Šiais metais minime gitaristo, kontrabosininko, kompozitoriaus, Lietuvos klasikinės gitaros mokyklos įkūrėjo ir pedagogo Jurgio Rimkevičiaus 110-ąsias gimimo metines. Plačiau apie gitaros virtuozo gyvenimą ir nuveiktus darbus rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė.
Gitaristas gimė 1914 metų liepos 30 dieną tuometiniame Jelizavetpolyje (dabar Gendžė, Azerbaidžanas). Ažerbaidžane pragyveno keletą metų – muziejaus rinkinyje saugomas J. Rimkevičiaus tėčio Ezechelio, kariuomenės rezervininko, liudijimas, išduotas 1916 metais Baku. Netrukus Rimkevičiai išsikėlė į dabartinę Sakartvelo sostinę Tbilisį, tuomet vadintą Tiflisu (taip miestas vadinosi iki 1936 metų). Tikėtina, jog ir čia ilgai užsibūti šeima neplanavo – jau 1918 metų liepos 22 dieną J. Rimkevičiaus mamai Raisai buvo išduotas Kaukazo lietuvių tarybos liudijimas, patvirtinantis, kad moteris yra lietuvio, kilusio iš Kauno gubernijos, žmona. Liudijime taip pat nurodyta, kad ji turi du sūnus – vienuolikmetį Borisą ir keturmetį Jurgį. Praėjus trejiems metams, 1921-aisiais Rimkevičių šeima sugrįžo į Ezechelio gimtąjį kraštą Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose.
1924–1927 metais būsimasis gitaristas lankė Šiaulių pradinę mokyklą – muziejaus rinkinyje saugomos trys pradinių klasių mokinių fotografijos, jose matomas ir J. Rimkevičius. Gyvendamas Šiauliuose jis pažino instrumentą, kuriam vėliau paskirs visą gyvenimą – gitarą. Pirmąsias žinias apie šį instrumentą ir pamokas, kaip juo skambinti, J. Rimkevičius gavo iš mamos, vėliau mokėsi pas B. Stasiukaitį. Be mokyklos ir gitaros pamokų, jaunuolis užsiėmė ir visuomenine veikla – buvo įstojęs į Lietuvos jūrų skautų sąjungą. Beveik dešimtmetį praleidęs Šiauliuose, J. Rimkevičius atvyko gyventi į Kauną. Čia mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje (5-oje klasėje), vėliau įsidarbino šaltkalviu Vailokaičių metalo fabrike Šančiuose. Dirbdamas subūrė gitarų bei mandolinų orkestrą, su kuriuo koncertavo kitose gamyklose, mokyklose ir Radiofone.
M. ir K. Petrauskų rinkinyje saugomi eksponatai, papildantys J. Rimkevičiaus biografiją bei atskleidžiantys įdomių muziko gyvenimo faktų. Vienas jų – 1935 metų balandžio 18 dieną daryta nuotrauka, kurioje matome J. Rimkevičių surašantį žmones. Kitoje nuotraukos pusėje – du neidentifikuoti parašai ir užrašas pieštuku: „J. Rimkevičius antras iš dešinės. Surašinėtojas A. Smetonos žmonos draugijoje vargšams remti. 1935 m.“ Tikėtina, kad šie surašinėtojai galėjo registruoti neturtingas šeimas, kurioms reikalinga parama. Sofija Smetonienė globojo 1936 metais visos Lietuvos mastu vykusią akciją „Žiemos pagalba“, tad šis surašymas galėjo būti pasiruošimas – jo metu buvo renkama informacija apie šeimas, kurioms reikalinga pagalba. Dar vieną įdomų gyvenimo faktą atskleidžiantys eksponatai – dokumentai ir fotografijos, susiję su Lietuvos Respublikos kariuomene.
1937 metais J. Rimkevičiui buvo išduotas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pažymėjimas, nurodantis, kad „Priešlėktuvinės apsaugos riktinės eilinis Rimkevičius Jurgis, gimęs 1914 m. liepos mėn. 30 d., kilęs iš Kauno miesto, 1937 m. lapkričio mėn. 26 d. baigė Auto Rinktinės mokomosios kuopos kursą gerai ir įgijo teisę puskarininkio laipsnį gauti ir karinio šoferio specialybę.“ Pažymėjimas išduotas Kaune, Šančiuose, patvirtintas KAM autorinktinės antspaudu ir vadų parašais. J. Rimkevičius įgytas žinias pritaikė: rinkinyje saugoma keletas fotografijų, kuriose gitaristas vairuoja kariuomenės lengvąjį automobilį, skirtą susisiekimo reikmėms, bei motociklą „Harley Davidson“. Nuotraukos datuojamos XX a. 4 deš. II p. Tarnaudamas Lietuvos Respublikos kariuomenėje J. Rimkevičius taip pat priklausė kariuomenės orkestrui, jame grojo bandža.
Visgi J. Rimkevičius žymus ir mums svarbus ne todėl, kad dirbo surašinėjimo komisijose ar tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje. Šį žmogų atsimename ir žinome kaip asmenybę, sukūrusią ir parašiusią klasikinės gitaros istoriją Lietuvoje. 2000 metų laidoje „Etiudai“, jau būdamas garbaus amžiaus, J. Rimkevičius kalbėjo, kad gitara yra puikus ir subtilus instrumentas, kuriuo galima išreikšti visas emocijas – galima dainuoti, verkti ir netgi dejuoti. Ir, deja, šio puikaus instrumento Lietuvoje nebuvo – groti gitara nemokė muzikos mokyklose, ji laikyta menkaverčiu instrumentu, kuriuo skambinama nesimokius, kaip kas mokėjo.
