Žurnalų archyvas

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis – ir Kaune (naujas identitetas, dirbtinio intelekto kurti filmai, latviškos fantazijos ir dar daug visko)

4 sausio, 2024, Organizatorių inf. | Naujienos

Sausio 17–23 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei namų kino ekranuose susiburs kino mylėtojai. Čia vyks naująjį kino renginių sezoną kasmet atveriantis 17-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, kuris jau paskelbė pilną programą ir pradėjo bilietų prekybą.

Dinamiškame, eksperimentų nebijančiame ir kontrastingame repertuare šiemet – rekordinis skaičius programų, kurias sudaro daugiau nei šimtas aukščiausio kalibro trumpųjų filmų iš viso pasaulio.

Kaip ir kasmet, festivalio programą sudaro trys dėmenys. Tai – nacionalinių konkursinių programų filmai, kurie varžysis dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulo ir tarptautinių konkursinių programų filmai, kuriuos taip pat vertins tarptautinė žiuri. Trečioji, pati margiausia ir itin plačios geografijos repertuaro dalis – pagal temas ir žanrus suskirstytos specialiosios programos, kurias kuruoja kviestiniai programų sudarytojai. 

Trylikoje specialiųjų programų – trumpieji šiuolaikinio kino veidą formuojantys ir ateitį pranašaujantys filmai, nuo dirbtinio intelekto kurtų filmų, išskirtinių kino kūrėjų retrospektyvų ar programų, žymimų viliojančiu „N-18” ženklu, iki svarbių užsienio festivalių meno vadovų sudarytų programų, animacijos vaikams ar legenda tapusio ir kasmet pilnas sales renkančio festivalio renginio – Kino nakties.

Repertuaro puošmena „Algoritmų miražai“ – tai dirbtinio intelekto pagalba arba paties dirbtinio intelekto sukurtų filmų programa, kviečianti į gluminančią ekskursiją po sintetinio sukirpimo filmus, kurtus naudojant AI įrankius. Programa privers suabejoti tuo, kas tikra, o kas – algoritmų miražas ir paliks daugiau klausimų nei atsakymų ¯_༼ ಥ ‿ ಥ ༽_/¯ Programą sudarė Antanas Skučas, animacijos kūrėjas ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.

„Algoritmų miražai“: „Siuntų šokio“ sfera“, rež. Ayoung Kim

Jung Haase, Švedijos kino instituto atstovė, apie programą „Ak, Švedija!“, sako: „Ak, Švedija: gamta, kalnai, šviesiaplaukiai žmonės su gėlėmis plaukuose, šokantys aplink vasarvidžio stulpą, ir visur akį džiuginantys Dala arkliukai… Švedija – kur kas daugiau nei šis turistinis plakatas iš septintojo dešimtmečio. Pažinkite įvairialypę mūsų šalį – nuo šiaurės iki pietų, nuo miesto iki kaimo, nuo daugumos iki mažumos. Poetiška, šiurkšti, graži, absurdiška, juokinga ir verčianti susimąstyti – tokia ta Švedija!“.

„Vėlyvos fantazijos“ – suaugusiems skirta nepriklausomos latvių animatorės ir vieno ryškiausių bei unikaliausių balsų šiuolaikinėje animacijoje Signės Baumanės retrospektyva. Menininkės kūryba šiemet pretenduoja į „Oskaro” nominaciją, o filmai stebina provokatyviu humoru, laisve ir nuoširdumu. Šioje programoje – drąsūs feministiniai pareiškimai bei seksualumas, išrengiamas ir narstomas iš moteriškos perspektyvos. 

„Vėlyvos fantazijos“, „Paplepėkim apie seksą“, rež. Signe Baumane

Programa „Animacinės išdaigos vaikams“ tikrai patiks visiems mažiesiems, nes ją parengė patys „mažieji programeriai“ – kinu besidomintys 7–10 metų amžiaus pradinių klasių mokiniai. Lydimi profesionalių kino kuratorių ir edukatorių, jie atrinko sau aktualius filmus – dešimt animacinių istorijų visai šeimai, kurios įtrauks į margaspalvį netikėtumų ir žaismingų istorijų kupiną pasaulį. Seansus lydės ir animacijos dirbtuvės visai šeimai.

