Šiuolaikinis šokis atsirado daugiau nei prieš šimtą metų – kaip pasipriešinimas iki tol vyravusiems itin griežtiems baleto kanonams. Tikėdamiesi pokyčių atkakliausi šokėjai išdrįso šokių aikštelėn įžengti pasidabinę lengvomis graikiškomis tunikomis ir nevaržomi kietų šokių batelių, kuriuos tekdavo mūvėti kasdien. O kaipgi šiandien?
Kartu pirmojo Lietuvoje profesionalaus šokio teatro „Aura“ vadove Birute Letukaite bei buvusiu jos mokiniu, vienu iš šokio trupės „Nuepiko“ įkūrėjų Mariumi Pinigiu pasišnekučiavome apie dabartinę Kauno šokio bendruomenę ir artėjantį sezoną.
„Aura“ grįžta į tempą
Prieš pradėdama savarankišką kelią pašnekovė 12 metų šoko Kiros Daujotaitės įkurtame šokių kolektyve „Sonata“ ir 1982 metais pakvietė į pirmą savo suburtos modernaus šokio grupės pasirodymą. „Nuo to pasirodymo skaičiuoju istoriją ir savarankišką kelią, kuris vedė į pirmojo profesionalaus šokio teatro formavimą ir įkūrimą. 1995 metais Kauno miesto šokio teatras „Aura“ buvo oficialiai įregistruotas kaip pirmasis profesionalus šokio teatras Lietuvoje. Nepasikuklinsiu pasakydama, kad jame išugdyti pirmieji profesionalūs šokėjai mūsų šalyje“, – pasakojo Birutė.
Bet kas gali pasufleruoti mintį.
Paklausta, kaip ir kada aplanko įkvėpimas kūrybai, Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė atsakė, kad tai – kiekvieną iš mūsų supanti kasdienybė, įvykiai, kurie paliečia asmeniškai ar nutinka visuomenėje. Nuo praskrendančio paukščio iki pamatyto meno kūrinio ar perskaityto straipsnio. „Būna, kad kompozitorius sukuria muziką ir ieško ko nors, kas padėtų muzikai atgyti judesyje. Ilgainiui kuria ne tik kompozitorius, bet ir choreografas – turbūt svarbu paminėti, kad kūrybos procese viskas nebūtinai turi sutapti tarpusavyje. Bet kas gali pasufleruoti mintį: judesys, mintis, forma ar net patys įvairiausi bandymai su kūnais, kai repeticijų salėje pamatomos kūnų improvizacijos. Menininkas jautrus aplinkai, emocijoms ir santykiams, tad visuomet į tai reaguoja.“
Kūrybai svarbus ir auditorijos balsas. Kiekvienas pasirodymų lankytojas įtraukiamas į tai, kas vyksta scenoje, ir stebėdamas gali kurti savo istoriją. Vienus žiūrovus pavergia pasirodymo estetika ar dermė, o kiti tiesiog nepaliaujamai viskuo grožisi. „Aš ir pati niekuomet nesistengiu suprasti to, ką matau scenoje. Daugiau dėmesio skiriu suvokimui, kaip tai mane veikia. Mano manymu, žiūrovas turi būti sujaudintas pačiais įvairiausiais aspektais: tiek estetiškai, tiek vizualiai, tiek intelektualiai. Juslės turi būti sudirgintos, nes žiūrovas negali išeiti abejingas“, – pamąstymais dalijosi Birutė Letukaitė.
Kauno šokio teatras „Aura“ vasarą poilsiauja ir į įprastą tempą po truputį grįžta rugsėjį. Birutė minėjo, kad po atostogų vienas pirmųjų susitikimų su teatru įvyko Anykščiuose, tarptautiniame festivalyje „Pėdos“ – ten buvo atliekamas spektaklis. Iš karto po to dalis šokėjų išskrido į Amsterdamą, kur dalyvavo vizualių menų mugėje „This Art Fair“, o vos grįžę su kauniečiais sveikinosi Kauno kultūros mugėje.
Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ šiemet vyks rugsėjo 30–spalio 1 dienomis. „Ruošimės trečiajam choreografės Karine Ponties iš Belgijos vizitui – drauge užbaigsime premjerą „Prarasti / Namai toli nuo namų“ ir per festivalį parodysime jį Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Kiek vėliau laukia ir mano pačios drauge su videomenininku Tadu Stalyga statomas spektaklis „Ištrintos durys“ ir bendras projektas su Ieva Jackevičiūte. Lapkričio mėnesį Nacionaliniame Kauno dramos teatre planuojame pristatyti dar vieną premjerą – išskirtinio naujosios kartos choreografo Beno J. Riepe’s spektaklį „Meilės erdvė“, kuris neturėtų palikti abejingų. Spektaklio „Meilėje meilėje“ eskizai šiuo metu vis dar kūrybos procese. Jį planuojame žiūrovams pristatyti Zapyškyje su gyva Gedimino Gelgoto ansamblio NIKO muzika, inspiruota menininkės Aldonos Gustas, prodiusuojama Zigmo Kalesinsko ir „Kaunas 2022“. Tiesą sakant, galėčiau vardyti ir vardyti suplanuotas veiklas – laukia labai karštas sezonas“, – sakė B. Letukaitė.
