Mano rajono paštininkė primena Didįjį Lebovskį. Kai ryte bandau išskleisti vaiko vežimėlį, į daugiabučio kiemą įblerbia senas, dardantis, kone žeme besivelkantis pilkas „VW Golf“. Iš jo išlipa žilstelėjusia palaidų plaukų kupeta ir kvadratėliais išsiuvinėtu kardiganu pasidabinusi vyresnio amžiaus moteris. Ji išsiima glėbelį laiškų, siuntinių ir laikraščių, juos dėliodama juokauja ir šnekina. Visada iš kur nors ištraukia „Kregždutės“ saldainį, įduoda mano dukrai, palinki geros dienos ir nublerbia į kitą gatvelę.
Neabejoju, kad daugiau progų sutikti savo kiemo paštininkę suteiktų atvirlaiškių mainų programa. Dažniau įvardijama postcrossing pavadinimu, ši programa skatina žmones keistis atvirlaiškiais visame pasaulyje. Visgi geriausiai apie šios veiklos grožį ir bendrystę gali papasakoti Aistė Plavinskaitė, „Postcrossing.lt“ bendruomenės bei komiteto narė ir atvirlaiškių entuziastė. Aistė ne tik papildė savo namus įspūdžiais ir vaizdais iš kitų šalių, bet ir susirado draugų bei naujų mylimų veiklų.
Aiste,pirma būtų įdomu išgirsti apie tave – kuo užsiimi gyvenime, kaip praėjo tavo 2025-ieji?
Šiuo metu esu optikos specialistė, taip pat socialinių tinklų turinio kūrėjų komandos dalis. Mano kasdienybė gana aktyvi, neįsivaizduoju jos be hobių. 2025-ieji tapo pokyčių metais – namuose ėmiau kurti augalų džiungles, daugiau laiko skiriu Kauno pažinimui. Vis dažniau pasineriu ir į kūrybą – vienas mieliausių pomėgių man yra skrebinimas. Į šį kūrybos pasaulį atvedė postcrossingas. Būtent čia sutikau bendraminčių, su kuriais dalinamės ne tik atvirukais, bet ir įvairiais kūrybiniais pomėgiais.
Postcrossingas – puikus būdas susipažinti su naujais žmonėmis iš viso pasaulio. Papasakok apie pagrindinius atvirlaiškių mainų principus.
Bendravimas prasideda nuo registracijos oficialioje platformoje. Čia nuolat jungiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Savo paskyroje reikia pateikti adresą, trumpai papasakoti apie save, pomėgius ir nurodyti, kokius atvirukus norėtum gauti. Tada prasideda smagioji dalis – adreso traukimas. Gali pasitaikyti dažnos šalys, tokios kaip Vokietija ar Kinija, o kartais nusišypso sėkmė ir ištrauki adresatą iš rečiau girdimų kraštų, pavyzdžiui, Kalėdų salos.
Kad atvirukas nepasiklystų ir galėtų būti užregistruotas, jis žymimas specialiu ID kodu. Sistema automatiškai parenka tavo adresą kitam nariui. Po kelių savaičių pašto dėžutėje tavęs laukia netikėtumas – atvirukas nuo visiškai nepažįstamo žmogaus.
Be oficialios platformos, egzistuoja ir daugiau panašių bendruomenių – žmonės mainosi atvirukais privačiai, per feisbuką ar instagramą. Lietuvoje taip pat veikia aktyvi grupė „Postcrossing Lietuva“.
Kada šis hobis atsirado tavo gyvenime? Kuo jis pasirodė įdomus?
Pandemijos metu, 2021-ųjų pradžioje, visai netikėtai perskaičiau straipsnį apie postcrossingą – prasmingą atvirlaiškių mainų veiklą, jungiančią žmones iš viso pasaulio. Netrukus atradau ir lietuvišką bendruomenę, kuri šia aistra gyveno jau seniau. Iki tol nebuvau siuntusi nė vieno atvirlaiškio, bet smalsumas nugalėjo. Vos po kelių dienų pradėjau ieškoti, kaip išsiųsti savo pirmąjį.
Kol laukiau pirmojo atviruko iš užsienio, prisijungiau prie vietinių mainų grupės Lietuvoje. Šis hobis labai greitai sužavėjo žmonių nuoširdumu, draugiškumu ir bendryste. Šiandien ši bendruomenė man tarsi antra šeima. Dabar esu ir organizacinio komiteto „Panda Levanda“ dalis. Į jį buvau pakviesta po kelių sėkmingų savo iniciatyvų. Mūsų komanda kuruoja kasdienes veiklas bei renginius, siekdama, kad bendravimas tarp narių būtų gyvas, kūrybiškas ir įkvepiantis.
Papasakok daugiau apie postcrossing bendruomenę Lietuvoje. Kokias bendras veiklas vykdote?
