Balandžio 14 d. vyko baigiamasis Fenomenais grįsto ugdymo programos renginys Kaune „Kaip mokysimės po penkerių metų?“, skirtas Kauno mokytojams, edukatoriams, mokyklų vadovams bei kitiems švietimo bendruomenės nariams, kviečiantis diskutuoti apie aktualiausius šiandienos švietimo iššūkius Lietuvoje.
Renginys rėmėsi šiaurietiško ugdymo vizija ir kvietė pažvelgti į Suomijos švietimo modelį, kuris laikomas vienu sėkmingiausių pasaulyje. „Kūrybingumo mokykla“ jau ne vienerius metus Lietuvoje diegia fenomenais grįsto mokymosi principus, o šiemet šį modelį savo praktikoje pritaikė 11 Kauno mokyklų atstovų. Renginyje buvo siekiama atsakyti į klausimą: kokius sprendimus ši edukacinė kryptis gali pasiūlyti sprendžiant opias Lietuvos švietimo sistemos problemas?
„Mokytojo profesija yra labai prasminga, visi tai žinome. Galime pasakyti šimtu procentų, kad mokytojai kuria Lietuvos ateitį. Tai neginčijama tiesa“, – renginyje teigė Kauno švietimo skyriaus vadovė Ona Gucevičienė. Tačiau prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvoje gali trūkti apie 2,5 tūkst. mokytojų. Tai – ne tik nacionalinė, bet ir tarptautinė problema.
„Jei pažvelgtume į šalis, kurios lyderiauja įvairiuose švietimo reitinguose, pamatytume, kad jos pasižymi itin išreikšta ugdymo filosofija. Tuo tarpu Lietuvoje vyrauja instrumentinės diskusijos, kurios aptaria daug paskirų priemonių, bet nesiremia stipriomis idėjomis ir aiškesniais tikslais. Man regis, šiandien vertėtų pradėti nuo klausimo, kokia mūsų švietimo vizija, ko mes norime iš švietimo? Standartizuotų atsakymų ir valstybės siūlomo idealo ar vis dėl to kur kas daugiau laisvės ir skirtingų kelių?“, – renginyje klausė „Kūrybingumo mokyklos“ bendraįkūrėjas Kristupas Sabolius.
Viena iš tokių aiškia švietimo vizija pasižyminčių šalių yra Suomija, kurioje mokytojo profesija išlieka itin patraukli, o į vieną darbo vietą kartais pretenduoja net kelios dešimtys kandidatų. Šią sėkmę lemia aukštas mokytojų autonomijos lygis, nuosekli švietimo politika ir tolygus mokyklų tinklas.
„Visi Suomijos mokytojai turi autonomiją. Tai reiškia, kad jie gali laisvai pasirinkti, kaip jie atlieka savo darbą ir, kaip tobulina savo kvalifikaciją. Pakanka žinoti, kad mokytojams patinka jų darbas ir tai juos motyvuoja. Ir aš mokytojais pasitikiu“, – teigia renginio pranešėjas, Snellman pradinės mokyklos direktorius Perttu Härkönen.
Renginio tikslas – sukurti atvirą ir poleminę erdvę, kurioje būtų ne tik analizuojamos esamos problemos, bet ir aktyviai ieškoma sprendimų. Dalyviai buvo kviečiami svarstyti, kaip galėtų keistis mokytojo vaidmuo, kokių pokyčių reikia artimiausiu laikotarpiu ir kokie ugdymo modeliai jau taikomi pasaulyje. Taip pat diskusijų metu buvo ieškoma atsakymų, kokius sprendimus galime kurti patys Lietuvoje.
„Mes kaip miestai neturime galios švietime formuoti turinio, vertinimo, bet tai nereiškia, kad negalime veikti savo lygmeniu. Lygiai taip pat, kaip mokykla gali pasirinkti savo filosofiją tuose rėmuose, kurie yra pasirinkti nacionaliniu lygmeniu“, – dalijosi EDU Vilnius vadovė Unė Kaunaitė.
„BŪTI MOKYTOJU – tai išskirtinė patirtis, suteikianti pranašumą bet kokioje tolimesnėje karjeroje. Tai socialiai prasminga ir auginanti lyderystės patirtis. Tai galimybė laisvai kurti ir bendradarbiauti dėl geresnės pasaulio ateities“, – teigia „Renkuosi mokyti!“ programos vadovas Artur Adam Markevič.
Renginio programoje – dvi pagrindinės diskusijos. Pirmojoje diskusijoje „Kodėl trūksta mokytojų?“ buvo nagrinėjamos mokytojų trūkumo priežastys ir galimi sprendimai. Joje dalyvavo Kauno švietimo skyriaus vadovė Ona Gucevičienė, programos „Renkuosi mokyti!“ atstovai, organizacijos „Herojus“ vadovas Andrius Pelegrimas, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Deimantė Jankūnaitė bei „Devbridge Foundation“ vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė-Kelmelė. Diskusiją moderavo „Kūrybingumo mokyklos“ lektorė, Vilniaus universiteto doktorantė Rūta Simutytė. Prieš diskusiją pranešimus skaitė Suomijos Snellman pradinės mokyklos direktorius Perttu Härkönen bei „Renkuosi mokyti!“ vadovas Artur Adam Markevič.
Antrojoje diskusijoje „Kaip pakeisti ugdymą artimiausioje ateityje?“ buvo aptariamos ugdymo transformacijos kryptys. Joje dalyvavo „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė, „Kūrybingumo mokyklos“ bendraįkūrėjas, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius Kristupas Sabolius, VDU Profesinio tobulinimo instituto vadovė Agnė Liucilė Grickevičė bei „Tesonet Foundation“ direktorė Simona Laiconaitė. Diskusiją moderavo „Švietimas #1“ švietimo ekspertė Sara Aškinytė. Pranešimus prieš diskusiją skaitė Kristupas Sabolius ir Unė Kaunaitė.
Nors renginys skirtas Kauno švietimo bendruomenei, prie jo nuotoliniu buvo kviečiami jungtis ir visi, kuriems rūpi mokyklos ateitis. Organizatoriai pabrėžė, kad tai ne tik konferencija, bet ir kvietimas įsitraukti: klausti, diskutuoti, siūlyti ir kartu kurti naujus švietimo scenarijus. Renginio įrašą galite peržiūrėti „Kūrybingumo mokyklos“ „Youtube“ kanale.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis. „Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