Filmus žiūrėjo bei savo programą sudarė ir „Meno avilio“ programeriai – grupė 16–18 metų kinu besidominčių jaunuolių. Programa „Ieškantys“ nagrinėja veržlias ir chaotiškas jauno žmogaus klajones bei paieškas ir demonstruoja stiprią personažų motyvaciją rasti savo gyvenimo prasmę, perprasti prigimtį bei jausmus. 

Filmus, subalansuotus savo bendraamžiams, bet įdomius ir kitokio amžiaus žiūrovams, atrinko ir senjorai – jie sudarė programą „Dūzgiantis avilys“. „Žmonių gyvenimai – tarsi dūzgiančių bičių avilys. Šiek tiek komiškos ir dramatiškos filmų istorijos atskleidžia požiūrį į gyvenimą ir žmogiškų ryšių įvairovę: santykius tarp tėvų ir vaikų, vyro ir moters, skirtingų kartų. Filmų veikėjai bando rasti savo vietą santykiuose, visuomenėje, yra nuolatiniame savęs ir kito pažinimo procese“, – dalijasi programos sudarytojai. Programa sudaryta „Lithuanian Shorts“ rengiamose trumpametražių filmų programų kuravimo dirbtuvėse senjorams „Kino kelionės“.

Išskirtinio menininko filmų programa prašyte prašosi netradicinio pavadinimo. Programa „Šššša! Jokių bajerių sėdimojoje diskotekoje“ – specialiai Vilniui parengta neseniai suskaitmenintų šviesaus atminimo lietuvių autorinio kino kūrėjo, avangardinės grupės „IVTKYGYG“ bendraįkūrėjo ir kultinės pogrindžio asmenybės Artūro Baryso retrospektyva. Jos repertuare – 1972–1982 m. sukurti ir ilgai lentynose dulkėję trumpi filmai su šiuolaikinių lietuvių kompozitorių specialiai sukurta ir 2022 m. įrašyta muzika. 

„Esė“, rež. Artūras Barysas

Beveik niekur nerodytą filmuotą medžiagą, niekur nepatekusius kadrus ir kino pareiškimus iš sovietmečio gūdumos programoje papildo ir originalūs garso takeliai, sudaryti iš Baryso legendinės „underground‘inės“ muzikos kolekcijos. Ši muzika, kaip ir filmai, trykšta aistringu, satyrišku nepaklusnumu fasadiniam „Homo Sovieticus“ sustabarėjimui.

Populiariausia ir laukiamiausia, nesulaužoma festivalio tradicija tapusi „Kino naktis“ bus rodoma išskirtiniuose seansuose tik sausio 19 d. Dosnioje penkių valandų trukmės programoje – net dvidešimt juoko ašaras braukti ir antakius kilnoti priverčiančių ar nervus pakutenančių filmų. Tai ilgiausia festivalio programa, todėl čia apsilankyti – ne tik naktinis nuotykis, bet ir puikus būdas pamatyti didelę dalį festivalio filmų vienu kartu.

Programa „Europos istorijos“ suteiks galimybę pajausti naujojo Europos kino pulsą – joje pristatomos kylančios Europos režisierės ir režisieriai, kurie su patyrusių prodiuserių pagalba sukūrė pirmuosius savo filmus, pasiruošusius pasiekti tarptautines auditorijas. Šiemet programa pasižymi drąsa kalbėti nepatogiomis ir kontraversiškomis temomis bei atskleidžia požiūrių į jas įvairovę. Žiūrovus programa ne tik nukels į skirtingus Europos kraštus, bet ir pakvies pakeliauti laiku. Filmų kūrimą parėmė ES programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA. Programa bus rodoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje ir visoje Lietuvoje – namų kino platformoje LRT EPIKA.

