Europos kino festivalis „Scanorama“ pristatė šių metų programą, kurioje atsispindi svarbiausios šiuolaikinio Europos kino kryptys – dialogas tarp skirtingų kartų ir kino tradicijų, klasikinių formų ir eksperimentų derinimas, pagarba turtingai kino istorijai bei dėmesys naujiems, dar tik kylančių kūrėjų balsams.
„Festivalio programą visada lemia vertybinis kursas – svarbiausiu kriterijumi mums yra meninė vertė, kuri nulemia ir jau susiklosčiusios festivalio programos struktūros korekcijas, ir atskirų filmų pasirinkimus.
Pristatydami šių metų programą ir kryptį norime priminti, kad vertiname ne apdovanojimus, o tiesiog gerą kiną, kurio visada ieškome ir kuriuo dalijamės su savo žiūrovais“, – programą pristatė festivalio įkūrėja ir vadovė Gražina Arlickaitė.
„Scanoramos“ ašys
Didžiausios rudens kino šventės centre – dvi festivalio konkursinės programos. Pagrindiniame ilgametražių filmų konkurse šiemet varžosi 10 premjerų iš įvairių Europos šalių. Tai – pirmieji-tretieji režisierių filmai, formuojantys europietiško kino ateities viziją. Konkursinėje programoje pristatomi ir tradicinio naratyvo filmai, ir originalios hibridinės formos, juose atsispindi inovacijų maksimalizmas ir ramaus pasakojimo intonacija, dokumentika ir vaidybinis kūrybiškumas. Geriausią ilgametražį filmą išrinks autoritetinga tarptautinė žiūri, o žiūrovai turės galimybę atrasti europietiško kino įvairovę.
Itin skirtingas, bet aktualias istorijas bus galima atrasti ir trumpametražių filmų konkursinėje programoje „Europos blyksniai“. Jaunieji režisieriai iš Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos, Belgijos, Ukrainos, Graikijos, Lietuvos ir kitų šalių savo trumpametražiuose filmuose vaizduoja sudėtingą, trapų, bet kartu ir viltingą žmogaus egzistavimą šiuolaikiniame, iššūkių kupiname pasaulyje.
Apmąstyti mažųjų kino formų vietą kelyje į didįjį ekraną kviečia nekonkursinė trumpametražių filmų programa. Šiais metais išskirtinis dėmesys skiriamas britų kino kūrėjams – bus rodomi trys režisierės Joanos Hogg darbai, Marko Jenkinso garsusis kūrinys „Regėjau Dievo veidą plovykloje“. Taip pat programoje rikiuojasi švedų režisierės Gunvor Nelson atminimui skirtas jos septynių trumpametražių filmų rinkinys bei tradiciškai „Scanoramoje“ pristatomi Europos kino apdovanojimų nominantai. Tiesa, ši programa bus rodoma tik sostinėje.
Europos kino spektras
Kertinėje festivalio programoje „Kertant Europą“ išsirikiavo svarbiausiuose kino forumuose įvertinti filmai. Tarp jų – šių metų Berlyno kino festivalį atvėręs legendinės juostos „Bėk, Lola, bėk“ režisieriaus Tomo Tykwerio filmas „Šviesa“, Kanuose pristatyta prancūzų režisierės Alexe Poukine „Kika“, laikoma šių laikų ironiška filmo „Graži moteris“ versija, festivalių favoritu tapęs ir apdovanojimų pelnęs autentiškas režisierės Evos Libertad pasakojimas „Kurčia“, tyrinėjantis retai kino ekranuose matomą kurčiųjų motinystės temą.
„Scanoramoje“ atgimsta ir prancūzų naujosios bangos dvasia – nuo Richardo Linklaterio filme „Naujoji banga“ perteiktos Godard’o kūrybos laisvės iki Lokarno festivalio pagrindiniame konkurse pristatyto vėlyvųjų Godard’o filmų operatoriaus Fabrice Aragno vaidybinio debiuto „Ežeras“. Šią temą praplečia ir prancūzų „Naujosios bangos“ tėvo Fransua Trufoit inicijuoto jo kolegos režisieriaus André Cayatte’o filmų duetas „Santuokos anatomija: Dienos su Žanu Marku“, „Santuokos anatomija: Dienos su Fransuaze“, kuris į tuos pačius santykius leidžia pažvelgti iš dviejų skirtingų perspektyvų.