Festivalis kvies aplankyti neįprastą erdvę – buvusį kino teatrą „Daina“, kuriame kauniečiai filmus žiūrėdavo dar tarpukariu ir sovietmečiu. Šias patalpas bus galima išvysti visai kitomis akimis – ten net tris dienas vyks netradiciniai festivalio renginiai: festivalio atidarymas drauge su elektroninio roko grupe „Royce“ bei jungtinėmis Kauno šokėjų pajėgomis, du naktiniai spektakliai, netelpantys į jokių žanrų rėmus, ir dar niekur Lietuvoje nerodyta premjera. Bus ir staigmenų – Kauno paveikslų galerijoje vyks nemokamas Vilniaus šokio teatro „Low Air“ pasirodymas.
Pašnekovė pasakojo, kad neįprastų patalpų ėmė ieškoti dar prieš porą metų, apsilankiusi tarptautiniame Europos teatrų festivalyje „Unidram“ Potsdame. „Išvydau rusų inžinerinį pasirodymą ir nusprendžiau ieškoti šiam spektakliui patalpų Kaune. Jų spektakliai kupini „ekstrymo“: ugnies, vandens, putų, tad visai sudėtinga rasti aikštelę, kurioje šokėjai pasirodymo metu turėtų visišką laisvę. Pro Kauno kino teatrą „Daina“ pravažiuoju gana dažnai – taip ilgainiui ir kilo mintis susisiekti su naujuoju šio apleisto pastato savininku. Džiaugiamės, kad radome bendrą kalbą ir pamažu pradėjome ruoštis festivaliui. O nuveikti tikrai yra ką – kaip minėjau, pastatas visiškai apleistas, tad iki festivalio mėginsime sutvarkyti erdvę iki minimalios estetikos. Kokia veikla bus vykdoma po to – šiemet pastatą įsigijęs savininkas dar neatskleidžia“, – pasakojo Birutė Letukaitė.
„Nuepiko“ auga
Marius Pinigis kartu su Andriumi Stakele ir Mariumi Paplausku 2016 metais nusprendė drauge kurti spektaklį „(g)round zero“ – vos per trejus metus įvairiose Lietuvos ir užsienio scenose jį parodė daugiau negu 50 kartų. Prabėgus vieniems metams, visi nusprendė, kad laikas kūrybinei komandai duoti pavadinimą – taip ir gimė šokio trupė „Nuepiko“. Laikui bėgant, sudėtis truputį pakito: Marius Paplauskas susikoncentravo į videomeno darbus. Nors, tiesa, nuo šokio neatitolo – jis iki šiol yra dažnas šokio festivalių ir spektaklių videomenininkas bei šokio filmų kūrėjas. Jo vietą trupėje užėmė meksikietis Adrianas Carlo Bibiano – dar vienas aktyvus ir talentingas šokio menininkas, gyvenantis Kaune. Nuo šio sezono trupę papildys ir ketvirtasis narys – house ir hiphopo stilių šokėjas Arūnas Mozūraitis, pastarąjį sezoną dirbęs Kauno šokio teatre „Aura“. „Džiaugiuosi, kad mūsų trupė labai įvairialypė – kūno išraiškos prasme esame gana individualūs. Andrius Stakelė – dar ir muzikos kūrėjas. Mūsų spektakliuose ir įvairiausiuose šokio projektuose, kuriuose dalyvaujame ar esame atsakingi už kūrybinį procesą, visuomet skamba tik Andriaus muzika“, – pasakojo Marius.
Kiekvieno trupės nario kelionė profesionaliosios scenos link buvo individuali, tačiau, Mariaus teigimu, visus juos suvienijo noras kurti kartu, kalbėti savo kūno kalba, idėjomis ir vizijomis: „Individualumą ir kūno kalbos unikalumą akcentuojame ir savo spektakliuose.“
Visi drauge įsitraukiame į įvairiausias kultūrines ir menines iniciatyvas Kauno mieste.
