Kiekvieną mėnesį Kauno renginių kalendoriuje pamatysite įvykį, užgimusį ar išaugusį, kai miestas ruošėsi tapti ir buvo Europos kultūros sostine. Apie šį titulą primena ir gatvės meno piešiniai, knygos lentynose, suvenyrai… O ir išaugusios kultūros specialistų kompetencijos bei gyventojų alkis kultūrai! Smagu, kad ši graži europinė tradicija tęsiasi, ir bent vieną Europos kultūros sostinę galime aplankyti kiekvienais metais. Pavyzdžiui, iki Tartu, antrojo Estijos miesto ir vieno seniausių miestų Baltijos šalyse – vos 6,5 valandos, jei keliausite automobiliu.
„Tartu 2024“ programa paremta teze „Išgyvenimo menas“ – apie tai kalba ir veikti kviečia daugiau nei tūkstantis renginių ne tik pačiame mieste, bet ir 20-yje jį supančių pietinės Estijos savivaldybių. Tai net ketvirtadalis šalies. Neabejojame, kad kiekvienas programoje gali rasti ką nors įdomaus ir vertingo sau. Mūsų redakcija ką tik grįžo iš Tartu, tad drąsiai liudijame – čia lietuviai gali jaustis kaip namuose. O tikriems kauniečiams turime ir užduotį – pratęsti mūsų pradėtą Kauno ir Tartu draugystės įrodymų sąrašą bent vienu punktu!
Pradėkime nuo to, kad Kauno ir Tartu draugystė įtvirtinta dokumentais. Bičiuliški mainai vyko ir sovietų okupacijos metais, o abiems šalims atkūrus nepriklausomybę, 1993 m., pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis, kuria vadovaujasi švietimo, transporto, aplinkos sričių specialistai.
Žaliakalniečiai žino, kurioje K. Petrausko gatvės vietoje veikė kavinė „Tartu“, o antrojo Estijos miesto gyventojai iškart parodys restoraną „Kaunas“, esantį ant Emajegio upės kranto. Simpatiškame baltame pastate šiandien veikia renginių erdvė ir šokių mokykla. Vyresniosios kartos atstovai ne tik parodys kadaise svarbiu naktinio gyvenimo tašku buvusią vietą, bet ir pasidalins pikantiškomis istorijomis. Štai viena, kurią perskaitėme Estijos nacionaliniame muziejuje. „Kaune“ buvo ir baras, ir restoranas. Barmenės dažniausiai buvo tikros gražuolės, dailiai apsirengusios, o štai restorane padavėjais paprastai dirbo vyrai. Čia labai dažnai koncertavo vokaliniai ir instrumentiniai ansambliai, kartais vyko varjetė šou. Su savo būsimu vyru susipažinau baro erdvėje“, – lemtingą vakarą 1975-aisiais prisimena Mariann. Beje, Tartu yra ir Kauno gatvė. Talino alėjos nėra, o štai kaunietiška – prašom!
Kaip Kaune, taip ir Tartu yra sporto muziejus, kuris nuo 2016 m. oficialiai vadinasi Estijos sporto ir olimpizmo muziejumi. Kadaise veikusį net bažnyčioje, šiandien jį atrasite visai netoli miesto rotušės, taigi pačiame centre. Šiuolaikiška, interaktyvi ekspozicija pristato įdomiausius faktus apie Estijos sportą ir estų sportininkus pasaulyje. Medaliai ir rekordai čia ne pagrindinis akcentas – juk svarbiausia dalyvauti. Ypač smagus sporto gerbėjo kambarys, yra ir „dopingo tualetas“. Pažįstamų akcentų atrasite pasakojime apie Tartu krepšininkų kovas su kauniečiais. Bet didžiausias siurprizas – muziejaus krautuvėlėje. Tarp daugybės estiškų suvenyrų čia puikuojasi… „Žalgirio“ marškinėliai su Sabonio numeriu. Taip ir toliau, mielieji.