Ir čia J. Rimkevičius ėmėsi darbo. Pirmiausia atrado, jog pirmasis gitara Lietuvoje pradėjo skambinti 1818 metais Ukrainoje gimęs muzikas Markas Sokolovskis, kuris dalį savo gyvenimo dienų praleido Vilniuje – mieste, kurį laikė gimtuoju. Gitaristas čia mokėsi, vėliau koncertavo ir galiausiai, 1883 metais, mirė ir buvo palaidotas Rasų kapinėse. Deja, su jo mirtimi nutrūko ir gitaros istorija Lietuvoje – instrumentas tapo užmirštas. Tik prabėgus kiek daugiau nei pusei amžiaus M. Sokolovskis buvo prisimintas, 1952 metais J. Rimkevičiui pavyko rasti apleistą jo kapą, jį sutvarkyti, restauruoti antkapį ir pasirūpinti, kad kapas būtų prižiūrimas ir lankomas – J. Rimkevičius prie šio kapo veždavosi mokinius, kartu jį tvarkydavo.
Gyvendamas Kaune J. Rimkevičius gitarai pritaikė kai kurias lietuvių liaudies dainas, jas 1936–1938 metais išleido „Kauno muzikos sandėlio“ savininkas ir gaidų leidėjas M. Cirinskis. Norėdamas įgyti profesionalų išsilavinimą ir patobulinti muzikines žinias, 1940 metais J. Rimkevičius įstojo į Kauno konservatorijos kontraboso klasę, čia mokėsi E. Gailevičiaus ir K. Leipaus klasėse. Muziejaus rinkinyje saugomas ir konservatorijos baigimo diplomas, išduotas 1947 metais. Baigęs konservatoriją J. Rimkevičius dirbo Vilniuje – grojo Vilniaus operos teatro orkestre, dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija). 1954 metais iš Vilniaus buvo perkeltas į Kauną, Juozo Gruodžio vardo muzikos mokyklą (dabar – Kauno Juozo Gruodžio konservatorija). Čia dėstė teorines disciplinas ir kontrabosą, bet nepamiršo ir meilės gitarai –stengėsi, kad muzikos mokyklose atsirastų gitaros klasė. Tai jam pavyko 1968 metais – minint Vilniaus Rasų kapinėse palaidoto gitaristo M. Sokolovskio 150-ąsias gimimo metines, Kauno I vaikų muzikos mokykloje atidaryta pirmoji Lietuvoje gitaros klasė, kuriai vadovo pats J. Rimkevičius. Laikui bėgant gitaros klasės atsirado ir kitose muzikos mokyklose – Vilniaus IV vaikų muzikos mokykloje (1972 m.), Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (1973 m.), Lietuvos konservatorijoje (1976 m.). J. Rimkevičius pats dėstė šių mokyklų gitaros klasėse, dalyvavo mokinių egzaminuose.
Siekdamas populiarinti gitarą plačiojoje visuomenėje, J. Rimkevičius kryptingai dirbo – rengdavo savo mokinių koncertus, pats skaitydavo paskaitas apie gitaros istoriją. 1978 metais, M. Sokolovskio 160-ųjų gimimo metinių proga, Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos mokiniai leidosi į koncertinį turą, kurio metu aplankė gitaristo gimtinę Pohrebyščėje (Ukraina) ir Maskvą. Kad mokiniai įgytų daugiau patirties, J. Rimkevičius asmeniškai bendravo su Lietuvoje gastroliuojančiais užsienio gitaristais, kartu su savo mokiniais lankėsi jų koncertuose. Taip pat gitaristas rašė strapsnius apie klasikinę gitarą, jie buvo išspausdinti Lietuvos ir užsienio muzikinėje spaudoje. Keletas J. Rimkevičiaus straipsnių išspausdinti ir rusiškoje šešių tomų Muzikos enciklopedijoje – apie gitaristus M. Sokolovskį, Karlą Scheitą ir italų kompozitorių Nicolą Antonio Zingarelli. Muziko triūsas gitaros istorijoje buvo įvertintas 1984 metais – už klasikinės gitaros meno propagavimą J. Rimkevičiui buvo įteiktas Tarptautinės gitaristų asociacijos garbės nario pažymėjimas.
Net ir sulaukęs pensinio amžiaus J. Rimkevičius nenustojo dirbti ir domėtis muzikos pasaulio naujienomis. Gitaristas nuolat atnaujindavo savo bibliotekos skaitytojo pažymėjimą (paskutinis išduotas 2000 metais), jame būdavo pasibraukęs muzikos skyriaus skaityklos numerį. Gitaros virtuozas mirė 2003 metų rugsėjo 8 dieną, palaidotas Linkuvos kapinėse Kaune. 2004 metais, minint 90-ąsias muziko gimimo ir pirmąsias mirties metines, ant namo Aukštaičių g. 21 (čia J. Rimkevičius gyveno 1984–2003 metais) atidengta J. Rimkevičiaus memorialinė lenta (skulptorius Antanas Vyšniauskas).
Naudoti informacijos šaltiniai:
1. Kauno Juozo Gruodžio konservatorija 1920–2000, parengė Vytautas Blūšius, Kaunas, 2000.
2. Rimkevičius Jurgis / Arvydas Karaška, p. 220. Muzikos enciklopedija, T. 3, O–Ž, 2007.
3. Rimkevičius Jurgis, Ąžuolyno biblioteka. Prieiga internete: https://atminimas.kvb.lt/rimkevicius-jurgis/ [žiūrėta 2024-03-20].
4. Jurgis Rimkevičius. Prieiga internete: http://www.bigbeat.lt/gitaristai/klasika.php?skyrius=klasika4 [žiūrėta 2024-03-18].
