Galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) trečiadienio, liepos 17 d. vakarą, nuo 18 val. vyks net trijų parodų atidarymai, kuriuos lydės specialus performansas, gyvai atliekamos lietuvių liaudies dainos ir įvietinto piešinio pristatymas.
Pirmoji galerijoje atveriama paroda – iš Austrijos kilusios menininkės Reginos Hübner „Mes taip pat esame tie, kas nesame“. Ši paroda nagrinėja empatiją, pasaulio suvokimą, žmogaus prigimčiai būdingą dvilypumą, kurį formuoja mūsų tarpusavio sąveikos.
Regina Hübner gimė Villache, Austrijoje, šiuo metu gyvena Romoje, savo darbus, jungiančius eksperimentinę fotografiją, kiną, videomeną ir performansą, eksponuoja jau nuo 1990 m. Hübner tyrinėja gyvenimo, santykių ir universalių temų sąsajas. Menininkė surengė daugiau nei 40 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau nei 80 grupinių parodų.
Regina tyrinėja transformuojančią empatijos – gebėjimo suprasti ir dalytis kito žmogaus jausmais – galią. Šis ryšys siejamas su kūrimo ir naikinimo dualizmu – temomis ant kurių pastatyta Hübner kūrybą. Kūrinio pavadinimas „Mes taip pat esame tie, kas nesame“ reiškia, kad mūsų tapatybę formuoja ne tik mums būdingos savybės, bet ir mūsų santykiai bei sąveika su kitais žmonėmis ir aplinka, su tais „kas mes nesame“.
Atidarymo metu lietuvių liaudies dainas, kas 20 minučių nuo 18 iki 21 val., gyvai atliks Skaidra Jančaitė, taip kurdama gyvą ryšį su parodos tema ir lankytojais. Besikeičiančios gyvenimo, mirties ir gamtos temos pabrėžia mūsų patirčių tęstinumą.
Paroda „Meno parke“ glaudžiai susijusi su ankstesniais Hübner darbais: „Brangioji ląstelė“ (galerijoje „Meno parkas“ rodyta 2022 m.) ir paminklu, sukurtu filosofui Paul Watzlawick pagerbti. Abiejuose kūriniuose nagrinėjamos pasaulio suvokimo, komunikacijos ir realybės temos. Šioje parodoje mūsų gebėjimas atjausti tą, kuo mes nesame, tyrinėjamas per tikrovės suvokimą, įskaitant lietuviškas dainas kaip asmeninės ir kolektyvinės istorijos metaforas.
Taip pat trečiadienį atidaroma Eva Vēvere ir Židrijos Janušaitės paroda „Prieglobstis, šventykla, monumentas“.
„Praėjusiais metais, Žagarėje prasidėjus daržininkystės sezonui, paprašėme žmonių pasidalinti kuo dar galėtų būti šiltnamis be praktiškos jo paskirties – vietos, kurioje galima auginti savo daržoves. Netrukus atsakymai susipynė į kolektyvinę fantaziją, prisiminimą apie vietą, kurioje galima tapti savimi – vietą, kurioje galima įgyvendinti slaptus troškimus muzikuoti, ramiai prisiglausti ar pabėgti. Staiga šiltnamis gali įkūnyti menininkų rezidenciją, tylų arbatos paviljoną, saugią erdvę, kurioje kiekvieną dieną būtų galima pasodinti geresnę savęs versiją“, – rašo menininkės. Parodoje kalbama apie laiko trapumą ir performatyvų bendros erdvės, apgyvendintos nepažįstamų žmonių ir draugų, augalų ir metų laikų, aktą.
„Šiltnamis galėtų būti“ yra tęstinis Eva Vēvere vaizdo projektas. Projekto metu Eva kviečia moteris su stipriomis meninėmis, mokslinėmis ar socialinėmis praktikomis kartu apsigyventi ir kurti.
Atidarymo metu bus atliekamas gyvas Židrijos Janušaitės performansas, kurio atspirties taškas yra vidinė transformaciją, o šiltnamis gali virsti savotiška proto būsena; šiltnamyje vyksta procesai, jie auga, keičiasi ir išaugina naujas sėklas.