Katinukai gatvėse – tikras šiuolaikinio Kauno simbolis, kurio autorystę identifikuoti sunku, bet pamačius žmogų, į atlapą įsisegusį geltoną katinėlio ženklelį, žinai, kad jis – savas. Katinėliais buvo dekoruotas vienas troleibusas, kai kam netgi nuskilo turėti tokias kojines… Pasivaikščioję gatvės menui draugiškuose Tartu kvartaluose katinėlių taip pat suskaičiuosite ne vieną tuziną. Nemažos dalies kūrinių įkvėpėjas (ir gimimo liudininkas bei kritikas) yra Gutenbergas, katinas, gyvenantis kūrybiniame kvartale „Aparaaditehas“ (tai buvęs fabrikas, kuriame šiandien knibžda galerijos, parduotuvės, barai, restoranai). Kitą katę, kurios šeimininkė yra „Tartu 2024“ kūrybos vadovė Kati Torp, pamatysite ant didelio pastato – ji tipo įvaizdinio kultūros sostinės piešinio heroje. Juk katės krisdamos visuomet nusileidžia ant savo keturių kojų, tai puikus išgyvenimo meno pavyzdys…
Prie pat Tartu centro yra Supilinn rajonėlis, kurio pavadinimas verčiamas kaip „sriubos miestelis“. Jame – lyg senojoje Brazilkoje ar Šančiuose, o ir istorija šios miesto dalies panaši. O visų gražiausia, kad jei Žaliakalnyje mes turime „kompotą“, sudarytą iš Vaisių, Braškių ir kitų skanių gatvelių, tai Sriubos miestelyje kunkuliuoja Žirnių, Bulvių ir Pupų gatvės.
„Kaunas 2022“ miestui padovanojo naujų tradicijų, tarp kurių – ką tik praūžusios „Japonijos dienos Kaune WA“. Japoniškoji linija mūsų mieste svarbi visų pirma dėl Čijunės Sugiharos, kurio įkvėpti mezgame naujas draugystes. Įdomu, kad estai su japonais taip pat sutaria puikiai! „Tartu 2024“ atstovai šypsosi – taip yra dėl panašaus mentaliteto, meilės gamtai ir ramybės troškimo. Žinoma, savo darbą čia atlieka ir organizacija „EU–Japan Fest“, užsiimanti kultūriniais mainais tarp Japonijos ir ES. Pavyzdžiui, laiko turėjimo, atsipalaidavimo, stabtelėjimo ir grįžimo į save festivalyje „Aigu Om!“, kuris liepos 15–21 dienomis vyks Veru savivaldybėje, šiemet japonai dalyvaus svečių teisėmis. O Japonijoje toks pats festivalis įvyks dar vasaros pradžioje. Japonijos „Tartu 2024“ programoje yra ir daugiau – lapkritį savo parodą čia atidaro vienas įdomiausių šiuolaikinės muzikos ir vizualaus meno kūrėjų Ryoji Ikeda.
Ar prisimenate 2022 m. Raudondvario dvaro parke lyg iš kosmoso nusileidusius technologinio žemės meno kūrinius? Tai buvo estų ir kauniečių (landšafto dizaino festivalio „Magenta“, kuris, tikimės, į Kauno erdves ar grįš) bendradarbiavimo rezultatas. Gegužės 25 d. netoli Tartu esančiame kūrybiniame ūkyje „Maajaam“ atsidaro daugiau nei dvejus metus rengta technologinio meno paroda „Wild Bits“, kurioje – net 15 įspūdingų instaliacijų, kviečiančių permąstyti įsitikinimus bei iš naujo įvertinti savo įpročius. Tarp dalyvių iš viso pasaulio – ir lietuvis Julijonas Urbonas, Estijos pietuose ištobulinęs savo žolės centrifugą, pirmąkart išbandytą būtent Raudondvaryje.
Kaunas ir Tartu abu yra UNESCO kūrybiškų miestų tinklo nariai. Šis bendradarbiauti idealus tinklas apima septynias kūrybiškumo sritis: Amatai ir liaudies menai, Dizainas, Kinas, Gastronomija, Medijų menas, Literatūra ir Muzika. 2015 m. gruodžio mėn. Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą. Tai neabejotinai prisidėjo Kauno tarpukario modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Na, o Tartu nuo 2015 m. yra UNESCO literatūros miestas. Tai reiškia daugiau dėmesio skaitančiai visuomenei, daugiau rezidencijų ir mainų programų, daugiau estiškos literatūros pasaulyje.
Vienas svarbiausių įrašų „Kaunas 2022“ testamente – Europos sostinės jaunimo programa. „Kylantis Kaunas“, išleidęs jau aštuonias alumnų kartas, yra padėjęs daugybei jaunų žmonių įgyvendinti savo idėjas taip, kad apie jas kalbėtų visi. Svarbiausia „Kylančio Kauno“ platforma – festivalis „Audra“, kuriame jaunieji kuruoja veiklų dalį. Tartu pasinaudojo Kauno patirtimi, daug mokėsi ir konsultavusi, ir jau turi labai panašią programą „Tartu 2024 Extended“. Neabejojame, kad jos dalyviai užtikrins intensyvesnį kultūrinį gyvenimą ateityje!
… labai įdomu, ką savo apsilankę Tartu atrasite jūs. Europos kultūros sostinės pagrindinė programa planuojama iki gruodžio, bet ne viena didelė paroda veiks ir 2025 m. pradžioje. Daugiau informacijos: tartu2024.eu
