Žurnalų archyvas

Paskutinę „ConTempo“ savaitę uždainuos Kauno marių peizažas (fotogalerija)

18 rugpjūčio, 2022, „ConTempo“ inf. | Kaunas 2022, Naujienos

Muzikos ir erdvės sąveiką savo kūryboje tyrinėjantys garso menininkai iš Nyderlandų Jeroen Strijbos ir Rob van Rijswijk jaudinančiomis muzikinėmis kompozicijomis keičia kasdienes viešąsias erdves, objektus ir žmones visame pasaulyje. Išskirtinę galimybę išgirsti vieną unikaliausių menininkų garso projektų – kraštovaizdžio operą „Signal prie Kauno marių“ – rugpjūčio 18–21 dienomis turės ir Lietuvos žiūrovai. 

Paskutinę tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ savaitę menininkų duetas Kauno marių regioniniame parke kurs muzikinį peizažą, kuriame kvies užmegzti dialogą su savimi, bendruomene, muzika ir gamta.  

Muzika mus lydi kiekviename žingsnyje, tačiau vienoms melodijoms mūsų ausis pasiekiant koncertų salėse, kitoms – lemta pasklisti netradicinėse erdvėse ir suteikti kitokią muzikinę patirtį. Tai padaryti siekia jau daugiau nei 20 metų kartu dirbantis garso menininkų J. Strijbos ir R. van Rijswijk duetas. Savo garso instaliacijose, naujųjų technologijų pagalba, jie siekia sukurti erdvinį, garsinį ir judesio kontekstą, kuriame klausytojai naujai atrastų juos supančią aplinką ir pačius save: pajustų muziką ne tik jos klausantis, bet ir patiems įsitraukiant į kūrybą. 

G. Žaltauskaitės nuotr.

Unikalus požiūris į garsą 

Dar studijų laikais susipažinę menininkai J. Strijbos ir R. van Rijswijk savo kūryboje brėžia aiškią skirtį tarp tradicinio ir netradicinio muzikos pateikimo bei nuolatos ieško naujų būdų unikaliai pristatyti savo muziką. Kaip teigia garsūs kūrėjai, tradiciniuose koncertuose egzistuoja nematoma siena tarp atlikėjų ir žiūrovų, todėl iš scenos garsas sklinda monologu, statiškai. Per ilgus kūrybinius ieškojimus menininkai atrado savo išskirtinį muzikos išraiškos formatą – garso instaliacijas viešosiose erdvėse, kurios suteikia žmonėms galimybę muziką išgyventi dinamiškiau ir artimiau.  

„Norint iš tikrųjų patirti muziką, kontekstas tampa labai svarbus. Koncertų salėse, kaip tam tikroje juodoje dėžėje, žmonės muziką pažįsta pagal nusistovėjusią klausymosi tradiciją. Kuriant, mus pradėjo intriguoti, kaip žmonės klausosi muzikos ir kaip jie ją patiria, įjungiant skirtingus potyrius. Taip pradėjome eksperimentuoti ir kurti instaliacijas pristatydami muziką nauju būdu – viešosiose erdvėse, kurios įtraukia kasdienybės elementus, aktyvina auditoriją ir padeda patirti muziką, įsitraukiant į muzikinį dialogą“, – teigia menininkai. 

Technologijos – naujoms žiūrovų garsinėms patirtims

Pastaruosius 15-lika metų menininkai pradėjo gilintis į naujųjų technologijų kuriamas galimybes, keičiančias ne tik kūrybos formatą, bet ir žmonių ryšį su muzika. Ieškodami naujų technologinių sprendimų, J. Strijbos ir R. van Rijswijk savo kūryboje pradėjo eksperimentuoti su klausytojo ir garso santykiu, skatindami per muziką išgyventi savo istoriją ir personalizuotai interpretuoti muzikinę kompoziciją. 

„Kartu su tradiciniais instrumentais, naujosios technologijos, kaip kompiuterinės programos ar sintezatoriai, tapo svarbiais mūsų kūrybos elementais. Naujųjų technologijų pagalba savo kūryboje mes suteikiame auditorijai platformą patiems tapti atlikėjais ir tyrinėti save bei savo santykį su aplinka. Mūsų muzikai ir libretui tampant labiau atviru interpretacijai, siekiame, kad klausytojai savo asmenines istorijas susietų su mūsų kuriama muzika. Tad mūsų darbas nebėra tik apie pačią muziką, bet apie tai, ką muzika sužadina žmonėse ir kaip savo istoriją jie gali atrasti mūsų garso instaliacijose“, – aiškina kūrėjai.  

