Liepą, po beveik pustrečių metų trukusios rekonstrukcijos, buvo atverta Kauno miesto rotušė, kuri lankytojus pasitiko su žymiai didesnėmis muziejinėmis erdvėmis nei anksčiau. Atsirado net dvi erdvės, skirtos laikinosioms parodoms. Apie vieną jų rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Kauno miesto muziejaus Ekspozicijų ir parodų skyriaus kuratorė Lina Mikalkėnaitė.
Miesto atmintis
Ankščiau lankytojams nepasiekiamoje Rotušės bokšte esančioje patalpoje įsikūrė parodų erdvė – „Archyvas. Miesto atmintis“. Į ją galima patekti siaurais laipteliais iš Baltosios salės. Gali kilti klausimas, o kodėl archyvas? Būtent šioje patalpoje, kaip spėjama, XVIII a. buvo miesto archyvas ir saugotas iždas. O dabar čia atsivėrė periodiškai kisiančių parodų erdvė subjektyvioms, miestiečių, mūsų ir jūsų istorijoms, kurios savaip papildys didįjį miesto istorijos pasakojimą. Nuo šiol jos bus čia saugomas didžiausias turtas.
Pirmuoju šių parodų ciklo herojumi tapo ilgametis Kauno ceremonmeisteris, kaunietiškų ritualų kūrėjas, bigbytininkas – Kęstutis Ignatavičius. Būtent šioje patalpoje, iki muziejaus atnaujinimo, kelerius metus dirbo mūsų parodos herojus. Save dažnai pristatantis „gyvuoju eksponatu“, K. Ignatavičius yra vienas pagrindinių Kauno miesto muziejaus atkūrimo iniciatorių, žmogus, sukūręs ne vieną Kauno simbolį ar tradiciją. Tai žmogus, išgyvenęs politinės santvarkos kismus, matęs miesto pokyčius, juos išgyvenęs, o prie kai kurių įgyvendinimo ir pats prisidėjęs. Kęstutis – tikras Kauno patriotas, kaupiantis ir saugantis savo gimtojo miesto istorijos artefaktus.
Įdomybių kambarys
Jau išvardintos įvairiapusės parodos herojaus savybės puikiai atsiskleidė prieš rotušės rekonstrukciją patekus į K. Ignatavičiaus kabinetą. O čia radome visko! Nuo pačios ceremonmeisterio lazdos iki išsaugoto metrikacijos skyriaus archyvo (kuris jau dabar yra perimamas Kauno miesto muziejaus). Tai buvo tikras įdomybių kambarys! Tad nuo to ir atsispyrėme galvodami šios parodinės erdvės koncepciją. Lai ir toliau tai būna įdomybių kambarys, kunstkamera, skirta kaunietiškoms istorijoms bei jų veikėjams. Ir vienbalsiai nusprendėme, jog pirmosios parodos herojumi turėtų būti šio kabineto savininkas. Nudžiugino, jog K. Ignatavičius noriai sutiko bendradarbiauti kuriant parodą.
Mes galvojome, jog didžiausi istorijos klodai glūdėjo jo kabinete, tačiau tikroji istorijų gausa išryškėjo jo namuose. Kartu su kolega Kauno istorijos skyriaus muziejininku dr. Roku Sinkevičiumi teko ne kartą apsilankyti pas K. Ignatavičių ir klausant jo pasakojimų išgerti ne vieną arbatos puodelį, suvalgyti ne vieną morkų pyrago (Kęstučio mėgstamiausio) gabalėlį. Jam traukiant dėžę po dėžės, kuriose buvo sudėtos įvairiausios nuotraukos, dokumentai, organizuotų švenčių Rotušėje scenarijai, po truputi vėrėsi vienas už kitą įdomesni pasakojimai ir prisiminimai.
Naujų tradicijų kūrėjas
Tikriausiai ne vienas skaitytojas gegužės mėnesį dalyvavo vykusiuose Kauno miesto dienos renginiuose. Ši šventė minima jau nuo 1999 m., o postūmį tam davė būtent K. Ignatavičius! Jam kilo idėja, jog Kaunas turėtų minėti savo įkūrimo dieną, tačiau net patys istorikai negali susitarti, kuri konkreti diena tai turėtų būti. Buvo norima, jog ta šventinė miesto diena būtų šiltuoju sezonu – pavasarį arba vasarą. Ilgų diskusijų metu buvo nuspręsta, kad ta diena galėtų būti gegužės 20 d., kai 1463 m. LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius valdovas Kazimieras Jogailaitis suteikė Kauno miestui privilegiją, kuria patvirtino ir praplėtė miesto teises (seniausia išlikusi privilegija). Apie šią dieną K. Ignatavičius sako: „Kaip norit, galit vadint, bet tai yra miesto diena, kada Kaunas kaip feniksas iš pelenų pakilo, nes buvo sudegęs, sunaikintas ir iš naujo viską atstatė.“ Jis yra išsaugojęs šios dienos patvirtinimo aktą, kurį galėsite pamatyti parodoje. Kęstučiui tai vienas mieliausių ir svarbiausių eksponatų.
Kam teko dalyvauti Rotušėje vykusiose santuokų ceremonijose, o gal net ir patiems tekę tuoktis, žino, jog po ceremonijos išeidami iš Rotušės jaunavedžiai turi paskambinti po balkonu kabančiu varpu. Ši tradicija taip pat gimė Kęstučio dėka! K. Ignatavičius pasakoja, jog vėliau taip ir garbingus svečius išlydėdavo sakydamas: „Čia varpelis, čia jaunieji išeidami skambina. Tai, – sakau, – jeigu norit sugrįžt į Kauną, turit paskambint.“
Tai tik keli pavyzdžiai to, prie ko yra prisidėjęs parodos herojus. Jei norite sužinoti daugiau, teks jau patiems apsilankyti parodoje „Miesto atmintis: Kęstutis Ignatavičius“ (ar rekomenduojame ir paskaityti „Kauno pilno kultūros“ straipsnį, publikuotą 2020 m., – red. past.). Joje turėsite galimybę išgirsti ir gyvą paties Kęstučio pasakojimą, kuris lydi parodoje esančius eksponatus. Kad juos prakalbintumėte, Jums reikės tik telefono ir įsidiegti Kauno miesto muziejaus programėlę.
Parodą „Miesto atmintis: Kęstutis Ignatavičius“ Kauno rotušėje galite aplankyti iki kitų metų balandžio.
Parodos kuratoriai: Kęstutis Ignatavičius, Lina Mikalkėnaitė, dr. Rokas Sinkevičius
Dramaturgė: Virginija Rimkaitė
