Nuo kovo mėn. Kauno menininkų namai pradeda tarptautinę parodų, performansų, kino peržiūrų ir edukacinių renginių programą „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis?)“, kuri tęsis iki šių metų pabaigos. Projektas tyrinėja įvairiapusę liūdesio prigimtį ir aiškinasi, ką mums, kaip visuomenei reiškia laimės industrija ir, ar ji nėra tiesiog tam tikras liūdnos visuomenės atspindys? Ar tikrai mes privalome būti laimingais, kad gyventume pilnavertį gyvenimą?
Pirmasis programos renginys įvyks kovo 28 d. Kauno menininkų namų skaitykloje, kur trys programos kuratoriai Agnė Bagdžiūnaitė, Edvinas Grinkevičius ir Asta Volungė išsamiai pristatys visų metų programą, jos dalyvius ir programos temą. Pristatymo metu Agnė, Edvinas ir Asta taip pat skaitys jiems aktualias ištraukas iš feministės rašytojos ir mokslininkės Saros Ahmed knygos „Laimės pažadas“, kuri tapo programos „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis?)” koncepcijos atspirties tašku.
„Šiandien laimės ieškojimas peraugo į ezoterinių praktikų ir farmacijos eksperimentų industriją. Atrodo, kad pastoviai turime manifestuoti laimę, kad ji galiausiai atsirastų kaip išganymas. Viskas atrodo gana laikina ir dirbtina. Iš mūsų reikalaujama, kad mes sapnuotume laimę, kuri iš tikrųjų neegzistuoja. Todėl projekte sieksime subtiliai kritikuoti mums primetamos laimės doktrinos industriją.“ – teigia viena iš projekto kuratorių Agnė Bagdžiūnaitė.
Balandžio 4 d. įvyks pirmosios parodos visoje programoje atidarymas. Kaip teigiama renginio aprašyme menininkė iš Didžiosios Britanijos Zoe Williams pakvies įžengti į mįslingą ir liūdną Eroto mitologinį pasaulį. Čia ribos tarp troškimo ir nevilties išsitrina, o liūdnasis mitas leidžia mėgautis nenuspėjamo gyvenimo virpesiais ir sapnišku intymumu.
„Menininkės Zoe Williams darbuose gausu nuorodų į italų menininkės Carol Rama ir kino režisieriaus Piero Paolo Passolinio darbus. Carol Ramos ankstyvosios akvarelės, kuriose gausu ekstaziškų ir suvaržytų kūnų siurrealistinių objektų apsuptyje, įkvepia pačią menininkę toliau tęsti Ramos pradėtą sapniškai erotišką scenarijų. Na, o Pasolinis menininkę įkvepia savo maištingumu ir poetiška fašizmo bei religinių dogmų kritika“ – toliau apie programą pasakoja Agnė Bagdžiūnaitė.
Zoe Williams gyvena ir dirba Marselyje bei Londone. Jos praktika apima įvairias meno formas, įskaitant instaliacijas, judančius vaizdus, keramiką, piešimą ir performansą, o jos procesas ir rezultatai dažnai būna persipynę tarpusavyje. Menininkei atstovauja Ciaccia Levi galerija (Paryžius-Milanas), ji yra bendradarbiavusi su įvairiomis tarptautinėmis institucijomis Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje. Jos darbų yra įsigyję žymūs prancūzų ir italų meno fondai.
Po parodos atidarymo tą patį vakarą lankytojų lauks menininkių Sasha Wilde (jie/jos) muzikinis performansas. Menininkės žada vokalinės raganystės ritualą, įkvėptą asmeninės patirties, ir popmuzikos skambesių. Pasak kuratoriaus Edvino Grinkevičiaus, Sasha Wilde praktika yra be galo įvairi, nuo garso meno iki kino, ir nuo monstriškumo, mirties iki okultizmo temų.
„Menininkės savo praktiką grindžia ir asmeninėmis patirtimis, kai teko augti mažame Lietuvos miestelyje, kur dėl neįprastos seiksualinės tapatybės ir išvaizdos buvo kaltinamos raganavimu ir satanizmu.“ – teigia kuratorius.
Parodų ir performansų programą lydės edukaciniai renginiai. „Prie šiuolaikinių menininkų: Lilianos Zeic iš Lenkijos, Žygimanto Kudirkos, menininkų dueto Liudmilos, Ievos Rižės, Kristofferio Ala Ketola iš Suomijos, Johhano Rosenberg iš Estijos, bei Pauliaus Janušonio kuriamos bendros melancholiškos programos prisijungs ir specialiai liūdesio temai skirti edukaciniai renginiai. Jais stengsimės dar labiau praplėsti programos auditoriją, todėl bandysime įtraukti ne tik jaunus lankytojus, dažniausius šiuolaikinio meno vartotojus“ – teigia edukacinės programos kuratorė Asta Volungė.
Daugiau informacijos apie programos „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis?) parodas ir renginius čia.
