„Jeigu mokinys geba sukurti trumpą humoristišką vaizdo įrašą (reelsą) apie statųjį trikampį, tikėtina, kad jis didžiąją gyvenimo dalį apie jį prisimins. Tai ne tik geresnis žinių įsisavinimas, bet ir asmeninis santykis su mokymosi turiniu. Prie dabartinių medijų, tendencijų ir mokinių pasirinkimų pritaikyto ugdymo procesas kuria visai kitokias pamokas, kuriose vadovėliai nebėra pagrindiniai šaltiniai“, – sako aktorius ir režisierius Justas Tertelis, „Kūrybinių jungčių“ kultūrinio ugdymo programos kuratorius.
Šiemet 28 kūrėjai 17-oje mokyklų Kaune, Trakuose, Lentvaryje, Rūdiškėse, Telšiuose, Viduklėje, Miroslave įgyvendino programą „Tyrinėjimo menas: kultūrinis ugdymas“ ir kartu su mokytojais sprendė konkrečius bendradarbiavimo, kritinio mąstymo, atsakomybės, didelio triukšmo klasėje, kūrybingumo, pilietiškumo stokos ir kitus iššūkius.
Pasak J. Tertelio, jau dešimtą programos sezoną aktoriai, fotografai, režisieriai, žurnalistai, architektai ir kiti kūrybinio lauko profesionalai keliauja į mokyklas ir pasiūlo savus individualius kūrybiško mokymosi metodus, kuriuos pritaiko konkrečioje mokykloje.
„Mokytojai nebeklausia, kodėl reikia mokyti kūrybiškai, bet klausia, kaip tai daryti. Mokytojai jau supranta ir tai, kad kultūrinis ugdymas nėra meninis ugdymas, tai ne tik dailės ar muzikos pamokos. Kultūrinis ugdymas – tai mokymasis per patyrimą, kūrimą ir refleksiją, kai žinios siejamos su asmenine patirtimi, aplinka ir visuomene“, – sako „Kūrybinių jungčių“ programų kuratorius.
J. Tertelio teigimu, kultūrinį ugdymą sudaro trys dalys: medijų arba meno pasaulio dalykų integravimas į ugdymo pamokas (mokymasis per meno pasaulio reiškinius), antra – kūrybingumo kaip kompetencijos stiprinimas, gebėjimas kartu spręsti problemas, dirbti komandoje, generuoti idėjas ir jas įgyvendinti ir trečia – pilietinės laikysenos stiprinimas, tapatybės supratimas, savo vietos ir šalies istorijų žinojimas, savo balso išreiškimas, atvirumas demokratiniams procesams. Kitaip tariant, tai ugdymas, kuris padeda mokiniui ne tik žinoti, bet ir suprasti, kas jis yra ir kaip veikia pasaulyje.
Fizika ir muzika: iš antrinių žaliavų kūrė instrumentus
Pasidalinti kūrybine patirtimi aktorė Ieva Brikė sugrįžo į Kauno „Varpo gimnaziją“, tą pačią mokymosi įstaigą, kurioje mokėsi 5-8 klasėje. „Mokykla jau tapusi gimnazija, o aš dirbau su devintokais. Atėjusi į ją iš karto pastebėjau, kad didžioji dalis mokinių laisvalaikį leidžia telefonuose, žaidžia kompiuterinius žaidimus, susirašinėja. Gyvo bendravimo, koks buvo įprastas mano mokymosi laikais, žaidimų pertraukų metu beveik nebelikę“, – įžvalgomis dalijosi „Kūrybinių jungčių“ kūrėja.
I.Brikė kartu su mokytojais peržiūrėjusi persidengiančias skirtingų dalykų temas, pasirinko jungti fizikos ir muzikos pamokas, t.y. mechaninį judėjimą ir instrumentinę muziką, ir iš antrinių žaliavų kurti muzikos instrumentus.
„Iš savo, kaip kūrėjos, perspektyvos norėjau supažindinti jaunuolius su kultūriniu kontekstu, praplėsti jų akiratį. Iš pat pradžių pastebėjau, kad jie kritiškai ir netgi negatyviai reaguoja į neapibrėžtas situacijas ar kūrybines užduotis, jiems buvo sunku įvardinti, koks muzikos kūrinys jie galėtų būti pagal savo dabartinį jausmą. Norėjosi, kad jie patyrinėtų įvairius kultūrinius reiškinius ir tuomet susidarytų nuomonę, o ne vadovautųsi tik pirminėmis emocijomis“, – pasakoja I. Brikė.
