Žurnalų archyvas

Muziejaus trečiadienis. Stanislovo Lukošiaus fotografijų albumai – dovana miestui ir miestiečiams

11 gruodžio, 2024, KMM Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Rokas Sinkevičius | Muziejaus trečiadienis, Naujienos

Su muziejuose saugomomis istorinėmis fotografijomis galime susipažinti ekspozicijose ir parodose, integralioje Lietuvos muziejų platformoje internete (LIMIS) ar net socialiniuose tinkluose, kur šie vaizdai vėliau paplinta. Dar vienas būdas – atrasti jas muziejų leidiniuose.

Prieš keturis metus Kauno miesto muziejus pradėjo leisti albumų seriją „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu“, kurioje pristatomas gausiausias šioje institucijoje saugomas vieno fotografo darbų archyvas su keliolika tūkstančių eksponatų – negatyvų ir diapozityvų. Rengdama šias knygas autorių komanda gilinasi į fotografijų turinį, bando suprasti jų atsiradimo aplinkybes, skirsto pagal tematiką, atrenka vertingiausias, informatyviausias ir galiausiai suteikia joms solidų spausdintą pavidalą.

Neabejotina projektuotojo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) darbų istorinė, kultūrinė, paveldosauginė vertė serijos leidiniuose atskleidžiama vis kitais aspektais. Nuotraukas lydi įvedantys į platesnį kontekstą ir apibendrinantys muziejininkų bei kviestinių profesionalių tyrėjų komentarai.

Iki šios dienos išleisti jau trys albumai, kurių leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Į pirmąjį serijos albumą „Pasivaikščiojimas po pradingusį miestą“ (2021 m.) pateko unikalūs, jau nepamainomais tapę kadrai, kuriuose užfiksuoti sovietinių statybų, rekonstrukcijų ir „restauracijų“ metu prarasti Kauno centro objektai: istoriniai pastatai arba ankstesnė jų išvaizda, senasis gatvių ir aikščių išplanavimas, turgavietė, žiemos uostas, vartai į katedros šventorių. Šis dėmesys nykstančioms miesto realijoms, taip pat kai kurie S. Lukošiaus palikti išsamesni aprašymai po nuotraukomis liudija jo rūpestį paveldo ir istorinės atminties išsaugojimu, smalsumą ir pastabumą detalėms, anaiptol ne formalų požiūrį į savo darbą.

Okupacijos metais nugriauti Katedros šventoriaus vartai. 1963 m. S. Lukošiaus nuotr. Kauno miesto muziejaus fondai

Antrasis serijos albumas „Tarpukario architektūra“ (2022 m.) skirtas tarpukariu susiformavusiam miesto architektūriniam drabužiui – itin svarbiam kaunietiškai tapatybei. Išsivadavus iš carinės priespaudos mieste pradėjo kilti ne tik modernūs mūriniai pastatai, bet ir ekonomikos, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros lygis, buvo vis labiau vystoma infrastruktūra. Tad knygoje įvairiais pjūviais apžvelgiant tuo metu padarytą pažangą pristatomi skirtingų paskirčių pastatai: gyvenamieji, socialinės infrastruktūros, švietimo, religiniai, administraciniai. Būtent tokia seka – žvelgiant pirmiausia per būtiniausių gyventojų poreikių tenkinimo (būstas, saugumas, sveikata, švietimas), o ne valdžios piramidės prizmę, – jie pristatomi knygoje. Miestas tuo metu plėtėsi, tad albumo nuotraukose – ne tik modernūs centro daugiaaukščiai, bet ir kiek atokesnių rajonų – Žaliakalnio, Vilijampolės ir kitų – tuometinės statybos pavyzdžiai, išlikęs gatvelių užstatymas. Kaip pastebi įvadiniame straipsnyje architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis, šeštajame dešimtmetyje darytuose kadruose matome „vis dar originalios formos pastatus: tie patys dažai, tas pats tinkas; juo labiau nespėta dar įsibėgėti ir su rekonstrukcijomis“.

