Sugrįžusios devyniasdešimtinių mados – ne tik drabužiai, šukuosenos, skambesys, spalvos, bet ir vizualika. Nėra iki galo aišku, kur įkvėpimo ieškojo anais laikais muzikos albumų viršelius vieną po kito kepę grafikos dizaineriai ir fotografai. Lietuviškos kasetės – gana unikalus estetinis reiškinys. Sukurta tokių viršelių šimtai, net tūkstančiai – išduosime, kad daug jų galite rasti „Discogs“ platformoje įvedę to meto leidybines kompanijas – tai šiame numeryje aptariamas „Pop Centras“, „M.E.G.A. Records“, „Koja“, „Bomba“, „Pūkas“… Vienas kolekcionierius nepasididžiavo ir savo aukso kasyklose iškasė keletą labiausiai mus sužavėjusių. Gero įkvėpimo.
Ekspresas – „Pirmoji naktis“
(„Pop Centras“, 1994 m.)
Jau keletą dešimtmečių tiek paauglius, tiek suaugusiuosius nusišypsoti verčiančio, posovietinio glamūro reiškinys kultinėje garsinėje formoje.
FAKS – „Nesąmoningi norai“
(„LNK Records“, 1997 m.)
Lietuviškas alternatyvaus roko bandymas užkariauti post-„Nirvanos“ karštinės krečiamą ir sunkesnį skambesį pamėgusį jausmingesnį muzikos pasaulį.
Džordana – „Vėl po metų“
(„M.E.G.A. Records“, 1995 m.)
10 dešimtmetis apibendrintai: trumpi sijonai, per didelės striukės, daug blizgučių ir stambių papuošalų bei pati karalienė, bekopianti į savo muzikinį Olimpą.
Soniclove – „Nepriklausomi“
(„M.E.G.A. Records“, 1995 m.)
Naują populiarumo bangą muzikos mylėtojų pogrindyje išgyvenantis ir laiku neįvertintas velykinis kiaušinis, įkvepiantis net ir dabartinius Kauno elektroninės muzikos leidinius.
F.U. – „Laikas…“
(„M.E.G.A. Records“, 1997 m.)
Nuo tuometinių Europos šokių muzikos bangų neatsilikęs grėsmingų sintezatorių ir tiesmuko repo tandemas, šokdinęs visus to meto diskotekininkus apsmukusiais rūbais.
Rinkinys „Matista“
(„M.E.G.A. Records“, 1997 m.)
Piratinės praktikos pavyzdys: viršelis iš kopijavimo aparato, atvira veiklos vykdytojų reklama, keturi įrašai viename ir nė lito tikriems autoriams bei leidėjams.
Mercy Dance – „Pamaiva“
(„Pūkas“, 1995 m.)
Bene didžiausių „Pūko“ jaunimo auditorijos žvaigždžių debiutas, nubrėžęs kelią dar keturiems hitų kupiniems šokių muzikos ir popvokalų albumams.
16 Hz – „Pavasarinis sniegas“
(„Pop Centras“, 1995 m.)
Užstalės karalių ir svaigių šlagerių autorių įsitvirtinimas vietinėje rinkoje dar prieš labiau poliruotą ir dainuoti kartu kviečiantį skambesį.
Mink Taką – „Spalvos“
(„Pop Centras“, 1998 m.)
Paauglio Raigardo Tautkaus prodiusuotas įrašas, išplėtęs „Mink Taką“ iki pilnos gaujos ir nutiesęs karjeros tramplyną Mariui Jampolskiui.
