Spalio 28–30 d. Kauno centriniame pašte laikinai įsikūrusiame Architektūros centre veiks architekčių ir menininkių Tomomi Homma (Japonija) ir Rasos Chmieliauskaitės bendra taktilinės architektūros paroda „Invisible & Similar“, pristatanti dviejų valstybių nevizualiąją tradicinės architektūros gramatiką.
Paroda yra spalio mėnesį vykstančios tarpkultūrinės nevizualaus architektūros pažinimo rezidencijos „ArchiTextura: Invisible & Similar“ dalis. Architektūrinio tyrimo metu projekto rezidentė iš Japonijos Tomomi Homma kartu su architekte Rasa Chmieliauskaite ir rezidencijos kuratoriumi menotyrininku dr. Justinu Kalinausku rengė išvykas po Lietuvos etnografinius kaimus. Jų metu gilinosi į šalies etninės architektūros tradiciją: vyraujančius aplinkos organizavimo principus, pastatų erdvinę logiką ir medžiagiškąjį medinės statybos savitumą. Jis parodoje bus lyginamas su japoniškąja tradicija, ieškant universalios ir abi kultūras atliepiančios architektūrinės kalbos, atsiskleidžiančios ne tik vizualiai, bet ir per kitus pojūčius: lytėjimą, uoslę bei klausą.
Rengdamos parodą menininkės tyrinėjo ne tik tradicines pastatų formas, bet ir garsines etninės architektūros savybes, medinių pastatų akustiką, taip pat į kūrybinį procesą įtraukė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės narius, su kuriais kartu nagrinėjo įvairias Japonijos architektūros tradicijoje vyraujančias konstrukcines ir apdailos medžiagas, jas lygindamos su Lietuvoje aptinkamais analogais, kurių panašumas atsiskleidžia per taktilinius jutimus, o ne regą.
Parodos kuratorius J. Kalinauskas pastebi, jog, skirtingai nei daugelis kitų meno disciplinų (pvz., muzika ar dailė), architektūra, kaip aplinkos kūrimo ir organizavimo menas, neapsiriboja viena medija arba raiškos būdu (garsu, vaizdu, erdviškumu) – ji yra daugiasluoksnis menas, kuriame architektūrinė estetika pasireiškia ne vien objekto išorine prezentacija, bet ir taktilinėmis, garsinėmis-akustinėmis, orientacinėmis bei, svarbiausia, funkcinėmis pastato ypatybėmis.
Pasak J. Kalinausko, architektūra yra gyvenama ir išgyvenama, joje mes praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl ir architektūros patyrimas nėra vienkartinis, bet atsiskleidžiantis palaipsniui, kartais – per daugelį metų. Ši nevizuali architektūros kokybė ypač pastebima tradicinėje etninėje architektūroje, kurioje pastatų estetiką diktuoja konkrečiam regionui būdinga krašto gamta, klimatinės sąlygos, vietos ištekliai ir juos atliepiančios statybinės medžiagos (pvz. medis, akmuo, molis, šiaudai) bei šimtmečius tobulintos konstrukcinės ypatybės, ilgainiui įtakojusios ir mūsų kultūrinį identitetą bei santykį su architektūra. Lietuvos ir Japonijos patirtis šiuo požiūriu yra itin artima – projekto metu kūrėjos rado daugybę panašumų tarp abiejų valstybių tradicinės architektūros, kurias pristatys parodos metu.
Tomomi Homma (本間智美) yra architektė, menininkė ir prodiuserė iš Onomičio miesto Hirošimos prefektūroje. Savo architektūrinėje ir meninėje praktikose ji darniai tarpusavyje derina atminties fenomeną ir konceptualų viešosios erdvės dizainą. Svarbus motyvas Tomomi projektuose yra tradicinės japoniškos kultūros elementai, kuriuos ji integruoja taikydama instinktyvią kūrybinę prieigą, įtraukiančią vietos gyventojus ir atskleidžiančią bendruomenių svarbą kuriamoje aplinkoje. Tokius erdvinius-antropologinius ryšius tarp (architektūrinės) aplinkos ir bendruomenės architektė įvardija keturių dimensijų erdve.
Rasa Chmieliauskaitė yra architektė ir menininkė iš Kauno, pastaruosius ketverius metus dirbanti su nevizualios architektūros pažinimo tyrimais, į kuriuos įtraukia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bendruomenę, ieškodama naujų dialogo su mus supančia aplinka formų, diktuojančių mums naujas erdvės organizavimo galimybes ir gilesnį architektūros fenomeno perpratimą.
Parodos atidarymas vyks spalio 28 d. 18-21 val. Parodą bus galima aplankyti iki spalio 30 d. (šeštadienį ir sekmadienį paroda lankoma nuo 10 iki 18 val.).
Projekto komanda:
Parodos kuratorius: dr. Justinas Kalinauskas
Parodos architektės-menininkės: Tomomi Homma (本間智美), Rasa Chmieliauskaitė
Videografas: Mikas Zabulionis
Garso menininkas: Arnas Mikalkėnas
Dizainerė: Inga Navickaitė-Drąsutė
Projektą rengia nevizualaus architektūros pažinimo tyrimų ir kūrybos platforma „ArchiTextura LAB“ ir Kauno menininkų namai.
Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir EU-Japan Fest. Projekto partneriai: Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, „Kaunas – Europos Kultūros Sostinė 2022“.