Šokio trupės „Nuepiko“ spektaklių kompoziciją ir choreografiją nulemia kūrybinio proceso metu formuojamos užduotys, reikalingos atskleisti išsikeltai idėjai. „Retkarčiais vaizduotėje nešiojamės kokią nors įdomią kompoziciją ar judėjimo formą, kuri neturi konkrečios idėjos. Kiek vėliau tą mintį mažais gabalėliais išrutuliojame ir visa tai pamažu virsta turiniu. Įkvėpimo ir idėjų semiamės vienas iš kito ir iš to, ką matome ar jaučiame. Žinoma, nepamirštame ir bendravimo, knygų, muzikos, kino. Tiesą sakant, nemanau, kad pasakysiu ką nors naujo, nes tiesiog mėginame būti atviri, stebėti tiek save, tiek kitus, klausytis ir pernelyg neforsuoti aplinkybių, nes daug kas atsitinka savaime“, – aiškino Marius.
Pastaruoju metu vis daugiau kūrybinių projektų ir spektaklių trupė kuria patys, tad visuomet stengiasi būti savimi ir kūrybinio proceso metu dar geriau save pažinti – taip atranda naujų neatskleistų pusių.
„Tęsime šokio spektaklio „Perdegimas“ sklaidą Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir regionuose – esame numatę daugiau negu 10 rodymų. Beje, daugelyje vietų vyks ir diskusijos šia tema ar šokio / judesio dirbtuvės. Įvairiausiuose edukaciniuose projektuose dirbdamas su bendruomenėmis pastebėjau, kad žmonių pasitikėjimas labai svarbus, tačiau nėra taip paprasta jo įgauti, jeigu žmogus temato tave scenoje. Itin svarbu susipažinti su potencialia auditorija ir suprasti, kad negalima nuvertinti tų, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose. Susitikimas yra puiki galimybė šviesti susirinkusiuosius apie profesionalųjį meną, kalbėtis sudėtingesnėmis temomis ir taip išlikti ištikimiems savo idėjoms bei kūrybiniam braižui. „Perdegimas“ nėra lengvas turinys, tačiau laikausi minėto principo ir matau, kad visa tai duoda labai gerą rezultatą, nes žmonės yra lygūs, visi viską mato ir supranta – tik galbūt neturi tiek daug progų.“
Kalbant apie kitus šokio trupės planus, svarbu paminėti ir drauge su Šeiko šokio teatru bei projektu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdomą septynių savaičių trukmės darbą „Mikado“. Marius minėjo, kad bus dirbama su Kauno ir Klaipėdos rajonų bendruomenėmis: „Vienas iš esminių projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcentų – bendruomenių įtraukimas į profesionalųjį meną, tad prisijungę bendruomenių nariai kartu su mumis spektakliuose atliks tam tikrą vaidmenį ir įsitrauks į kūrybos procesus. Svarbu paminėti ir tai, kad kūrybines dirbtuves vesime drauge su Šeiko šokio trupės vadove Agne Šeiko.
Tiesa, esame gavę finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos naujo spektaklio kūrybai, tad tikimės gruodį pakviesti į šokio spektaklio „Niekur, bet ne čia“ premjerą – didžiausią dėmesį ir skirsime šio spektaklio kūrybiniam procesui. Kūrybiniame procese dalyvausiu aš, Andrius Stakelė, Adrianas Carlo Bibiano, Arūnas Mozūraitis, Vilma Pitrinaitė ir Mantas Slabačiauskas. Drįsčiau teigti, kad tai – visai svajonių komanda. Spektaklis bus apie buvimą čia ir dabar, apie tai, kokia skirtinga kiekvieno iš mūsų galvoje patiriamia realybė. Turbūt atsiras ir tam tikrų scenografinių elementų, kurie padės geriau atskleisti temą, tačiau paliksiu tai kaip intrigą.“
„Šokio bendruomenė gana maža, tačiau tikrai labai aktyvi. Šokio profesionalams Kauno kultūros centre vedame rytines pamokas, visi drauge įsitraukiame į įvairiausias kultūrines ir menines iniciatyvas Kauno mieste – ypač dabar, „Kaunas 2022“ kontekste. Labai norime šokiu dalytis ir su skirtingų socialinių ir amžiaus grupių žmonėmis, tad artimiausiu metu turėtume pradėti keletą naujų projektų, skirtų Kauno senjorams, taip pat žmonėms su specialiais poreikiais. Bendraminčių tikrai turime, tik dar labai norėtųsi užmegzti artimesnį dialogą ir su miesto politikais bei kultūros politiką formuojančiais žmonėmis – ypač tuomet, kai kalbama apie profesionaliems spektakliams rodyti reikalingas erdves ar apskritai apie meninį jaunimo ugdymą ir jo kokybę“, – pamąstymais pasidalijo vienas iš šokio trupės „Nuepiko“ įkūrėjų Marius Pinigis.
