Jau ne vieną dešimtmetį technologijos įtraukiamos į muziejinių vertybių tyrimo ir pristatymo visuomenei procesus. Kalbame ne tik apie eksponatų skaitmeninimą, planšetes ar įrašytus audiogidus. Tokių technologijų kaip VR (virtualiosios realybės) akiniai ir interaktyvių projektorių naudojimas suteikia galimybių kurti unikalius žaidimus, todėl lankytojų patirtys muziejuose tampa dar įdomesnės ir turiningesnės.
Praeitais metais Kauno miesto muziejaus (KMM) padalinyje Tautinės muzikos muziejuje buvo sukurtas unikalus žaidimas, kviečiantis pažinti bei patirti muzikinį paveldą kitaip. Tai dar vienas puslapis, žymintis atsinaujinimo etapą. Apie jį rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ plačiau pasakoja KMM Tautinės muzikos muziejaus vadovė dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė.
Muziejus jau kelis dešimtmečius renka, sistemina ir tiria su tautine lietuvių muzika susijusius eksponatus ir juos pristato visuomenei. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama lankytojų patirčiai. Siekiama kurti naujas ekspozicijas, kuriose ne tik eksponuojami muzikos instrumentai, bet ir perteikiamos tautos patirtys, pristatomos asmenybės ir jų svarba liaudiškojo muzikavimo tradicijai.
Pastaraisiais metais lankytojams buvo sukurta uždara erdvė, kurioje jie galėtų atsipalaiduoti bei turiningai praleisti laiką su šeima ir draugais. Pagrindiniu akcentu joje tapo interaktyvus trijų dalių žaidimas, kuris pasirodė kaip patraukliausias ir kartu įtraukiausias laiko praleidimo būdas muziejuje. Lankytojai skatinami visapusiškai įsitraukti, t. y. tikrinti savo klausą, judinti rankas, kojas ir visą kūną. Žaidimas išties labai paprastas. Aktyvavus banguojantį ekraną galima išmėginti kelias pagrindines veiklas: „Šok“, „Grok“ ir „Pajusk ritmą“. Kiekvieną jų trumpai pristatysiu.
„Šok“ dalis, kaip ir galima suprasti, skirta šokti. Turbūt daugeliui teko girdėti ar ir bandyti itin populiarų šokių žaidimą „Just Dance“? Muziejuje sukurta lietuviška jo versija. Ilgai teko ieškoti šokių, kurie būtų paprasti bei tinkami. Šiuos kriterijus geriausiai atitiko tradiciniai žemaitiški liaudies šokiai „Žemaitukas“ ir „Griečenikė“. Paminėtina, kad tradiciniais šokiais vadinami lietuvių kaimo pasilinksminimuose įprasti šokiai. XIX a. pab. ─ XX a. I p. žmonės šoko įvairius porinius šokius: polkas, valsus, kadrilius ir kt. Kai kuriose Lietuvos vietovėse tradicija išliko ir ilgiau ─ iki XX─XXI a. sandūros, o pastaruoju metu šie šokiai išpopuliarėjo jaunimo aplinkoje. Šokama grojant gyvai muzikai. Tereikia taisyklingai atkartoti ekrane matomus šokėjų judesius ir galėsite pasijusti tikru profesionalu.
Tam, kad šis edukacinis procesas nebūtų nuobodus ir jį norėtųsi kartoti, sukurta galimybė pasirinkti skirtingą šokėjų stilių. Išbandyti galima tiek skirtingus šokius, tiek skirtingus šokėjų stilius ir aplinkas!
