Antradienį, sausio 16 d. 18 val. Sugiharos namuose (Vaižganto g. 30, Kaunas) vyks parodos „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas“ atidarymas, kuriame dalyvaus jos autorius Robert Wilczyński.
Robert Wilczyński – lenkų fotomenininkas, fotoreporteris. Gyvena ir kuria Varšuvoje. Vienas mėgstamiausių jo kūrybos išraiškos būdų – daugiasluoksnės ekspozicijos technika, kurią naudojo ir kurdamas parodą „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas“. Yra surengęs personalinių parodų bei dalyvavęs grupinėse parodose Varšuvoje, Vienoje, Berlyne, Niujorke, Tokijuje ir kitur.
Projekte „Gyvųjų miestas/Mirusiųjų miestas“, naudodamasis fotoaparato dvigubos ekspozicijos nustatymu, menininkas sujungia archyvines Varšuvos gete darytas žmonių ir vietų nuotraukas (iš Varšuvos geto muziejaus rinkinių) su dabartiniais Varšuvos vaizdais ir taip sugrąžina bei parodo tą dramatišką miesto istorijos laikotarpį.
1939 m. rugsėjo 1 d. Trečiasis reichas, nepaskelbęs karo, užpuolė Lenkiją. Po daugiau nei dviejų savaičių, rugsėjo 17 d., SSRS kariuomenė, įgyvendindama slaptą Lenkijos Respublikos teritorijos padalijimo paktą, kirto rytinę jos sieną. Rugsėjo 28 d. Lenkijos sostinė Varšuva po tris savaites trukusių kovų ir apgulties kapituliavo. Prieš Antrąjį pasaulinį karą joje gyveno apie 1 300 000 žmonių, iš kurių bene trečdalis buvo žydai. 1939 m. spalį okupantai pradėjo sistemingai persekioti žydus. 1940 m. spalio pradžioje vokiečiai paskelbė Varšuvoje steigiantys žydų rajoną (getą). Getas nuo vadinamosios arijų dalies atskirtas trijų metrų aukščio mūrine tvora. 1942 m. liepos 22 d. pradėta vadinamoji Didžioji akcija, t. y. žydų deportavimas iš Varšuvos geto. Iki 1943 m. rugsėjo 21 d. Treblinkoje buvo nužudyta 270 tūkst. iš Varšuvos geto atvežtų žydų. Balandžio 19 d. Varšuvos gete prasidėjo sukilimas – pirmasis miesto gyventojų sukilimas prieš vokiečius okupuotoje Europoje. 1948 m., sukilimo penkmečio proga, intensyvių mūšių gete vietoje atidengtas paminklas Varšuvos geto didvyriams, sukurtas žydų skulptoriaus Natano Rappaporto ir architekto Leono Mareko Suzino. Šis monumentas tapo Varšuvos geto kalinių gyvenimo, kančios, kovos ir mirties simboliu.
Kadangi per Antrąjį pasaulinį karą beveik visa Varšuvos žydų bendruomenė buvo išžudyta, o jos materialusis ir kultūros paveldas sunaikintas, geto ir jame uždarytų žmonių atvaizdai Roberto Wilczyńskio fotografijose matomi netvarių buvimo pėdsakų pavidalu. Jie įsineria į šiuolaikinio miesto audinį tarsi prisiminimai, įsišakniję į nebeegzistuojančio miesto erdves, ir reikalauja, kad būtų pastebėti ir nepamiršti…
Stenduose esančias fotografijas papildo parinkti dokumentiniai tekstai – paimti iš dienoraščių ir prisiminimų (pvz., Mary Berg, Janinos Bauman), kuriuose užfiksuota 1940–1942 m. Varšuvos geto gyventojų kasdienybė, kančia ir mirtis.
Organizatoriai: Varšuvos geto muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje, Viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“.
Įėjimas į atidarymo renginį laisvas. Paroda veiks iki 2024 m. kovo 1 d.