Aktorė mokiniams rodė įvairių šiuolaikinio meno, avangardo kūrinius ir kalbėdavosi apie juos. Šis procesas mokiniams leido patirti, kad svarbu ne teisingi atsakymai, bet ir gebėjimas interpretuoti, kelti klausimus bei formuoti savo požiūrį.
Atrado savo kūrybingumą
Mokiniai grupėse iš antrinių žaliavų kūrė instrumentus nuo idėjos iki rezultato, remdamiesi mechaninio judėjimo dėsniais. Taip gimė 7 unikalūs muzikos instrumentai – nuo hidraulika paremto būgno iki barškučių, veikiančių inercijos ir gravitacijos principais. Kurdami instrumentus, mokiniai gilinosi į mechaninio judėjimo sąvokas ir per jas aiškino savo kūrinių veikimą. Lankėsi Kauno technologijos universiteto dizaino laboratorijoje ir aiškinosi, kas yra antrinės žaliavos. Muzikos pamokose eksperimentavo su skambesiu, keitė dizainą, siekdami išgauti norimą garsą, o galiausiai savo sukurtus instrumentus pristatė kitoje mokykloje besimokantiems mokiniams.
„Siekėme, kad moksleiviai nebūtų tik dalyviai, o bendrakūrėjai. Mokiniai turėjo sugalvoti, kur jie nori pristatyti savo instrumentus, koks tai galėtų būti formatas. Tad patys pasirinko keliauti į šalia esančią pradinę mokyklą ir ten su naujai sukurtu instrumentu sugroti muzikos kūrinį, pristatyti instrumentą ir koks fizikos dėsnis čia veikia, pavyzdžiui, inercija. Jautėsi, kad devintokams buvo svarbu išgirsti pradinukų nuomones, sulaukti teigiamų reakcijų iš kitų mokinių“, – pasakoja I. Brikė.
Ji pastebi, tokios patirtys stiprina mokinių savivertę ir suvokimą, kad jų kuriamas turinys yra prasmingas kitiems – tai svarbi pilietiškumo ir socialinio ryšio dalis. Kūrėja džiaugiasi, kad rugsėjo pradžioje naujai suformuotoje klasėje projekto metu jaunuoliai surado bendraminčių.
„Refleksijos metu jaunuoliai paminėjo, kad išmoko toleruoti kito nuomonę, surasti kompromisą. Man ypač džiugu, kad jų žodynas tapo kur kas turtingesnis, jie galėjo įvardinti, kas jiems patiko, ką norėtų patobulinti, o ne tik atsakyti taip ar ne. Net keli mokiniai paminėjo, kad atrado savo kūrybingumą, nors iki šiol negalvojo esantys kūrybingi“, – mokinių įspūdžius apžvelgia I. Brikė.
Kūrė mokyklos krepšinio klubą
Aktorė Eglė Grigaliūnaitė šiais mokslo metais kūrybingo mokymosi metodus pritaikė Lentvario Motiejaus Šimelionio ir Trakų miesto Vytauto Didžiojo gimnazijose.
Lentvario gimnazijoje mokytojai susidūrė su mokinių triukšmo problema. Peržiūrėjus į ugdymo programą įtrauktų dalykų temas, nuspręsta apjungti biologijos, istorijos ir gyvenimo įgūdžių pamokas, o išgirdus apie nenustygstančius mokinius ir meilę krepšiniui, gimė idėja sukurti mokyklos krepšinio komandos „BC Lentvaris“ vizualinį identitetą.
Į komandas pasiskirstę septintokai ne tik kūrė prekės ženklą, tačiau ir komandos uniformas, logotipą, sirgalių marškinėlių dizainą, ekskursijoje Lietuvos krepšinio namuose sužinojo apie krepšinio istoriją ir pristatė ją mokyklai, mokėsi, kokia gali būti keturiolikmečio sportininko mityba, treniruočių planas, psichologinis pasirengimas. Žurnalistų komandai teko ypatingas potyris – kai visa klasė lankėsi Kauno „Žalgirio“ varžybose, po rungtynių jie iš krepšininkų netgi paėmė interviu.
„Po projekto sulaukėme daug įvairių nuomonių iš vaikų. Kai kurie suprato, kaip svarbu pasirinkti tinkamą grupę, kad nereikėtų vienam dirbti, kiti – kad reikia priimti sprendimus greičiau ir nebijoti išreikšti savo nuomonę. Iš jų atsakymų galima spręsti apie paaugusį kritinio mąstymo gebėjimą“, – sako E. Grigaliūnaitė. Pasak kūrėjos, kartu mokiniai mokėsi priimti sprendimus realiose situacijose, derinti skirtingas nuomones ir veikti kaip komanda – tai kompetencijos, kurios svarbios ne tik mokykloje, bet ir aktyviame visuomeniniame gyvenime.