G. Žaltauskaitės nuotr.

Žiūrovų garsinei ir jausminei patirčiai praturtinti, prieš kelis metus menininkai sukūrė interaktyvią programėlę „Walk With Me“, dėl kurios duetas sulaukė didžiulio susidomėjimo tarptautiniu mastu. Judėdami skirtingomis kryptimis ir priartėję prie specialių lokacijų, klausytojai išgirsta besikeičiantį muzikos naratyvą ir nuotaiką. Taip kiekvienas gali susikurti savo asmenį muzikinį pasakojimą ir atrasti jau žinomą vietovę kitokiu būdu. 

Dainuojantis Kauno marių regioninis parkas

Pasak J. Strijbos ir R. van Rijswijk, muzikinėms instaliacijoms pasirinkta erdvė suteikia kintančius atspalvius, struktūruoja kūrinį ir suteikia jam formą. Tad tarptautiniu mastu savo kūrybą pristatantiems menininkams svarbiausia instaliacijos erdvės paieškų taisyklė – tai turi būti vieta, kuri įkvepia. Magišką vietą savo kraštovaizdžio operai „Signal” kūrėjai rado ir Lietuvoje. Festivalyje „ConTempo“ rugpjūčio 18-21 dienomis operą pristatysiantys menininkai žiūrovus pakvies į išskirtinę muzikinę patirtį. Kauno marių regioniniame parke pasigirsiantys moteriškų sopranų balsai leis išgyventi aplinką savaip: su daugiau gyvo bendruomeniškumo jausmo ir muzikos iššauktais asmeniniais išgyvenimais. 

„Kraštovaizdžio operoje kuriame dialogą tarp mūsų sukurtos muzikos, gamtos garsų, aplinkos ir klausytojų, todėl kiekviename žingsnyje mūsų kūrinys skamba skirtingai. Savo pasirodymui Kauno marių regioninį parką pasirinkome todėl, kad tai yra dinamiška vieta, turinti ne tik savo istoriją, bet ir geografiškai savo viduje suformavusi kelias intymesnes ir didesnes erdves, lyg skirtingas scenas pasirodymui. Savo instaliacijoje mes siūlome bent trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius ir, klausantis iš daugybės krypčių atkeliaujančių garsų, pabandyti išgirsi kraštovaizdį ir save”, – apie festivalyje pristatomą kultinę operą pasakoja J. Strijbos ir R. van Rijswijk.

G. Žaltauskaitės nuotr.

Pagrindiniais instrumentais muzikinėje instaliacijoje tampa erdvėje išsibarstę sopranų balsai, kurie girdimi per skirtingose erdvėse įrengtus 24 tolimojo garso garsiakalbius. Sekdami dainininkių pasakojimą ir klausydamiesi muzikos, aplinkos garsų peizažo, klausytojai kviečiami pasinerti į muzikinę meditaciją, susijunti su gamta ir išgyventi individualią bei kolektyvinę egzistenciją.  

Kartu su J. Strijbos ir R. van Rijswijk kraštovaizdžio opera, paskutinę festivalio „ConTempo“ savaitę žiūrovų laukia galimybė išvysti futuristišką Dries Verhoeven projektą „Happiness“ (Nyderlandai), į cirko sūkury įtraukiantį La Contrebande pasirodymą „Bal Trap“ (Prancūzija), pasaulinę Boris Gibé premjerą „Geismo anatomija“ (Prancūzija) ir kitus Lietuvos bei Europos kūrėjų šiuolaikinio meno pasirodymus. Festivalis netradicinėse erdvėse Kaune bei Kauno rajone vyks iki rugpjūčio 21 dienos.

Festivalį pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneriai Prancūzų institutas, Prancūzijos Haute regionas ir Prancūzų institutas Lietuvoje. Rėmėjai: Nyderlandų scenos menų fondas, Ramon Llull institutas.