Eva Vēvere (Latvija) – vizualiųjų menų menininkė, daugiausia kurianti instaliacijas. Jos kūryba reiškiasi procesu paremtais renginiais, performansais, nejudančiais ir judančiais vaizdais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama laiko architektūrai, susijusiai tiek su žemiškąja tikrove, tiek su filosofinėmis problemomis. Eva Vēvere dalyvauja grupinėse parodose Latvijos nacionaliniame meno muziejuje, kiekvienais metais organizuojamame Latvijos šiuolaikinio meno centro festivalyje „Survival Kit“, taip pat tarptautiškai bendradarbiauja su šiuolaikinio šokio ir muzikos sričių profesionalais. Jos darbų yra Latvijos nacionalinio meno muziejaus, Latvijos memorialinių muziejų asociacijos ir Noass videomeno archyvo kolekcijose.
Židrija Janušaitė (Lietuva) kuria tapybos, instaliacijos, žemės meno, video ir performanso srityse. Nuo 2007 m. aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautinėje meno scenoje, yra įvairių kultūros renginių, Žagarės „Fringe“ festivalio ir Žagarės meno rezidencijos, organizatorė. Židrijos meno kūriniuose atsispindi ramybė; jos kūryba atsiveria intensyviai, meditacinės tylos, patirčiai. Židrijos menas dažniausiai – meditatyvus, raminantis ir atpalaiduojantis protą. Taip menininkė sudaro aplinkybes ypatingam ir visada individualiam žiūrovo suvokimui.
Eva ir Židrija susipažino 2016 m. kūrybinėje rezidencijoje Tāši dvare (Latvija) ir nuo to laiko kūrybiškai viena kitą įkvepia. „Prieglobstis, šventykla, monumentas“ pirmoji bendra menininkių paroda galerijos erdvėje.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga ir Latvijos valstybinis kultūros rėmimo fondas.
Personalinė menininkės Morgan O’Hara (JAV / IT) paroda kuriama, kai skaitote šias eilutes. Įvietintas piešinys yra įgyvendinamas bendradarbiaujant su galerijos lankytojais ir savanoriais pagal Morgan O’Haros piešinį, sukurtą autorine „gyvojo perdavimo piešimo technika“ Kaune.
Morgan O’Hara kūryba remiasi kultūriškai kontekstualizuotu piešimu, kaip fundamentalia žmogiška pastanga, patikrinta laiko ir besivystančia ant istorinio srities tęstinumo pagrindo. Ši praktika reikalauja buvimo čia ir dabar, susietumo, dėmesingo stebėjimo ir gyvo potyrio perdavimo. Taip kurdamas menininkas peržengia tariamą „opoziciją“ tarp abstraktaus ir figūratyvaus meno, tarp gestinės išraiškos ir dokumentinės intencijos, todėl atsiranda naratyvinis darbas, kuris nėra figūratyvus.
Menininkė kviečia visų amžiaus grupių menininkus ir ne menininkus sudalyvauti šioje kūrybinėje patirtyje. Dalyvių skaičius neribojamas, siekiama grupės sinergijos pojūčio. Procesas prasidės pirmadienio rytą (liepos 15 d.) ir tęsis iki trečiadienio popietės (liepos 17 d.) Menininkė Morgan O’Hara pirmadienį bei antradienį dirbs nuo 10 ryto iki 18 popiet, o trečiadienį nuo 10 iki 16 val., lankytojai ir žiūrovai kviečiami prisidėti bet kuriam laikui šiuo periodu, jei būtų galimybė – bent dviems valandoms. Jūs, jūsų draugai ir draugų draugai esate laukiami. Prašytume dėvėti rūbus, kuriuos nebūtų gaila sutepti. Piešimui bus naudojami juodi akriliniai dažai.
Morgan O’Hara (g. 1941 m. Los Andžele) užaugo tarptautinėje bendruomenėje pokario Japonijoje. Jos praktikoje piešiniuose mėginama užfiksuoti gyvastį atsiskleidžiančią per būtybių judėjimą.
O‘Hara įgijo dailės magistro laipsnį Kalifornijos valstybiniame universitete Los Andžele. 1978 m. surengė pirmąją personalinę parodą Kantonų dailės muziejuje Lozanoje (Šveicarija). 1989 m. Boris Nieslony kvietimu ėmėsi performatyvaus piešimo – dalyvavo tarptautiniuose performanso meno festivaliuose, sukūrė pirmuosius piešinius ant sienų „De Fabriek“ Eindhovene (Nyderlandai) ir pradėjo praktikuoti japonų kovos meną aikido. 1997 m. menininkės kūryba buvo pagerbta personaline paroda naujai atidarytame „Drawing Room“ „Drawing Centre“ Niujorke. Šiuo metu O‘Hara gyvena ir dirba Venecijoje ir Niujorke. Aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose.
Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Meno linija. 2024“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Visos parodos galerijoje veiks iki rugpjūčio 11 dienos.
