Praėjusį savaitgalį Kauno kultūros mugė tapo ne tik naujojo sezono vitrina, bet ir pokalbių erdve, kurioje buvo matuojamas miesto kultūrinis pulsas, analizuojami sluoksniai ir prognozuojama ateitis. Žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 10-mečio proga surengtos šešios diskusijos, kuriose dalyvavo pora tuzinų įvairių sričių kultūros atstovų iš viešojo ir privataus sektorių.
Nors kiekviena diskusija buvo skirta gilintis į konkrečią temą, visos jos palietė ir platesnį spektrą. Šeši pokalbiai virto vientisu, dramaturgiškai nenuobodžiu pasakojimu, kurį įvertinti galite peržiūrėję renginio partnerių „Studio101“ parengtus įrašus.
Savaitgalio naratyvą galima suskirstyti į tris esmines temines ašis, kurios viena kitą papildė ir atskleidė.
Pirmoji ašis – pinigai ir prasmė. Diskusijos „Kas sumoka už nemokamą kultūrą?“ (moderatorė Kotryna Lingienė, dalyvės Virginija Vitkienė, Neringa Kulik, Monika Balsevičienė, Eglė Nevedomskė) ir „Nepriklausoma scena: Kaip skamba Kaunas?“ (moderatorė Kotryna Lingienė, dalyviai Mantas Pakeltis, Benas Kalinauskas, Nerijus Vorobejus) – lyg dvi tos pačios monetos pusės. Viena atskleidė didžiųjų institucijų ir festivalių strategijas, nuolatinį balansavimą tarp misijos ir rinkos dėsnių, o kita – atvirą ir nepagražintą nepriklausomų klubų kasdienybę, kurioje entuziazmas ir meilė muzikai yra pagrindinis kapitalas. Šie pokalbiai išgrynino esminę tiesą: kultūra niekada nebūna nemokama, o jos vertės suvokimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar esame pasirengę už ją mokėti – savo laiku, dėmesiu ar pinigais.
Antroji ašis – žmogus kultūroje. Diskusijos „Multitaskingas kaip profesija“ (moderatorė Kotryna Lingienė, dalyviai Romas Zabarauskas, Gabrielė Gudaitytė, Svetlana Batura) ir „Kultūros amžėjimas“ (moderatorė Monika Balčiauskaitė, dalyviai Austėja Jociūtė, Indrė Brasevičiūtė, Povilas Venta Kuprys, Mantas Vedrickas) sutelkė dėmesį į procesus ir asmenybes.
Pirmojoje diskusijoje atsiskleidė tylusis kultūros lauko herojiškumas – kūrėjai, kurie yra ir savo pačių vadybininkai, buhalteriai bei komunikatoriai. Antrosios dalyviai meistriškai sugretino du dažnai ignoruojamus polius – jaunimą ir senjorus. Pokalbis ne tik atskleidė jų specifinius poreikius (erdvių trūkumas jaunimui, noras būti aktyviems senjorams), bet ir priminė, kad „jaunystė“ yra ne amžiaus, o požiūrio kategorija.
Trečioji ašis – miesto veidas ir vizija. Diskusijos „Kaunas 2035-aisiais“ (moderatorė Kotryna Lingienė, dalyviai Simas Sirtautas, Aistė Paukštė, Tautvydas Urbelis, Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius) ir „Apie kultūrą garsiau“ (moderatorius Algirdas Šapoka, dalyvės Agnė Kriaučiūnienė, Henrika Kryževičienė, Agnė Pinigienė, Jolanta Garnytė) pakylėjo pokalbius į strateginį lygmenį. Buvo kalbama ne tik apie tai, kas esame, bet ir kuo norime būti ir kaip apie tai pasakojame pasauliui. Po „Kaunas 2022“ ir UNESCO pripažinimo Kaunas akivaizdžiai ieško naujų ambicijų, kurioms skleistis kartais tereikia netrukdyti, o komunikacijos specialisčių pokalbis atskleidė, kad miestas jau išmoko kalbėti drąsiau, tačiau vis dar susiduria su nuolat kintančios medijų ekosistemos iššūkiais.
Kauno kultūros mugės organizatorius – Kauno menininkų namai.
Už pagalbą ir partnerystę rengiant diskusijas dėkojame „Studio101“, „Noa Vintage“ ir visiems jų dalyviams bei į pokalbius įsitraukusiems žiūrovams. Už transliaciją visai Lietuvai – LRT mediatekai.