Jei bandyti nedrąsu, prieš žaidimą rekomenduojama peržiūrėti vaizdo medžiagą, kurioje matysite, kaip „Žemaitukas“ ir „Griečenikė“ šokami šių dienų vakaronėse. Tikimės, kad išmėginę šį žaidimą lankytojai užsikrės lietuviškų šokių virusu ir prisijungs prie jau daugiau kaip dešimtmetį muziejuje rengiamų šokių vakaronių. Tradicinių šokių vakarai muziejuje vyksta kartą per mėnesį ─ pirmą mėnesio pirmadienį nuo 18 val. Vakaro pradžioje vyksta valandos trukmės mokymai, per kuriuos mokoma tradicinių šokių pagrindų, polkos, valso, fokstroto. Groja savanoriai muzikantai. Šoka įvairaus amžiaus žmonės. Jaunesni turi galimybę pasimokyti iš vyresnių. Itin vertiname tai, kad šokių vakaruose lankosi vyresnio amžiaus šokėjai, kurie perduoda savo kultūrą ir patirtį jaunesniesiems.
Jei mėgstate muzikuoti, antrojoje žaidimo dalyje galėsite groti interaktyviu pultu, kurį sudaro net 30 tarpusavyje suderintų įvairių muzikos instrumentų garsų.
Dalis yra tradiciniai, liaudyje naudoti ir tebenaudojami instrumentai, tokie kaip smuikas, armonika, bandonija, cimbolai ir kt. Kiti – profesionaliosios muzikos instrumentai ir kitų tautų instrumentai. Tokia įvairovė leidžia tiek susipažinti su kiekvieno instrumento garsu, tiek laisvai improvizuoti. Pavyzdžiui, ar girdėjote, kaip skamba marimbos, šukų ir vargonų derinys? Būkite pasiruošę atrasti ir lietuvišką egzotiką, pavyzdžiui, būko ar pūslinės garsus. Numatėme ir galimybę lankytojams pasitikrinti klausos aštrumą. Paspaudus mygtuką „Atspėk“ pasigirsta 3 kūriniai. Kiekviename kūrinyje reikia atspėti 5 vienu metu skambančius instrumentus. Tai tikrai ne pati lengviausia užduotis!
Žaidimą planavome pritaikyti kuo platesnei lankytojų auditorijai. Tai visuomet atsakinga ir sudėtinga užduotis. Pirmiausia galvojome apie judėjimo negalią turinčius asmenis, kurie neturės galimybių šokti minėtų šokių, todėl jiems buvo sukurta papildoma žaidimo dalis „Pajusk ritmą“. Tam, kad galėtumėte pajusti ritmą, reikės įsiklausyti į salėje skambančią muziką bei lazdele mušti tambūriną. Čia taip pat neliksite be pagalbos! Džiaugiamės, jog žaidimo dalis „Pajusk ritmą“, kurta judėjimo negalią turintiems žmonėms, praturtino ir visų kitų lankytojų patirtis. Kita žaidimo dalis „Grok“ yra pritaikyta akliesiems ir silpnaregiams.
Nesvarbu, ką pasirinktumėte – šokti ar gaudyti ritmą, – žaidimo pabaigoje galėsite matyti, kaip jums sekėsi. Ir visa tai kartoti, kartoti ir kartoti.
Kas lankytojų laukia ateityje? Šis žaidimas – tik vienas žingsnis, kuriuo pristatoma plati ir įvairiapusiška kolektyvinio muzikavimo tema. Tikimės, kad netrukus vėl galėsime jus pakviesti į spalvingą ir žaismingą pasimatymą su tautine muzika. Pasinaudokite ir dar viena galimybe – žaidimo pagrindu sukurtu nauju edukaciniu užsiėmimu „Grokim, šokim“. Tai dar viena galimybė pasinerti į šokio ir muzikos improvizacijas. Be to, užsiėmimą galite rasti ir Kultūros paso programoje.
Daugiau apie šį užsiėmimą sužinosite telefonu +370 694 20 643, el. paštu tm.kasa@kaunomuziejus.lt ir svetainėje ČIA.
Šią ir kitas muziejaus erdves galite aplankyti antradieniais–penktadieniais 10.00–18.00 val.,
šeštadieniais 10.00–17.00 val. Adresas – L. Zamenhofo g. 12.
