Kauno menininkų namai pristato jau trečiąjį renginių programos „Nepadorūs vakarai“ sezoną, kurio dėmesio centre šįsyk – vyriškumas. Nuo balandžio 10 d. diskusijoms visuomenę, menininkus ir tyrėjus burs parodos, filmų peržiūros, skaitymai, ekskursijos ir performatyvūs renginiai.
„Menas kaip kultūros išraiška gali apibrėžti tam tikros visuomenės grupės, kultūros ar laikmečio požiūrį į seksualumą“, – tiki Kauno menininkų namų kuratoriai Agnė Bagdžiūnaitė ir Edvinas Grinkevičius, kurie 2021 m. ir 2023 m. surengė du renginių ciklus „Nepadorūs vakarai“. Meninė programa tyrinėjo 10-tojo deš. feminizmą ir queer kultūros apraiškas Lietuvoje. 2024 m. antroji projekto dalis „Naglis“ už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę buvo įvertinta ir Nacionaliniuose meno kritikos apdovanojimuose – „Metų reiškinio“ kategorijoje.
„Nepadorūs vakarai. BMW“ – apie vyriškumą per meną
Šiais metais Kauno menininkų namų renginių ciklas „Nepadorūs vakarai“ sugrįžta kviesdami tyrinėti 10-tojo deš. vyriškumo aspektus – jų poveikį, iššūkius, su kuriais susidūrė ir susiduria visuomenė Lietuvoje. Remiantis A. Tereškino 2004 m. studija „Vyrai, vyriškumo formos ir maskulinizmo politika šiuolaikinėje Lietuvoje”, projekto „Nepadorūs vakarai. BMW” programą lydės abstrakcijos, hierarchijos ir kūniškumo temos.
Projekto „BMW“ pavadinimas – tai nuoroda į Raimundo Malašausko 2005 m. Šiuolaikiniame meno centre kuruotos Baltijos trienalės pavadinimą „Black Market Worlds“ bei, žinoma, akivaizdžiu, iki šiol išlikusiu prestižinio vyriškumo simboliu, automobilių gamintojo „BMW“ ženklo reikšmę.
„Nepadorūs vakarai. BMW” diskusijoms visuomenę, menininkus ir tyrėjus burs renginių programa, kurioje – filmų ir videomeno peržiūros, skaitymų sesijos, diskusijos, ekskursija, parodos, o ciklą užvers performatyvus baigiamasis renginys. Programoje vyriškumo temas atskleis Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos menininkų kūryba.
Ciklą atvers paroda apie bailius ir pralaimėtojus
Balandžio 10 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno menininkų namuose trečiąją „Nepadorūs vakarai“ dalį „BMW“ pradės grupinė paroda „Sparta“. Parodoje pristatoma menininkų Annos Orbaczewskos, Adomo Danusevičiaus ir Augustės Vickūnaitės kūryba.
Ritualinis daugelio Spartos varžybų – tiek politinių, tiek sportinių – pobūdis tarnavo kaip performatyvi ideologinė priemonė. Ritualizuotos praktikos suteikia simbolinių reikšmių, kurios lengvai virsta tikėjimo sistemomis, padedančiomis įteisinti grupę ir jos veiklą. Gausios vyrų varžybas Spartoje – tai ir socialinės kontrolės priemonės, kuriomis buvo siekiama viešai kultivuoti vyriško meistriškumo idealus. Dėl jų nesilaikymo grėsė pilietinių teisių atėmimas.
Paroda „Sparta“ pasakoja apie bailius kaip pralaimėtojus, jų reprezentacijos formas ir trapumą. Kelia klausimus – ką reiškia būti bailiu, pralaimėtoju, kuris neturi ką prarasti? Kaip atrodo pralaimėjęs kūnas? Abstraktus, fragmentiškas, keistas, karikatūriškas, moteriškas? Kaip skambėtų pralaimėtojų garso takelis? Niūrus, trūkinėjantis, čaižus, o gal sovietinis? Kiek žodžių ir vardų turime pralaimėjusiam apibūdinti, o kiek pralaimėjimo jaustukų?
Kaip pastebi kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, parodos pavadinimas „Sparta“ referuoja ne tik į Antikinės Graikijos polį: „Tai nurodo ir į kaitos spartą – kaip greitai viskas keitėsi 10-tuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, kaip smarkiai kaitos buvo geidžiama. Geismas kontroliuoti, užvaldyti labai greitai virto smurtu, jis buvo sutelktas į jėgą. Kaip ir Spartoje, kur reikėjo visada laimėti, fiziškai nugalėti, nes kitaip būsi bailys, pralaimėtojas. Man atrodo, šis pralaimėjimo momentas yra labai svarbus, kai kalbame apie vyriškumą.“
Grupinės parodos „Sparta“ menininkai skirtingai žaidžia priešpriešomis ir įsivaizduojamo vyriškumo formomis. Jei lenkų menininkė Anna Orbaczewska savo santykį su vyriškumu analizuoja piešimo priemonėmis, tai Adomas Danusevičius pasitelkia keramiką tam, kad aiškios skirties tarp moteriško ir vyriško nebeliktų. Tuo tarpu garso menininkės Augustės Vickūnaitės specialiai parodai sukurtas kūrinys įgarsina 10-tojo dešimtmečio agresiją ir taip suteikia parodai laikmečio dvasios.
