ir architektų. Šiame kontekste vokiečių kilmės architektas Arnas Funkas (1898–1957) išsiskyrė kaip modernių funkcionalistinių gyvenamųjų namų architektas, gebantis unikaliai derinti funkcionalumą ir grožį.
Iš Vokietijos grįžusio, Berlyno aukštąją technikos mokyklą baigusio, Arno Funko karjera Lietuvoje prasidėjo nuo tarnybos pas profesorių Mykolą Songailą, kuris tuo metu projektavo Lietuvos banko pastatą Kaune. Užbaigęs rūmų statybą A. Funkas buvo priimtas į nuolatinę Lietuvos banko architekto tarnybą. Profesorius M. Songaila turėjo architekto dailininko diplomą, o jaunasis architektas pasižymėjo kaip talentingas konstruktorius. Neatsitiktinai architektų tandemas gyvavo gan ilgai.
Šis nepaprastas duetas suprojektavo Lietuvos banko skyrių Utenoje (1932), Raseiniuose (1933), Kėdainiuose (vienintelis savarankiškas A. Funko darbas) ir Tauragėje (1935; beje, A. Funkas 1934 m. laimėjo projektų konkursą, tačiau galutinį variantą koregavo ir pasirašė M. Songaila). 1933 m. vasario 1 d. Funkas buvo atleistas iš tarnybos motyvuojant darbų sumažėjimu ir pradėjo savarankišką architekto karjerą.
Arno Funko sukurti individualūs namai pasižymi dėmesiu užsakovo poreikiams. Daugiausia jo kūrybos pavyzdžių išlikę Kaune. Pati kūryba pasakoja istorijas apie tarpukario Lietuvą, Kauną, jo vyksmą, gyventojus ir kasdienybę. Architekto projektuoti namai pasižymi geromis manieromis, patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Vienas jų – ir Vydūno alėjos pradžioje įsikūręs Galaunių namas.
Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930.
Kaunas, 1933
Lietuviškos operos pradininkės Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės (1895–1962) ir menotyrininko, dailės istoriko, M. K. Čiurlionio galerijos direktoriaus Pauliaus Galaunės (1890–1988) šeima buvo užsakiusi net du nuosavo namo projektus.
Pirmas projektas 1930 m. buvo parengtas šeimos draugo Vladimiro Dubeneckio, kuris buvo skirtas Galaunių šeimos poreikiams. Šiame projekte buvo ryškiai atskirtos profesinės ir privačios erdvės zonos. Konstruktyvizmo stiliaus namas buvo originalus to meto Kauno architektūros kontekste. Deja, tais metais V. Dubeneckį užgriuvo įvairūs darbai, silpnėjo jo sveikata, ir projektas liko neįgyvendintas. 1932 m. architektas mirė.
Tuo metu pasikeitė ir šeimos poreikiai, nes 1932 m. buvo užsakytas jau visai kitokio tipo gyvenamojo namo projektas. Projektas buvo parengtas Arno Funko. Pats pastatas yra priskiriamas funkcionalizmo stiliui. Viduje gyvenamoji patalpa suplanuota gana simetriškai. Kiekviename aukšte yra po penkis kambarius, virtuvė, vonia ir tualetas, jungiami koridorine sistema. Modernus geometrinių formų namas buvo pastatytas naudojant gelžbetonio konstrukcijas, o mūrytas iš tuo metu naujoviškų silikatinių plytų su raudonų plytų apvadais.
Parodos architektė ir dizainerė Vika Pranaitytė Arno Funko kūrybos kelio pristatymui suprojektavo parodos architektūrą ir dizainą. Namo antrajame aukšte, buvusiame Kazio Bizausko bute, eksponuojama paroda suskirstyta į keturias erdves: Galaunių namą, interjero saloną, gyvenamųjų namų salę ir visuomeninių pastatų kabinetą. Nuotraukos, išlikę dokumentai, detalės, negausi biografinė medžiaga atskleidžia architekto dėmesį kasdienės aplinkos grožiui bei funkcionalumui.
Žymaus architekto Arno Funko suprojektuoti pastatai svarbūs Kauno urbanistikos kontekste kaip funkcionalistinės krypties statinių pavyzdžiai. Jo biografiją parodos kuratorė architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė dar tyrinės Vokietijoje. O paroda A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje veiks visus metus – iki 2022 m. liepos 1 d.
Parodos kuratorė – dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas)
Architektė ir dizainerė – Vika Pranaitytė (O-D-A. architecture studio)
Fotografas – Lukas Mykolaitis
A. ir P. Galaunių namo maketo autorius – Jomantas Padgurskas
Projekto vadovė – Lina Pranaitytė
Informaciniai partneriai:
VšĮ „7 Kauno dienos“
BĮ „Kauno menininkų namai“
VšĮ „Kaunas IN“
Lietuvos architektų sąjunga, Kauno skyrius