Pirmasis oficialus postkroserių susitikimas Lietuvoje įvyko 2021 metais Vilniuje. Nuo tada vis dažniau organizuojami susitikimai, bendros veiklos, žaidimai ir mainai. Bendruomenėje rengiami įvairūs teminiai mainų žaidimai: Šv. Kalėdų, Velykų, Helovyno, Šv. Valentino dienos proga, taip pat sezoniniai mainai ir smagi tradicija „mėnesio draugas“. Šio žaidimo metu dalyvių pora bendrauja visą mėnesį, kas savaitę vienas kitam siųsdami atvirukus ir dovanėles.
Ar dažnai susiburiate draugėn?
Oficialūs susitikimai paprastai vyksta kelis kartus per metus. Prieš juos visuomet rengiami atviruko rinkimai, o išrinktas atvirukas būna antspauduojamas ir pasirašomas visų dalyvių. Kartu keliaujame po Lietuvą, dalyvaujame ekskursijose, edukacijose, pramogose, o ir susitikimai trunka visą dieną: pietaujame, dalijamės įspūdžiais, mainomės atvirukais ir apžiūrime vieni kitų kolekcijas.
Kita ypatinga proga, vienijanti viso pasaulio postkroserius, yra Pasaulinė atvirlaiškio diena, minima spalio 1-ąją. Šią dieną susitikimai Lietuvoje vyksta keliuose miestuose vienu metu. Visgi bene šilčiausi susitikimai – kalėdiniai. Skamba muzika, keičiamės dovanėlėmis, linkėjimais ir šypsenomis. Pastaraisiais metais itin pamėgta tradicija yra Advento kalendoriaus mainai, žinoma, su laiškais ir atvirlaiškiais. Dalis narių patys kuria atvirukus, o iš šio pomėgio atsirado net ir elektroninių parduotuvių, kurios siūlo unikalius, būtent postcrossingui kurtus dizainus.
Kaip galima prisijungti prie šios bendruomenės?
Tai labai paprasta – tiesiog prisijunkite prie „Postcrossing Lietuva“grupės feisbuke. Susipažinsite su postkroseriais, kurių kolekcijose dešimtys tūkstančių atvirukų, susitarsite dėl pirmųjų mainų. Šiuo metu grupėje jau daugiau nei 1 500 narių – nuo visiškai naujų entuziastų iki tikrų veteranų! Jei jau esate grupėje, užtenka parašyti paprastą žinutę, pavyzdžiui: „Norėčiau susirašyti su nauju žmogumi ir apsikeisti keliais atvirlaiškiais be temų.“ Taip natūraliai tampama atvirlaiškių mainų dalyviu. Daugelis postkroserių turi ir atskiras instagramo paskyras, skirtas būtent privatiems mainams su žmonėmis iš viso pasaulio.
Kokie kultūriniai atradimai ar įžvalgos aplankė per šį projektą?
Bendruomenėje dažnai diskutuojame apie įvairių šalių tradicijas, kalbų niuansus ar net pašto ypatumus. Atvirukai atkeliauja ne tik anglų kalba, kai kurie siuntėjai bando parašyti lietuviškai, kiti rašo savo gimtąja kalba. Ne vienas iš mūsų, lietuvių, taip pat yra pabandęs rašyti kiniškai – mokomės net kaligrafijos!
Man labai artima skandinaviška kultūra. Vienas labiausiai įsiminusių atvirukų atkeliavo iš Norvegijos. Jį siuntė atokiai gyvenantis žvejys, pasakojęs apie savo kasdienybę, darbą ir gyvenimą šalia jūros. Postcrossingas skatina pažvelgti ne tik į atviruką ar pašto ženklą, bet ir į patį žmogų – jo istoriją, pomėgius, pasaulio matymą. Dažnai iš atvirlaiškių sužinom apie tradicinius patiekalus ar šventes – pavyzdžiui, mūsų lietuviški šaltibarščiai ir jiems skirtas festivalis neretai tampa atradimu užsienio dalyviams.
Pakalbėkim ir apie pagrindinę šio hobio priemonę – atvirukus. Kaip juos išrenki adresatui? Ar bandai priderinti prie kiekvieno profilio, ar renki tai, kas pačiai atrodo artima?
Atviruko parinkimas – vienas svarbiausių žingsnių, norint nustebinti. Man svarbu atsižvelgti į tai, kas parašyta gavėjo paskyroje – kuo jis domisi, kuo gyvena, kas jam artima. Dažnai tenka ne tik paieškoti tarp turimų atvirukų tinkamos temos, bet ir įsigyti naujų, specialiai tam žmogui.