Parodos kontekstus tyrinės „Nepadorūs skaitymai“
Gausią kontekstų grupinę parodą „Sparta“ lydės skaitymų sesijos ir filmų programa. Skaitymai vyks skirtingose erdvėse, parinktose pagal leidinių tematiką, kontekstus, jas papildys specialiai kiekvienam renginiui sukuriama unikali architektūra.
Balandžio 22 d. „Nepadorius skaitymus“ pradės knygai „Kaip kūrėme kapitalizmą: tikra 1980–2000 m. verslininko istorija“ skirtas renginys. Jame ištraukas skaityti kvies VDU Sociologijos katedros dėstytoja, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė, stažuotoja Gražina Bielousova. Knygoje garsiai skamba „legendinių 90-ųjų” slengas ir posakiai, atgyja mitai apie KGB ir „mafiją”, iškyla laikmečio mados ir garsūs žmonės, stereotipai ir gilūs prieštaravimai.
Gegužės 6 d. skaitymus tęs Artūro Tereškino knygos „Vyrai, vyriškumo formos ir maskulinizmo politika“ aptarimas su Aurelija Auškalnyte. Aurelija turi psichologės išsilavinimą, dirba nevyriausybinėje organizacijoje, Lygių galimybių plėtros centre, gilinasi į smurto artimoje aplinkoje reiškinį. Leidinyje pastebima, jog iki šiol Lietuvoje ne itin daug dėmesio skirta vyrų ir vyriškumo problemų analizei. Lietuvoje vyrai retai minimi lyčių politikos dokumentuose. Dar mažiau analizuotos marginalinės vyriškumo formos, tokios kaip homoseksualus vyriškumas. Rūpestis dėl lyties, seksualumo ir kūno yra svarbiausias konstruojant nacionalinius politinius, socialinius ir ekonominius režimus.
Gegužės 22 d. „Nepadoriems skaitymams“ pakvies Marijam Didžgalvytės knygai „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“ skirtas susitikimas. Dalyvauja vertėjas, kalbos redaktorius, publicistas Tomas Marcinkevičius. Knygoje analizuodama videožaidimų industrijos politinius, socialinius ir ekonominius aspektus autorė pastebi, kad žaidimai nėra vien tik pramoga, menas ar sportas, kartu tai yra galingas kultūrinis ir politinis įrankis, naudojamas formuoti mūsų pasaulėžiūrą, vertybes, elgsenos modelius, kalbą, estetiką. Nors videožaidimai suburia stiprias žaidžiančiųjų bendruomenes, suteikia progą atsipūsti, pasilinksminti ar patirti alternatyvią realybę, juose vis dar gausu rasistinės ir seksistinės retorikos, smurto ir žaidimų kūrėjams nepalankių korporacijų įsakymų.
Hierarchijos ir kūniškumo temos – parodoje, videomene ir garsinėje ekskursijoje
Vasarą „Nepadorūs vakarai. BWM“ meninę programą tęs bendruomenių, kurias vienija hierarchinės struktūros, tyrinėjimai. Jų dėmesio centre – sporto, mafijinės kilmės vyrų grupės, jų istorijos miesto kontekste. Galios struktūras tyrinės garso menininko Arūno Perioko (Kojos Sopa) garsinė ekskursija.
Apie kūniškumą ir seksualinę objektifikaciją pasakos duetinė Gerdos Paliušytės ir Snieguolės Michelkevičiūtės paroda. Moters perspektyvą į vyro kūną fotografijose atskleis G. Paliušytės serijos „Vaikinai” ir „Mėlynos gėlės” bei Snieguolės Michelkevičiūtės fotografijos „Moteris apie vyrus“.
Programą papildys ir kuruota videomeno bei filmų peržiūros. Programą kuruos Varšuvoje įsikūrusios galerijos „lokal30“ kuratorė ir direktorė Agnieszka Rayzacher.
„Nepadorūs vakarai. BMW“ renginių ciklą užvers finalinis renginys, kurį Kauno menininkų namai pristatys Kauno bienalės programos kontekste. Reflektuojant meninės programos tyrinėjimus ir subversyvaus požiūrio į vyriškumo raišką, lauks Lenkijos menininkės Izos Szostak šokio grupės performansas „skaj is the limit“. Performatyvus renginys – tai ir kvietimas permąstyti 90-ųjų transformacijos archyvą. Vakaro programą vainikuos renginių ciklo muzikinė vakaro programa.
Daugiau informacijos apie renginius rasite: www.kmn.lt
