Daugiau nei šimtmetį veikianti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų ir gydytojų korporacija „Fraternitas Lituanica et Patria“ – seniausia Lietuvoje. „Vladas Nagevičius buvo užkietėjęs lietuvybės puoselėtojas, tad ieškojo bendraminčių, su kuriais galėtų dalintis idėjomis, o baigęs medicinos mokslus grįžo į Lietuvą čia įprasminti įgytas žinias“, – apie vieną iš korporacijos įkūrėjų pasakoja buvusi pirmininkė Emilija Gedminaitė. Su Emilija ir dabartiniu pirmininku Augustu Jankausku pasikalbėti apie korporaciją, jos istoriją bei dabartį susitikome nedidelėje, jaukioje organizacijos būstinėje M. Jankaus gatvėje.
Įkūrimas
Archeologas, gydytojas, generolas Vladas Nagevičius 1902 m. įstojo į Petrapilio (dabartinio Sankt Peterburgo) karo medicinos akademiją, nes tuometinėje carinėje Lietuvoje medicinos mokslų nebuvo. Pasak Emilijos, galima rasti liudijimų, kad Petrapilyje tuo metu veikė studentiška lietuvių draugija, tačiau V. Nagevičius nebuvo patenkintas jos veikla, buvo susirūpinęs dėl lietuvių nutautėjimo bei studentų nevieningumo. Besimokydamas jis palaikė ryšius su dr. Jonu Basanavičiumi, kurio paragintas su bendraminčiais Vladu Ingelevičiumi, Pranu Sližiu ir Kaziu Oželiu 1908 m. lapkričio 28 d. įkūrė nedidelę lietuvių medicinos studentų organizaciją „Fraternitas Lituanica“ („Lietuviška brolija“), kurios tikslas buvo išlaikyti lietuvybę ir kelti tautinę kultūrą.
Kurį laiką, kol buvo slapta ir nelegali, organizacija gyveno nerašytu statutu. Tačiau visi nariai puikiai žinojo nuostatus ir jų laikėsi. Vienas iš principų buvo kurti tik lietuviškas šeimas, todėl narys, vedęs svetimtautę, turėjo išstoti iš korporacijos.
Tarpukaris
1918 m. „Fraternitas Lituanica“ nariai grįžę į Lietuvą aktyviai prisidėjo prie Lietuvos universiteto plėtros, Kauno karo ligoninės atkūrimo. Emilija pasakoja, kad „Fraternitas Lituanica“ paskatino medicinos mokslų pradžią Lietuvoje – fraternitiečiai prisidėjo prie medicinos studijų atsiradimo Lietuvos universitete.
1922 m. fraternitiečiai, tuo metu visi jau diplomuoti gydytojai, pakeitė brolijos vardą į Lietuvos gydytojų korporaciją „Fraternitas Lituanica“ – tai reiškė, kad nariais gali būti tik gydytojai. Tų pačių metų gruodį Lietuvoje oficialiai įregistruoti jų įstatai, o 1924 m. įsikūrė studentų medikų korporacija „Fraternitas Lituanica“, vienijusi Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto studentus ir perėmusi gydytojų korporacijos nuostatus.
Sportas, kaip kelias į sveiką kūną ir sveiką sielą, buvo neatsiejama korporantų gyvenimo dalis, todėl organizacija turėjo savo sporto klubą. Buvo propaguojamos įvairios sporto šakos: lauko tenisas, gimnastika, lengvoji atletika, baidarių irklavimas, šaudymas, stalo tenisas, krepšinis. Korporantai aktyviai dalyvaudavo sporto varžybose.
Kadangi korporacijos nariais galėjo būti tik vyrai, studentės moterys, įkvėptos brolijos pavyzdžio puoselėti tautiškumą, profesinį tobulėjimą ir toleranciją, 1931 m. birželio 13 d. įkūrė analogišką medikių ir odontologių korporaciją moterims „Patria“. Seserinė korporacija rėmėsi fraternitiečių įstatais, jos glaudžiai bendradarbiavo. Pasirinkdamos spalvas moterys tarp fraternitiečių spalvų – geltonos, reiškiančios taurumą, ir juodos, reiškiančios atsparumą, įterpė raudoną – simbolizuojančią meilę tėvynei.
