Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ norime prisiminti, kam turime būti dėkingi už tai, kad šiandien esame laisvi. Sausio 13-ąją minėsime Laisvės gynėjų dieną. Kauno miesto muziejaus fonduose saugoma ikonografinė medžiaga grąžina mus į tos dienos įvykius.
Prieš 31 metus, 1991-ųjų sausį, Lietuva patyrė Sovietų Sąjungos karinę agresiją. Naujai atkurtą valstybę drąsiai gynusių tūkstančių Lietuvos gyventojų dėka pavyko išsaugoti mūsų visų nepriklausomybę. Šie įvykiai tapo svarbūs ne tik tarptautiniu ar nacionaliniu mastu, bet ir vietiniu lygmeniu. Nors pagrindiniai įvykiai rutuliojosi sostinėje Vilniuje, tačiau greitai įvykių centru tapo ir Kauno miestas.
Tyla eteryje ar svetimi balsai jame nereiškia, jog mes atsisakome savo siekių.
Nuo 1991 m. sausio 9 d. prasidėjo bandymai šturmuoti Lietuvos radijo ir televizijos (toliau – LRT), Parlamento pastatus bei kitus valstybei reikšmingus objektus. Juos užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Tų dienų įvykius iš arti stebėjo Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vedėjas dr. Jonas Vaičenonis. Tuomet 21 metų istorijos studentas kartu su savo kolegomis budėjo prie Parlamento, Martyno Mažvydo bibliotekos, o lemiamas sausio 11 ir 12 dienas – prie LRT rūmų S. Konarskio g. Sausio įvykius J. Vaičenonis užfiksavo nuotraukose, kurios saugomos Kauno miesto muziejuje (Daugiau paskaityti galite J. Vaičenonio interviu).
Sausio 13-osios naktį, sovietų šarvuočiams ir tankams apsupus, o vėliau sovietų armijai užėmus LRT pastatus Vilniuje, Kaunas tapo miestu, iš kurio pasauliui ir visai Lietuvai per radiją ir televiziją buvo teikiama informacija apie sovietų vykdomus žiaurumus. Kaune prie strategiškai svarbių objektų – Sitkūnų radijo stoties, Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stoties, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kauno miesto savivaldybės, Kryžių kalnelio, telekomo, Kauno radijo ir televizijos – būrėsi gausūs savanorių būriai.
Būtent iš LRT Kauno redakcijos pastato S. Daukanto g. 28A vyko nenutrūkstamos televizijos transliacijos. Sausio 13-osios naktį 2.05 val. nutrūkus transliacijai iš Vilniaus LRT studijos, jau po 5 min. televizorių ekranuose atsirado vaizdas iš LRT Kauno skyriaus. Pirmasis ekrane pasirodė tą vakarą budėjęs radijo žurnalistas Modestas Patašius.
Kad būtų užtikrinta transliacija, šalia studijos ištisą parą budėjo Kauno gyventojai ir Krašto apsaugos departamento Kauno zonos skyriaus savanoriai. Šias akimirkas galite pamatyti fotografo Romualdo Požerskio užfiksuotose nuotraukose, saugomose Kauno miesto muziejaus fonduose.
Vėliau, 2.10 val., prabilo ir šalia Kauno esanti Sitkūnų radijo stotis. Eteryje pranešimą perskaitė žurnalistė Jolanta Šarpnickienė: „Dėmesio! Kalba Lietuvos radijas! Pranešame, kad reguliariosios Lietuvos radijo programos grubiu karinės prievartos būdu nutrauktos. Apie tai informuojame Lietuvos žmones, Europos ir viso pasaulio tautas. Tyla eteryje ar svetimi balsai jame nereiškia, jog mes atsisakome savo siekių. Didžioji dauguma mūsų beginklės valstybės žmonių yra tvirtai pasiryžę žengti 1990 m. kovo 11-ąją dieną nubrėžtu keliu.“ ( Lietuvos radijas, 1926–2016: faktai, kūrėjai, laidos; 2016, p. 408.)
Per įvykius šalia televizijos bokšto Vilniuje buvo sužeista per kelis šimtus taikių ir neginkluotų gyventojų, 14 jų žuvo. Vienas žuvusiųjų buvo kaunietis Titas Masiulis. Jis krito nuo priešo kulkos, sulaukęs vos 28-erių. Praėjus kelioms dienoms po jo žūties, sausio 16-ąją, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje Kaune susirinko didžiulė minia pagerbti jaunąjį kaunietį. Jau minėto fotografo R. Požerskio nuotraukose galime pamatyti didžiulį tuometinių kauniečių susikaupimą bei rimtį.
Praėjus sausio įvykiams ir Lietuvai pavykus išsaugoti nepriklausomybę, buvo pradėta galvoti, kaip visa tai įamžinti. 1991 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu buvo įsteigtas Sausio 13-osios atminimo medalis. Tai tapo pirmuoju atkurtoje Lietuvos valstybėje įsteigtu apdovanojimu. Jis skiriamas Lietuvos bei užsienio valstybių piliečiams, pasižymėjusiems ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, pagerbti. Tai kartu yra ir masiškiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas, juo yra apdovanoti beveik 4000 žmonių. Kauno muziejuje saugoma Sausio 13-osios medalio liudijimo kopija.
Gal ir Jums teko būti šių įvykių liudininku? Kauno miesto muziejus laukia to laikotarpio nuotraukų, spaudos leidinių ar dokumentų. Informaciją siųskite el. paštu eksponatas@kaunomuziejus.lt.