Estetikos gerbėjų laukia Berlynalėje „Sidabrinį lokį“ pelniusi režisierės Lucile Hadžihalilović juosta „Ledo bokštas“, šiuolaikiškai interpretuojanti Anderseno pasaką „Sniego karalienė“. Trapų žmogaus ir augalų pasaulio dialogą filme „Tylioji draugė“ atskleidžia „Scanoramos“ žiūrovų pamėgta vengrų režisierė Ildiko Enyedi – jos darbas buvo pristatytas šių metų Venecijos festivalio konkurse. Programoje – ir Berlyno festivalyje „Krištolinį lokį“ už geriausią filmą jaunajai auditorijai laimėjusi garsaus prancūzų režisieriaus Michelio Gondry juosta „Maja, sugalvok pavadinimą“ bei dar daugiau nei dvidešimt čia neišvardintų, bet tarptautinėje erdvėje ryškiai nuskambėjusių gerų filmų.
Šiaurietiškasis horizontas
Neatsiejama „Scanoramos“ tapatybės dalis – programa „Naujienos iš Šiaurės“, kuri formuoja tiltą tarp šiaurietiško ir baltiško požiūrio į pasaulį. Rinktiniai naujausi Šiaurės šalių filmai skatina drąsiai žvelgti į save, nebijoti atverti silpnybių ir ydų, įvertinti paprastus kasdienius dalykus.
„Scanoramos“ žiūrovai galės išvysti skirtingą filmų amplitudę – nuo populiariausios šių metų Suomijos komedijos „100 litrų aukso“ iki paskutinės Dago Johano Haugerudo trilogijos apie seksualumą dalies „Svajonės“, kuri pirmą kartą Norvegijai pelnė Berlynalės „Auksinį lokį“; nuo satyrinio suomių režisieriaus Arthuro Francko pasakojimo apie politinių lyderių veiklos užkulisius filme „Helsinkio efektas“ iki danų dokumentininko Maxo Kestnerio klausimų apie gyvybės sampratą juostoje „Gyvenimas ir kitos problemos“.
Už Europos ribų
Šių metų festivalį papildo naujiena – tarptautinė filmų programa „Be sienų“, kviečianti praplėsti europietiško kino ribas. Šioje programoje pristatomi iš skirtingų žemynų atkeliavę filmai, kurie primena kino prigimtį – ne skirti, o jungti kultūras, šalis ir žmones.
Pirmojoje „Be sienų“ programoje – Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programos laureato Čilės režisieriaus Diego Céspedes juosta „Paslaptingas Flamingo žvilgsnis“, Berlyno naujojoje programoje „Perspektyvos“ prizu įvertintas meksikiečio Ernesto Martínez Bucio originalios faktūros kūrinys „Velnias rūko (ir renka degtukus atgal į dėžutę)“, „Scanoramos“ žiūrovams pažįstamo japonų režisieriaus Sho Miyake naujausia, Lokarno pagrindiniame konkurse laurus nuskynusi juosta „Kelionės ir dienos“, Belgijos, Prancūzijos ir Vietnamo bendros gamybos filmas „Plaukai, popierius ir vanduo“.
Festivalio rėmai
Šių metų „Scanoramą“ atvers islandų režisieriaus Hlynuro Pálmasono vaidybinis filmas „Ką palieka meilė?“ Nuostabus Islandijos kraštovaizdis čia tampa žmogaus vidinės būsenos metafora. Režisierius pasakoja apie išsiskyrusią, bet bendrystės neatsisakiusią šeimą. Švelni, filosofiška drama tyrinėja, ką iš tiesų palieka meilė – tylų artumą, atjautą ir gebėjimą būti šalia.