Tyrinėjo Trakus ir kūrė laidą
Kitame „Tyrinėjimo menas: kultūrinis ugdymas“ projekte E. Grigaliūnaitė kartu su Trakų miesto Vytauto Didžiojo gimnazijos devintokais kūrė laidą „Ar mes tikrai pažįstame Trakus?“, apjungiant geografijos, tikybos ir etikos mokomuosius dalykus.
„Mokiniai prašė veiklų, kurios būtų ne mokykloje. Vaikai sugalvojo interviu su miesto gyventojais, išreiškė norą patyrinėti vietovę ir taip nusprendėme, kad projekto metu kursime laidą apie Trakus, įtraukiant ir religinius, istorinius objektus. Tad aplankėme Užutrakio dvaro muziejų, S. Šapšalo karaimų tautos muziejų, cerkvę ir bažnyčią, mokiniai mokėsi kartografuoti ir susiorientuoti žemėlapio pagalba. Turėjome išsamią ekskursiją su gide, o iš Trakų kilusi karaimė mokiniams papasakojo apie tradicijas, papročius ir šventes“, – pasakoja E. Grigaliūnaitė.
Tyrinėdami savo miestą, mokiniai ne tik rinko informaciją, bet ir kūrė santykį su vieta, kurioje gyvena – stiprėjo jų tapatybės suvokimas, priklausymo bendruomenei jausmas ir pilietinis sąmoningumas.
Pasak „Kūrybinių jungčių“ kūrėjos, didžiausias iššūkis vaikams buvo interviu su praeiviais gatvėje. Mokiniams reikėjo daug drąsos prieiti prie nepažįstamų žmonių ir užduoti jiems keletą klausimų.
„Pokalbiai gatvėje mokiniams paliko didžiulį įspūdį ir pasididžiavimo jausmą – ne veltui refleksijos metu jie minėjo socialinių įgūdžių lavinimą. Taip pat pastebėta, kad klasė tapo draugiškesnė, geriau pažino savo vietovę, o tai ir buvo vieni iš projekto tikslų Ši patirtis parodė, kad kultūrinis ugdymas vyksta tada, kai mokymasis peržengia klasės ribas ir tampa gyvu santykiu su žmonėmis, aplinka ir realiu pasauliu“, – vaikų įspūdžius apibendrina aktorė.
Išleido klasės valandėlių idėjų leidinį
Kultūrinio ugdymo programoje aktyviai dalyvavo ir mokytojai – mokyklose veikė Mokytojų klubai, kuriuose kūrybiškai buvo sprendžiamos jiems aktualios problemos. Prezidento Antano Smetonos gimnazijoje Kaune kartu su aktore ir šokio entuziaste Modesta Jakeliūnaite mokytojai sprendė, kaip paįvairinti klasės valandėles, kurioms nuolat pritrūksta idėjų. Tad nuspręsta sukurti klasės valandėlių idėjų vadovą.
„Skirtingose vietose – Kauno menininkų namuose, Kameriniame teatre, Kauno lėlių teatre, namų aplinkoje – sėmėmės idėjų, o kai kurių sesijų metu įvairias savo išbandytas klasės valandėlių patirtis vaidindavome lyg aktorės ir tyrinėdavome, ko atsisakyti, o kas pavyko ir galima dalintis. Tai sugulė teminių klasės valandėlių idėjų leidinys, kuriame pateikiamos praktiškai išbandytos veiklos su skirtingų klasių mokiniais“, – pasakojo gimnazijos psichologė Aurelija Andriuškienė, pasidžiaugusi, kad Mokytojų klubo dalyvės itin susidraugavo ir leido į savo darbą pažvelgti iš kitos perspektyvos.
Pasak J. Tertelio, mokytojų įsitraukimas rodo, kad kultūrinis ugdymas keičia ne tik mokinius, bet ir pačią mokyklos kultūrą – atsiranda daugiau atvirumo, kūrybiškumo ir refleksijos.
„Kultūrinio ugdymo programos poveikis stipresnis, jei mokyklos yra atviresnės. Kūrėjai turi savo kūrybos įrankius, mąstymo būdus, tyrinėjimo priemones ir leidžia pažvelgti į kylančius iššūkius kitaip. Jie padeda mokytojams sugalvoti įdomesnį mokymosi procesą, kuris būtų orientuotas į mokinius, kur jie galėtų išreikšti savo balsą arba būti bendrakūrėjai. Galutinis tokio ugdymo rezultatas – mokinys, kuris geba ne tik įsisavinti žinias, bet ir jas taikyti, reflektuoti, kurti bei jaustis aktyvia savo bendruomenės dalimi“, – sako „Kūrybinių jungčių“ programų kuratorius.