Po okupacijos
Paskutinis korporacijos metinis susirinkimas Lietuvoje vyko 1939 m. lapkritį. Per Antrąjį pasaulinį karą daugelis „Fraternitas Lituanica“ narių patyrė rusų ir vokiečių represijas, buvo persekiojami, dalis ištremti, nužudyti. 1944 m. dalis fraternitiečių pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. Nuo 1950-ųjų JAV, Čikagoje, Niujorke ir Klivlende, buvo tęsiama metinių suvažiavimų tradicija, tačiau narių skaičius toliau mažėjo, veikla nyko, su Lietuva korporantai neturėjo beveik jokių ryšių, negalėjo jai ar tremtiniams padėti, tačiau vertybės išliko tos pačios – puoselėti lietuvybę ir palaikyti draugiškus ryšius tarpusavyje. Dalis senųjų narių išsikėlė gyventi kitur, dalis mirė, todėl, moterų korporacijoje likus apie 20 narių, buvo nuspręsta prisijungti prie fraternitiečių. 1975 m. gegužės 25 d. Čikagoje korporacijos buvo sujungtos ir pasivadino „Fraternitas Lituanica et Patria“ („Lietuviška brolija ir Tėvynė“). Pavadinimas išliko iki šių dienų.
Atkūrimas
1991 m. gydytojas Juozas Gulbinas kartu su rašytoju Vytautu Sirijos Gira, Kūno kultūros instituto docentu Kostu Labanausku, gydytoju Faustu Matiuku, profesoriumi Albertu Žiugžda bei profesoriumi Jonu Leliu, norėdami atkurti studentų medikų korporaciją, kvietė jaunuosius kolegas jungtis į fraternitiečių gretas. J. Gulbinas susitiko su studentų atstovybės pirmininku Mindaugu Jievaltu bei vienu iš tarybos narių Ryčiu Jurkėnu ir papasakojo apie Lietuvoje veikusią broliją, jos istoriją. Studentams patiko korporacijos idėja, jos uždarumas ir tai, kad filisteriai (universitetą baigę vyresnieji korporacijos nariai) rinkosi sau pamainą – tokį jaunimą, kuris atitiktų jų vertybes, įsitikinimus.
Brolija atkurta 1991 m. gegužės 7 d. Po poros metų studentės medikės nutarė atgaivinti ir moterų korporaciją „Patria“. Po kelerių metų korporacijos ir vėl nutarė susijungti. Šiokia tokia atsvara ilgiems metams atskirties tapo faktas, kad nuo 2011 m. iki dabartinio vadovo Augusto išrinkimo korporacijos pirmininkėmis buvo vien moterys.
Šiandiena
Per tiek metų korporacijos tikslai kiek pakito, tačiau pamatiniai principai – akademiškumas, pagarba vyresniesiems, pagalba jaunesniesiems bei amžina narystė – liko tie patys. Šiandien „Fraternitas Lituanica et Patria“ informuoja Lietuvos visuomenę apie įvairias medicinos problemas bei naujoves, prisideda puoselėjant tautos kultūrą ir kalbą, rūpinasi narių profesiniu tobulėjimu, palaiko profesinius ir kultūrinius ryšius su kitomis Lietuvos bei užsienio organizacijomis. Kaip ir pirmaisiais veiklos metais, taip ir dabar korporacijos valdyba stengiasi ugdyti savo narius, jiems rengiamos įvairios paskaitos, kartu keliaujama į teatrą, ekskursijas. Nariai aktyviai dalyvauja valstybinėse šventėse, tad jeigu minėjimuose pastebėsite kepurėles su cirkeliu (kaligrafiniu ženklu) ir perpetines juosteles dėvinčių žmonių, greičiausiai jie – korporantai. Korporacija turi savo Metinę šventę, kuri visada minima gegužės mėnesį Babtyno dvare. Šiuo metu dvaras priklauso garbės nariui Mindaugui Šventoraičiui, o 1922–1944 m. ten gyveno korporacijos įkūrėjas V. Nagevičius.
Nors korporacijos nariais gali tapti tik LSMU besimokantys studentai, organizuojami ir vieši renginiai. Rudenį, bendradarbiaujant su kitomis korporacijomis, bus vykdomas projektas „Išmok ginti tėvynę“, kurio metu bus galima įgyti bazinių žinių iš šaulių ir gydytojų. Dabartinis korporacijos pirmininkas Augustas pasakoja, kad korporacija jam padėjo užaugti kaip žmogui, kai iš Vilniaus atvyko gyventi į Kauną. „Būtent čia radau savo vietą, nes korporacija užaugina, įkvepia, sustiprina ir, gal banaliai pasakysiu, suteikia šeimą, mes čia dalinamės viskuo, rūpinamės vienas kitu, buvimas korporacijoje sustiprina draugiškus ryšius, todėl čia praleidžiu labai daug laiko. Nariai turi daug erdvės skleistis: rašau eilėraščius, ir būtent korporacijai padedant išleidau knygą.“ Augustas sako, kad pirmininkauti ėjo iš pareigos, nes jaučia atsakomybę auginant naują kartą, kuri aktyviai dalyvautų veiklose ir šviestų visuomenę.