Tarpukariu statyti namai tarp Vienybės aikštės ir Žemaičių gatvės. 1971 m. S. Lukošiaus nuotr. Kauno miesto muziejaus fondai

Visai neseniai, šį rudenį, buvo išleistas trečiasis serijos albumas – „Industrinis miestas“ (2024 m.). Gamyklų pavadinimais mirgantis knygos turinys leidžia nesunkiai suprasti, apie ką šįsyk suksis pasakojimas. Nors žvilgsnis nukreiptas į S. Lukošiaus fotografuotą 6-ojo dešimtmečio sovietinės industrializacijos bangą ir vėlesnes „brandaus socializmo“ fabrikų statybas, tekstai apžvelgia Kauno pramonės raidą platesnėje perspektyvoje. Juk daugelio sovietmečiu išplėstų ar apjungtų į stambesnius susivienijimus įmonių ištakos siekia nepriklausomos Lietuvos ar ankstesnius laikus. Kita dalis gamybos šakų (gelžbetonio, radioelektronikos) pas mus išvystytos jau po Antrojo pasaulinio karo. Knygoje taip pat pristatoma pramonės raidai aktuali energetikos infrastruktūra (Petrašiūnų elektrinė ir Kauno hidroelektrinė).

Industrijos tema buvo itin svarbi kelis dešimtmečius Pramoninės statybos projektavimo institute pradirbusiam S. Lukošiui. Leidiniui parinkti, kiek įmanoma, įvairesni kadrai: gamyklų teritorijos, naujų cechų statybų vaizdai, eilinių darbininkų triūsas. Ypatingo fotografo dėmesio nusipelnė objektai, vaizdingai atsiveriantys iš kitų upių krantų: Petrašiūnų pramoninė zona ir hidroelektrinė, fabrikai prie Neries („Raudonasis spalis“, „Lima“, „Spartuolis“), Nemuno sala, kur veikė Kauno laivų remonto gamykla, Aleksoto pusėje besistiebiantys grūdų elevatoriai.

Pramoninis Petrašiūnų kraštovaizdis (medžio apdirbimo kombinatas, elektrinė ir hidroelektrinė tolumoje). 1960 m. S. Lukošiaus nuotr. Kauno miesto muziejaus fondai

Dėl knygos formato ir apimties autoriai nesistengė pateikti išsamios mokslinės pramonės istorijos ir vengė smulkios gamybinių rodiklių ir panašios faktografijos. Vis dėlto ši lengvu stiliumi parašyta knyga bent kiek užpildys panašios literatūros trūkumą. Joje galima rasti ne tik bendriausią informaciją, bet ir kitur nenaudotų duomenų, citatų iš anuometinės spaudos ir specializuotų leidinių. Rašant apie vieną ar kitą gamyklą, stengtasi bent trumpai užsiminti apie įvairius su sovietmečiu susijusius reiškinius: nacionalizaciją ir ankstesnių savininkų likimą, kulto pastatų pavertimą cechais ir sandėliais, ideologinę prievartą, planinės ekonomikos sąlygotas aprūpinimo žaliavomis ir gaminių paskirstymo problemas, darbo sąlygas ir jų poveikį sveikatai, darbovietėse sudarinėtus sąrašus, eiles būtiniausiems buities daiktams gauti ir t. t. Kai kurie iliustratyvūs pavyzdžiai iš pokario dešimtmečių apie sunkų fizinį moterų darbą ar gamyklų valgyklų patikrinimo rezultatus gal net šokiruos ir suteiks papildomų įspūdžių apie tada mieste tvyrojusią atmosferą.

Būtina paminėti ir tai, kad visų trijų serijos albumų dizainą kūrė muziejaus vizualinės komunikacijos specialistė Ona Ivanauskienė, 2021 m. už pirmąjį darbą laimėjusi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos skirtą „Gražiausios metų knygos“ premiją.

Stanislovas Lukošius ilgamečiu nuosekliu darbu paliko Kaunui neįkainojamą dovaną – nepaprastai gausų, sutvarkytą savo archyvą, kuris labai palengvina vizualinės informacijos apie miesto kaitą XX amžiuje paieškas. Norintys plačiau pažinti šį palikimą arba suteikti progą grožėtis juo savo draugams ir artimiesiems, „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu“ albumus gali įsigyti Kauno miesto muziejaus kasose arba „Knygos.lt“ knygynuose bei el. parduotuvėje.