Festivalį užbaigs „Traukiniai“ – nebylus, bet įspūdingai paveikus bendros Lenkijos ir Lietuvos gamybos archyvinės dokumentikos filmas. Jį sukūrė pripažintas lenkų dokumentikos meistras Maciejus Drygasas. Po įspūdingų pergalių Europos kino festivaliuose juosta jau pelnė dvi pagrindines JAV dokumentikos asociacijos nominacijas – už geriausią archyvinės dokumentikos filmą ir geriausią garso takelį, kurį sukūrė lietuvių garso meistras Saulius Urbanavičius.
„Scanoramą“ užversiantis ir po to į Lietuvos ekranus išeinantis filmas – įspūdingas XX amžiaus portretas, kuriame žmonių veidai, miestai, kasdienybė ir istoriniai lūžiai telpa į vieną kelionę traukiniu. Nebylus traukinys seka pasaulio ritmą, ieško krypties ir kelia klausimą – kur mes visi judame toliau?
Duoklė kino istorijai
„Scanorama“, bendradarbiaudama su Italijos ambasada ir Italijos kultūros institutu, šiais metais pristato iškilios italų kino režisierės Lilianos Cavani retrospektyvą. Režisierės kūryboje nagrinėjami istoriniai, filosofiniai ir religiniai klausimai, žmogaus prigimties slėpiniai. Aštuonių ryškiausių režisierės filmų retrospektyva apima jos kūrybos aukso amžių – 8-ąjį ir 9-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmečius. Retrospektyvą užbaigia 2023 m. sukurtas L. Cavani filmas „Laiko tvarka“, kuris liudija apie kūrėjos aktualumą ir šiandien.
„Scanorama“ pagerbs ir anapilin išėjusią vieną ryškiausių kino pasaulio figūrų – Davidą Lynchą. Rubrikoje „In Memoriam“ bus parodytas režisieriaus paskutinis europietiškas filmas „Vidaus imperija“.
Juozo Budraičio įprasminimas
Dar vienas svarbus „Scanoramos“ akcentas – aktoriui Juozui Budraičiui skiriama programa jo 60 metų kūrybos kine ir 85-erių metų jubiliejui pagerbti. Lapkričio 12 d. Nacionaliniame dramos teatre bus surengta iškilminga režisieriaus Manto Verbiejaus juostos „Smėlis tavo plaukuose“ premjera, kurioje vieną pagrindinių vaidmenų atlieka jubiliatas J. Budraitis. Jo partneriai šiame filme – taip pat garsūs lietuvių teatro ir kino aktoriai Jūratė Onaitytė ir Liubomiras Laucevičius.
Kino legendai skirtas ir specialus renginių ciklas „Atvira Lietuvos kino istorija“. Ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose „Scanorama“ rodys klasika tapusius lietuviškus filmus, kuriuose įvairiu metu pagrindinius ir kartais epizodinius vaidmenis atliko J. Budraitis – nuo „Jausmų“ ir „Sadūto-tūto“ iki archyve išsaugoto, bet beveik nerodyto 35mm juostos filmo „Visi prieš vieną“.
Lietuviškos premjeros
Tradiciškai didžiausioje rudens kino šventėje įvyks ir lietuviškų filmų premjeros, šiais metais atspindinčios skirtingas kūrybines patirtis ir žvilgsnius į žmogų bei pasaulį. „Scanorama“ pristato jaunosios lietuvių kino kartos naujus kūrinius: Nerijaus Mileriaus sukurtą dokumentinį Juozo Budraičio portretą, Vytauto Oškinio dokumentinį ilgametražį debiutą „Senelis“, lenkų režisieriaus Andrzejaus Miękuso dokumentinę juostą „Meno karas“. Pagrindiniame konkurse Lietuvai atstovaus debiutantas Andrius Žemaitis, sukūręs vizualine raiška stebinantį filmą „Tabasco“.
„Scanoramoje“ įvyks ir neseniai Venecijos kino festivalyje palankiai sutiktos žinomo lietuvių režisieriaus Šarūno Barto juostos „Lagūna“ premjera. Ši dokumentinė esė dedikuota režisieriaus vyresniosios dukros, Inos Marijos Bartaitės, atminimui.
Europos kino festivalis „Scanorama“ vyks lapkričio 6–23 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Gargžduose, Vilkaviškyje ir Visagine.
