Į senamiesčio širdyje įsikūrusį Kauno miesto muziejaus (KMM) padalinį – Tautinės muzikos muziejų – vis dar užklysta vienas kitas kaunietis, kuris apie jį dar nieko nebuvo girdėjęs. Neretas ir klausimas: „Ar seniai atsidarėte?“ O iš tiesų KMM Tautinės muzikos muziejus šiemet švenčia jau keturiasdešimties metų jubiliejų. Daugiau rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja KMM Tautinės muzikos muziejaus muziejininkė Ugnė Kaulinytė.
Muziejus ir visi jo vardai
Per keturis gyvavimo dešimtmečius muziejus ne kartą keitė savo vardą ir veidą. Čia šoko, dainavo ir koncertavo ne vienas folkloro kolektyvas, o muziejaus veikla išugdė daugybę folkloro puoselėtojų. Kaune, Liudviko Zamenhofo gatvės 12 numeriu pažymėtame pastate, muziejus duris atvėrė 1985 metų balandžio 26 d.
Iki 1989 metų jis vadinosi Lietuvos tautinės muzikos instrumentų muziejumi. Dažnas vyresnės kartos kaunietis, ypač senamiesčio gyventojas, prisimena charizmatišką muziejaus įkūrėją ir buvusį ilgametį jo direktorių Vaidotą Stulgą, kuris 1999 metais muziejui suteikė savo tėvo Povilo Stulgos vardą.
Kauno „Tututis“
1988 metais prie muziejaus buvo prijungta nuo 1979 metų gyvavusi vaikų folkloro teatro studija „Tututis“, iki šiol su šypsena prisimenama ne vieno kauniečio. Kelis dešimtmečius „Tututis“ veikė kaip tautinės muzikos mokykla, siekusi supažindinti vaikus su liaudies menu ir sudariusi sąlygas folkloro judėjimo plėtrai Kauno senamiestyje. Šioje mokykloje buvo mokoma groti įvairias tautiniais instrumentais – kanklėmis, lamzdeliais, birbynėmis, smuiku. Auklėtiniai mokėsi liaudies dainų dainavimo vingrybių bei tradicinių šokių subtilybių.
Muziejuje vykdavo liaudies muzikantų koncertai, šokių ir dainų vakaronės, tarptautinių folkloro festivalių renginiai. Vienas svarbiausių šio laikotarpio muziejaus pasiekimų – suburti tautinės muzikos mėgėjai bei tautines vertybes puoselėjantys žmonės.
Liaudies konservatorija ir folkloro puoselėtojai
Su muziejaus istorija glaudžiai susijusi ir Liaudies konservatorija, Kaune veikusi 1983–1987 metais. Kurį laiką ji kvietė studentus susitikti muziejaus erdvėse. Ši iniciatyva subūrė etnologijos ir folkloro srities lektorius iš visos Lietuvos – paskaitas apie tautinį kostiumą ir jo istoriją, lietuvių liaudies dainų melodiką bei liaudies papročius skaitė Vida Kulikauskienė, Regina Merkienė, Aleksandras Žarskus, Veronika Povilionienė, Rimantas Sliužinskas ir kiti. Paskaitos pritraukdavo didelius susidomėjusiųjų srautus, formavosi folkloru besidominčių žmonių bendruomenė. Liaudies konservatorijos veikla prisidėjo ir prie Atgimimo judėjimo, skatindama tautinius ir patriotinius jausmus. Ji tapo terpe, kurioje kūrėsi folkloro ansambliai, o paskaitų klausytojai – tuomet dar tik būsimi folkloro judėjimo dalyviai – tobulėjo ir tapo ilgamečiais folkloro ansamblių vadovais. Tarp jų – Mintautas Petras Pečiulis, Antanas Bernatonis, Albinas Vaškevičius, Jūratė Svidinskienė, Giedrė Ramunė Pečiulienė, Asta Račinskaitė ir kiti.
Šiuolaikiškos ekspozicijos
Nuo 2013 metų šis muziejus tapo vienu iš penkių KMM padalinių. Šiuo metu muziejuje tyrinėjama ir kaupiama su liaudies muzikos instrumentais susijusi muziejinė medžiaga. Šiuolaikinės lietuvių etninės muzikos kultūros raiška lėmė muziejaus skyriaus pavadinimo pokyčius. 2016 metais muziejus buvo pervadintas į Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrių, o naujas pavadinimas pažymėjo naujos, šiuolaikiškos ir įtraukiančios ekspozicijos pradžią. 2017 metais lankytojams atvertoje atnaujintoje ekspozicijoje galima susipažinti su pučiamaisiais instrumentais ir piemenavimo kultūra, sutartinėmis, kanklėmis, patiems išbandyti įvairius liaudies instrumentus, sutartinių karaoke, pasiklausyti postfolkloro įrašų ar net įsijausti į DJ vaidmenį. Visai nesenai interaktyvią muziejaus ekspoziciją papildė įtraukiantis tradicinių šokių ir kapelų žaidimas bei virtualios realybės sutartinių patirtis „Asamblėja“. Lankytojus į muziejų taip pat vilioja platus edukacinių užsiėmimų pasirinkimas – čia galima ne tik sužinoti apie liaudies tradicijas ir muzikavimą, bet ir susikurti savo instrumentų.
„Norėjosi tik šokti ir dainuoti, nesinorėjo išeiti…“ – muziejaus lankytojo atsiliepimas.
Dinamiškas muziejus
Muziejus lankytojus stebina ne tik interaktyviomis ekspozicijų erdvėmis, bet ir įvairiais folkloro renginiais, koncertais bei tradicinių liaudies šokių vakaronėmis, įsiliejančiomis į Kauno miesto bendruomenės gyvenimą. Muziejus puoselėja liaudies šokių vakaronių tradiciją – kiekvieną rugsėjį kviečia šokti po atviru dangumi, atverdamas senamiesčio gatvelę šokėjams. Iš tradicinių vakaronių ilgesio kilusi „Šokanti L. Zamenhofo gatvė“ suburia šokėjus ne tik iš Kauno, bet ir visos Lietuvos. Muziejuje taip pat vyksta tarptautinis kanklių muzikos festivalis „Kanklės mano rankose“, kuris šiemet minėjo jau dešimtąjį jubiliejų. Festivalis kvietė susipažinti su Baltijos šalių kanklių ir kankliavimo tradicijomis, pasinerti į muziką, sudalyvauti koncertuose, mokymuose, kūrybinėse dirbtuvėse bei ekskursijose.
Šiandien Tautinės muzikos muziejus yra svarbi Kauno miesto dalis. Čia buriasi nauja, tautiniu paveldu ir folkloru besidominti bendruomenė. Tai erdvė, kurioje galima ne tik prasmingai praleisti laiką su šeima ar draugais, bet ir pamatyti bei išmokti naujų dalykų, susipažinti, bendrauti, šokti, muzikuoti ar net švęsti gimtadienį. Užsukite į Tautinės muzikos muziejų ir patirkite tai patys!
