Nuo pat senų laikų Ukraina kovoja su įsibrovėliais. Amžius trunkanti kova už valstybę į tautos istoriją įrašė daugybę laisvės karvedžių, kuriuos ukrainiečiai gerbia ir vertina. Jie ne tik naikino priešą, tačiau padėjo pamatus ir parodė tėvynės meilės pavyzdį ateities kartoms. Paaukoję gyvybę, savo šalyje yra pagerbiami per Ukrainos didvyrių pagerbimo dieną, vieną svarbiausių valstybės švenčių, minimą gegužės 23 d.
Šią dieną prisimenami Kijivo Rusios karžygiai, Zaporižės sičės kazokai ir jų etmonai, Ukrainos liaudies armijos (1917–1921) ir Ukrainos sukilėlių armijos (1942–1960) kariai, nuo 2014-ųjų kare su Rusija žūstantys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai bei kiti kritusieji už Ukrainos laisvę. Šią dieną prisimenamas ir pagerbiamas tokių asmenybių kaip Ivanas Mazepa, Simonas Petliura, Stepanas Bandera nuopelnai ir indėlis į šalies kovą už laisvę.
Diena pradėta minėti 1941 m. Idėjos pradininkai – Ukrainos valstybės nepriklausomybės ir ukrainiečių žemių suvienijimo siekusi Ukrainos nacionalistų organizacija OUN (ukr. Організація українських націоналістів, ОУН). Gegužės 23 d. taip pat pasirinkta neatsitiktinai. Būtent šią dieną 1938 m. Roterdame (Nyderlandai) sovietų agentai nužudė organizacijos lyderį, vieną iš svarbiausių ukrainiečių nacionalizmo ideologų Jevheną Konovalecą (1891–1938).
Apie J. Konovaleco pasižymėjimą kovos lauke, Vakarų Ukrainos laisvinimą nuo lenkų, Ukrainos slaptųjų tarnybų kūrimą bei kitus nuopelnus yra nemažai tekstų ir filmuotos medžiagos. Tačiau ar žinojote apie ryškius lietuviškus pėdsakus ukrainiečių didvyrio veikloje?
1923–1928 m. J. Konovaleco vadovaujama Ukrainiečių karinė organizacija palaikė ryšius su Lietuvos tarnybomis, o 1928 m. gegužės 14–18 d. organizacijos atstovai ir pats J. Konovalecas lankėsi Kaune, dalyvavo atidengiant Laisvės paminklą bei kituose renginiuose, skirtuose Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Vizito metu jis susitiko su Lietuvos valdžios atstovais, Lietuvos šaulių sąjungos vadovybe. Manoma, kad vizito metu J. Konovalecui buvo suteikta Lietuvos pilietybė, kurią jis turėjo iki pat žūties. Kuomet jam buvo suteikta Lietuvos pilietybė, jis tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu.
Tačiau ne tik dėl to J. Konovalecas Lietuvai yra brangus. Ar žinojote, jog būtent jo organizacija 1926 m. įspėjo Lietuvą apie Lenkijos ketinimą pulti ir tokiu būtų sustabdė J. Pilsudskio operaciją? Ar girdėjote apie tai, kad Lietuva buvo įsigijusi du povandeninius laivus ir juos parplukdyti į Klaipėdos uostą ketino J. Konovaleco organizacija?
Lietuvai nusipelniusio Ukrainos laisvės kovotojo atminimas įamžintas ir Kaune. Ant pastato, adresu Laisvės al. 34, atidengta J. Konovalecui skirta atminimo lenta.
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos šaulių sąjunga kviečia Ukrainos didvyrių pagerbimo dieną paminėti kartu. Renginys vyks gegužės 23 d. nuo 16 val. prie J. Konovalecui atminti skirtos memorialinės lentos (Laisvės al. 34, Kaunas), Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir sodelyje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas). Renginys yra atviras ir nemokamas.
