Šį „Muziejaus trečiadienį“ Kauno miesto muziejaus muziejininkas ir archeologas Povilas Gadliauskas kviečia susipažinti su atsitiktinai rastų kultūros vertybių keliu į Kauno miesto muziejaus fondus.
Kauno miesto muziejaus istorijos fondas įkurtas dar 2007 metais, tada pradėti kaupti eksponatai. Pirmieji archeologiniai eksponatai muziejų pasiekė 2012 m. Didėjant į muziejų priimamų eksponatų kiekiui, 2018 m. nuspręsta atskirti archeologinius eksponatus nuo istorinių bei įkurti archeologijos fondą.
Kiekvienais metais Kauno miesto muziejų pasiekia ir fondus papildo daugybė eksponatų. Būtent archeologiniai sudaro vieną didžiausių naujienų dalių. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, archeologinę vertę turintys eksponatai į muziejų priimami dviem būdais – iš archeologų, atlikusių įvairių rūšių archeologinius tyrimus, ir iš Kultūros paveldo departamento (toliau KPD) specialistų, perduodančių Kauno miesto muziejui individualių asmenų atsitiktinai surastas kultūros vertybes.
Neretai žiniasklaidoje galima pastebėti informaciją apie įvairius, atsitiktinai surastus bei kultūrinę vertę turinčius radinius, tokius kaip antspaudai, monetos, akmens bei bronzos amžiaus įrankiai, įvairios segės ir kt. Atsitiktinai rasti archeologinę vertę turintys radiniai muziejų pasiekia ne tiesiogiai – pirmiausiai jie turi būti perduodami regioniniam KPD skyriui. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, atsitiktinai surastus kultūrinę vertę turinčius radinius į KPD padalinius reikia pristatyti ne vėliau, kaip per 7 dienas.
Pristačius surastus radinius į KPD padalinį atliekamas jų vertinimas, užfiksuojama radimvietė bei sprendžiama, į kurį muziejų juos perduoti (dažniausiai perduodama į arčiausiai radimo vietos esantį muziejų, turintį galimybę saugoti tokius eksponatus). Radiniams pasiekus Kauno miesto muziejų KPD specialistui išrašomas priėmimo-perdavimo aktas. Kitas žingsnis – rinkinių komisijos posėdis. Jo metu sprendžiama, kuriam fondui radiniai turėtų priklausyti – pagrindiniam (GEK) ar pagalbiniam (PEK). Galiausiai radiniai įtraukiami į muziejaus fondus ir taip tampa muziejaus eksponatais, o jų informacija suvedama į Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS).
Kaip vieną iš pavyzdžių galima paminėti 2021 m. Kaune, santakoje tarp Nemuno ir Neries upių, surastus istorinę ir kultūrinę vertę turinčius radinius (keramikos šukės, šaunamojo ginklo titnagas, koklių fragmentai ir kt.), kurie papildė muziejaus fondus. Kadangi atsitiktinius radinius KPD į Kauno miesto muziejų pristato bent keletą kartų per metus, šie eksponatai pastebimai papildo muziejaus archeologijos rinkinį.
Vertėtų paminėti ir tai, kad dažniausiai Kauno miesto muziejų pasiekiantys eksponatai būna surasti metalo ieškiklius naudojančių asmenų, kurie laikydamiesi įstatymų juos pristato į KPD skyrių. Nors šis hobis gana kontroversiškas, tačiau įstatymų besilaikančių asmenų indėlis į žinias apie Kauno archeologinius objektus tikrai jaučiamas. Todėl kviečiame visus asmenis, radusius archeologines vertybes, pristatyti jas į artimiausią KPD skyrių ir taip prisidėti tiek prie Lietuvos, tiek prie Kauno istorijos žinių plėtros.