Populiariausios temos – švyturiai, gėlės, kraštovaizdžiai. Tačiau yra ir itin įdomių, retų kolekcijų: įžymybės, komiksai, net specifinės kultūrinės temos. Kai kurie profiliai – tarsi spalvingas norų sąrašas, kiti labai konkretūs ir aiškiai apibrėžti. Man visada norisi atliepti žmogaus pageidavimą ir kuo tiksliau išpildyti jo temą. Yra tekę ir pačiai imtis kūrybos – maketuoti ir spausdinti atvirukus. Tokie tampa dar prasmingesni.
Jei ne paslaptis, kuo dažniausiai daliniesi savo atvirlaiškiuose? Ar turi susikūrusi ženklą ar ikoną, kurią palieki ant kiekvieno atviruko?
Atvirlaiškiuose visuomet stengiuosi išlaikyti originalumą. Jei siunčiu į tolimas šalis, dažniausiai pasakoju apie mūsų šalies kultūrą, tradicijas ar kasdienybę. Daugelis postkroserių prašo parašyti ką nors asmeniško – apie įsimintiniausią dieną, svajonę, profesiją ar pomėgius. Kitiems įdomu sužinoti apie mūsų maisto kultūrą, todėl kartais pasidalinu ir lietuviškais receptais ar savo mėgstamais patiekalais. Lietuvoje vieni kitus jau pažįstame artimiau, todėl čia dažnai dalijamės atviresniais pasakojimais. Jei tik lieka vietos atvirukuose, juos dekoruoju, apipiešiu ar papildau smulkiomis detalėmis. Turiu ir savo asmeninį spaudą su vardu, pažymėtą mažu vokeliu – jis tapo tarsi mano parašu.
Labai įdomu, iš kokios tolimiausios šalies esi gavusi atvirlaiškį ir kur toliausiai esi siuntusi pati. Ar savo kolekcijoje galėtum išskirti gražiausią atvirlaiškį ir/ar mėgstamiausią siuntėjo(s) tekstą?
Paminėčiau Puerto Riką, Makao, Japoniją, Honkongą. O pati esu siuntusi atvirukus į Australiją, Braziliją, Ganą, Taivaną, Singapūrą ir Alžyrą. Dar negaliu pasigirti kolekcijomis iš šalių, kuriose registruotų postkroserių vos keliolika. Negaliu išskirti vieno gražiausio atviruko – jų temos ir formatai labai įvairūs: švyturiai, spalvingi Meksikos karnavalai, apleistų vietų fotografijos, egzotiškų šalių tautiniai kostiumai. Labiausiai mane stebina 3D atvirukai arba 3D pašto ženklai. Vienas įspūdingiausių – 3D pašto ženklas su T. rex dinozauru.
Didėjant kolekcijai, galbūt atsirado ir atvirlaiškių žemėlapis? Ar yra vietų, iš kurių norėtum gauti atviruką?
Sekti šalių žemėlapį oficialioje „Postcrossing“ platformoje labai paprasta. Jame aiškiai matyti, kurie atvirukai jau išsiųsti ir kurie gauti, vedama statistika, kiek laiko, kiek kilometrų keliavo kiekvienas atvirukas. Kai kurie atvirukai keliauja ištisus mėnesius ar net metus.
Šiek tiek sudėtingiau kataloguoti atvirukus iš neoficialių mainų, tačiau namuose tam turiu savo sistemą: katalogus, dėžutes ir albumus. Kai kas skirsto pagal šalis, kiti – pagal temas. Man kol kas užtenka keleto albumų su aiškiai pažymėtais skirtukais. Dažniausiai atvirukai atkeliauja iš šalių, kuriose daugiausia postkroserių, tarkim, Vokietijos. Tačiau ypač vilioja egzotiški kraštai, šilti regionai, Pietų Amerika ar mažos salos – pavyzdžiui, Kalėdų saloje registruotas tik vienas postkroseris, todėl toks atvirukas būtų tikras lobis! Labai norėčiau gauti atviruką iš Danijos, nes ši šalis man ypatinga dėl mylimos hygge filosofijos, tačiau čia taip pat postkroserių labai mažai, nes pašto išlaidos gana didelės.
Kaip manai, ką ši atvirlaiškių mainų programa tau suteikė? Kaip padrąsintum norinčius prisijungti?
Neįsivaizduoju savęs be aktyvaus bendravimo su žmonėmis įvairiomis formomis – kalbėjimo, susirašinėjimo, dalijimosi patirtimis. Dalyvavimas šioje bendruomenėje suteikia puikias galimybes saviraiškai ir kūrybiškumui.
Norintiems prisijungti linkiu, kad kada nors, kaip aš, atrastų straipsnį apie postcrossingą, kuris padrąsintų ir įkvėptų žengti į ribų neturintį atvirukų pasaulį. Čia vis dar bendraujame paprastai – rašydami ranka, siųsdami dalelę savęs į kito žmogaus pašto dėžutę.