„Europos istorijos“. „Golgeteris“, rež. Ivan Stojiljković

Šių metų festivalio repertuarą vainikuos tradiciniai Festivalio nugalėtojų seansai, kuriuose – tarptautinės žiuri komisijos įvertinti geriausi nacionalinės ir tarptautinės konkursinių programų filmai. Nugalėtojų programos filmai bus atskleisti po Apdovanojimų ceremonijos.

Naujas identitetas – didesnis prieinamumas

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis šiemet pristato ir naują savo identitetą, kurio strateginiai ir vizualiniai sprendimai – vienas pirmųjų žingsnių kuo platesnės auditorijų įtraukties link ir organizatorių įsipareigojimas kasmet didinti festivalio prieinamumą žmonėms su negalia ir kitoms socialiai jautrioms visuomenės grupėms.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio pavadinime neliko žodžio „tarptautinis“ – pavadinimas tapo aiškesniu ir lengviau skaitomu, o naujoji vizualinė kalba yra įkvėpta filmų subtitrų – elementų, kurie filmus atveria daugybei žmonių, nepriklausomai nuo jų kalbos. Tačiau ne visi žmonės pasaulį suvokia per kalbą, garsą ar vaizdą, tad festivalis gilinasi į šią kompleksišką temą, permąsto įsisenėjusias nuostatas, nusimeta visažinystę ir mokosi.

Strateginius žingsnius išsigryninti padėjo ir naująjį festivalio vizualinį identitetą kūrė kūrybinė agentūra „Autoriai“, aktyviai tyrinėjanti prieinamumo temas komunikacijoje, reklamoje. Kūrybinės agentūros kūrėja ir kūrybos vadovė Giedrė Ona Šileikytė dalijasi: „Šis projektas unikalus turbūt labiausiai tuo, apie ką galvojome jį kurdami. Norėjome sukurti maksimaliai prieinamą vizualinį identitetą, kuris būtų ir funkcionalus, ir konceptualus. Ne paslaptis, kad kultūros, meno lauko grafinio dizaino sprendimai neretai prioritetu renkasi estetiką, ne funkciją. Kuriami įmantrūs vizualiniai sprendimai, eliminuojant pamatinę dizaino funkciją – palengvinti žmonių gyvenimą, kad jie gebėtų perskaityti, suprasti ar surasti. Kurdami šį naują Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vizualinį identitetą ir žinodami, kad jis tampa simboliniu festivalio įsipareigojimu didinti trumpo metro filmų prieinamumą, stengėmės susitelkti į šias pamatines grafinio dizaino funkcijas ir prieinamumo taisykles, tam tikra prasme grįžti prie pačios pradžios.“

Kino industrijos ir kino teatrų prieinamumas Lietuvoje patiria rimtų iššūkių, tad festivalio atstovai nori prisidėti ir sprendžiant tai, ir atkreipiant tiek kino teatrų valdytojų, tiek sprendimų priėmėjų dėmesį. Pavyzdžiui, labai maža dalis kino rodymo erdvių yra tinkamai pritaikytos žmonėms, turintiems negalią. Taip pat festivalis įsipareigoja didinti prieinamumą naudojant įvairias priemones – ar tai būtų garsinis vaizdavimas žmonėms su regos negalia, subtitrai kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (SKN), renginių vertimas į gestų kalbą, ar pastangos suteikti daugiau galimybių trumpuoju kinu pasimėgauti senjorams, šeimoms ar kitoms socialiai jautrioms visuomenės grupėms.

17-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis 2024 m. sausio 17-23 d. Kaune vyks kino centre „Romuva“ bei namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“. Informacija, bilietai ir pilna festivalio programa: www.filmshorts.lt arba www.kcromuva.lt.

Festivalį iš dalies finansuoja: Lietuvos kino centras, ES programa „Kūrybiška Europa MEDIA“, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Instituciniai partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, ES programos Kūrybiška Europa MEDIA“ biuras Lietuvoje, asociacija LATGA. Pagrindinis informacinis partneris – LRT Epika.