Spektaklis „Pasistengiau“ jaunuoliams bei jų tėvams ir mokytojams pristato disleksijos temą, apipindamas ją paauglystės aktualijomis. Spektaklis rodomas Vilniuje bei keliauja po Lietuvos mokyklas, o kovo 5 d. bus rodomas ir Kauno kameriniame teatre.
„Paauglystėje mane kankino klausimas, kas yra normalu, o kas – ne,“ – dalinasi pjesės autorė Kristina Marija Kulinič. Tuomet, kai ji dar mokėsi mokykloje, apie disleksiją nebuvo kalbama, o jei mokiniui sunku skaityti ar rašyti, manyta, kad vaikas nepakankamai stengiasi. „Geriausiu atveju esi truputį juokingas lėtapėdis, blogiausiu – nurašomas kaip tiesiog „durnas“ ir „nenormalus“. Vaiko ir paauglio psichinei sveikatai tai, akivaizdu, labai kenkia. Daug vaikų užauga nežinodami, kas su jais negerai, ir neišmokę išnaudoti savo tikrojo potencialo,“ – pasakoja kūrėja, aiškindama, kodėl sudomino būtent ši tema.
Menininkė mini, jog nors disleksija atima įprastą gebėjimą skaityti, tačiau suteikia kitus talentus. Dalis individų geba greitai įsisavinti informaciją klausymo ar vizualiuoju būdu, turi itin lakią vaizduotę, yra kūrybiški bei pastabūs detalėms. Remiantis Europos šalių tyrimais, skaitymo sutrikimai būdingi 7–10 proc. visuomenės. Disleksija – tai neurologinis ypatumas, nesiejamas su rega ir išliekantis visą gyvenimą. Ją turintiems asmenims atitikti reikalavimus tradicinėje mokymo aplinkoje tampa iššūkiu.
„Noriu, kad kiekvienas paauglys pamatytų save, draugus ir savame kailyje pasijaustų gerai, kad ir koks jis bebūtų,“ – teigia K. M. Kulinič. Tuo tarpu pjesėje greta disleksijos temos paliečiami ir paauglystės išgyvenimai – pirmoji meilė ir simpatijų trikampis, tikrųjų pomėgių bei tikrojo aš paieškos ir santykiai su tėvais bei mokytojais.
Kūrėjai džiaugiasi, jog disleksijos temai skiriama vis daugiau dėmesio, o ją diagnozavus suteikiamos sąlygos pilnavertiškai mokytis bei atrasti savo išskirtinumą. Tuo tarpu Jurgita Bertulytė-Skominienė atkreipia dėmesį, jog itin svarbu ankstyvas mokymo pritaikymas: „Specifiniai sutrikimai sukelia rimtų sunkumų visame mokymo procese. Vaikai patiria ilgalaikių psichologinių ir akademinių nesėkmių, o tai trukdo maksimaliai išnaudoti jų turimus gebėjimus. Tuo tarpu ankstyvoji diagnostika, kompleksinė pagalba, įvairių pagalbinių-kompensacinių priemonių naudojimas pamokose gali ne tik padėti išvengti skaudžių pasekmių ateityje, bet ir palengvinti patiriamus mokymosi sunkumus jau dabar,“ – teigia mokymų ypatumo centro „Labirintas“ plėtros vadovė.
Spektaklis „Pasistengiau“ sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos audiosensorine biblioteka. Ši biblioteka garsina knygas ir tokiu būdu knygų pasaulį atveria skaitytojams, kurie neturi galimybės skaityti įprastu būdu dėl disleksijos, silpnos regos ar kitų negalių ar būklių. Lietuvos audiosensorinės bibliotekos įkurta bei administruojama virtuali biblioteka ELVIS prieinama tiek virtualiai elvislab.lt, tiek ir daugelyje šalies bibliotekų.
Pasak „No Shoes“ įkūrėjų, teatras išskirtinai kuria tik jaunajai auditorijai, įprastą švietimą praturtindami neformaliuoju ugdymu. O pasirodymai mokiniams įtraukti ir į kultūros paso sistemą. Po Lietuvos mokyklas jau sėkmingai keliauja režisierės, edukologės I. Jackevičiūtės bei dramaturgo, aktoriaus R. Klezio jaunimo temas atliepiantis spektaklis „Dulkėti veidrodžiai“, režisieriaus J. Tertelio spektaklis „Avinai“, mažuosius žavi pasirodymas „Upė“.
„Kuriame taip, kad spektakliai būtų nesunkiai išvežami ir tinkami parodyti bet kokioje ne teatro erdvėje. Teatro repertuare iki šiol buvo spektakliai ikimokyklinio bei gimnazinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams, tad norėjome papildyti repertuarą 5–8 klasės mokiniams skirtu spektakliu. Ieškant medžiagos, suklusau išgirdus Kristinos Marijos Kulinič parašytos pjesės „Pasistengiau“ skaitymus. Pjesės kompaktiškumas, teksto lakoniškumas, specifinė jaunimo kalba ir analizuojamos problemos iškart leido pajusti, jog tai puikiai tinkama medžiaga paauglystės išgyvenimus patiriantiems jaunuoliams,“ – spektaklio „Pasistengiau“ idėja dalinasi režisierė Ieva Jackevičiūtė.
Režisierė teigia, jog šalia tarpusavio santykių, draugystės, pirmos meilės patirčių atsirandanti specifinio išskirtinumo – disleksiją turinčio jauno žmogaus tema – leidžia per meną paliesti itin svarbias ir vis dar mažai analizuojamas skaitymo sunkumus patiriančių vaikų problemas. Nors spektaklis problemų nesprendžia, tačiau šiuolaikine teatro kalba atkreipia dėmesį į mūsų tarpe esančius įvairiausius žmones bei parodo, jog su jais galime megzti artimus ryšius.
Spektaklis „Pasistengiau“ Kauno miesto kameriniame teatre – kovo 5 d. 19 val.
