Kam šimtas, kam kiek mažiau – muziejų amžiaus statistika Kaune įspūdinga. Nors pačiam jauniausiam, tiesa, nėra nė pusmečio – privatus Art deco muziejus oficialiai savo veiklą Gedimino g. 48 pradėjo šią vasarą. Taigi tai karščiausia šių metų naujiena – vaizdo reportažą rasite žemiau. O rudenėjant metas užsukti ir į kitas, galbūt nepelnytai pamirštas, įstaigas, kurios žeria vieną nuostabią ir jau veikiančią idėją po kitos. Juk muziejuose niekada nelyja.
Klasės susitikimas kitaip
Dar liepą Lietuvos švietimo istorijos muziejus maloniai nustebino kvietimu į belgo René Magritte’o litografijų parodą. Ji veikia iki lapkričio 1-osios. „Ši paroda buvo mūsų pirmas didelis iššūkis, tačiau tikslas pasiektas. „Romuvos“ lauko kinas, kiemelyje veikęs visą vasarą, – taip pat mūsų naujas projektas. Na, o rudeniui irgi turime planų bei minčių“, – sako muziejaus atstovė Rūta Medinienė. Ir iškart kviečia keisti planus, jei ant nosies – klasės susitikimas.
„Tuos, kurie neturi galimybės grįžti į savo gimtą kraštą ar tiesiog ieško įdomios vietos, rugsėjį kviečiame klasės susitikimus rengti tiesiog pas mus – muziejuje, kur turime naują erdvę – KLASĘ. Čia atkurtas jaukus mokyklos klasės vaizdas, dažais kvepiantys suolai, lenta, mokytojos stalas, spintos, kuriose sudėtos įdomios mokymo priemonės“, – išduoda R. Medinienė. Ji užtikrina, kad turėsite galimybę pabandyti vėl išspręsti matematikos uždavinį ar suraityti raidę plunksna edukaciniuose užsiėmimuose „Matematikos galia“ ir „Dailyraštis“.
Du šimtamečiai
Du muziejai, kurie dalinasi vieną įspūdingiausių Pirmosios Respublikos metais Kaune iškilusių pastatų, šiemet švenčia šimtuosius jubiliejus.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus oficiali įsteigimo data – 1921 m. gruodžio 14 d., ir tik po ketverių metų, 1925 m., atidaryta laikinoji M. K. Čiurlionio galerija Ąžuolų (dabar – Pelėdų) kalne. Intriguoja tai, kad 2022-aisiais būtent pastarojoje istorinėje erdvėje veiks jungtinė Kauno miesto muziejaus ir MO muziejaus paroda – tai vienas iš „Kaunas 2022“ programos akcentų. Na, o paties muziejaus šimtmečio akcentu tapo „Lietuvos dailė 1900–1940“, atidaryta dar šių metų pradžioje ir veiksianti iki lapkričio pabaigos. Ekspozicijoje pristatomi menininkai ir jų kūriniai, kurie dalyvavo pirmosiose lietuvių dailės parodose.
Dar vienas „čiurlioniškojo“ gimtadienio akcentas – praėjusiais metais mus palikusio ilgamečio muziejaus vadovo vardo suteikimas šios institucijos bibliotekai, kurioje kaupiamas meno leidinių lobynas. Pats „direttore“, kaip jį vadindavo kolektyvas, bibliotekai padovanojo apie 2000 leidinių.
Muziejaus socialiniuose tinkluose vyksta ir graži akcija, kurios metu sveikinami institucijos bendraamžiai kauniečiai: jei jūsų šeimoje yra šiemet 100-ąjį gimtadienį švenčiančių, susisiekite, jie bus maloniai nustebinti. Na, o iki rugsėjo 14 d. vyksta ir jubiliejiniams metams skirtas žaidimas „Aplankykite muziejų – laimėkite „Bičiulystę“, kuriame galima laimėti itin vertingą Čiurlionio reprodukciją.
Šimtmetis – puiki proga aplankyti ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus padalinius. Pirmojo jo vadovo rezidencijoje, A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje, kaip tik veikia pastatą suprojektavusio architekto Arno Funko gyvenimą apžvelgianti ekspozicija. O visai nauja netrukus bus įrengta iš esmės atnaujintuose skulptoriaus J. Zikaro namuose-muziejuje. Pažadame reportažą.
Metas paglostyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) liūtus. Šie, tiesa, jaunesni, naujuosius muziejaus rūmus papuošę kaip dovana iš Biržų. O štai Vytauto Didžiojo karo muziejus – pirmasis valstybės įsteigtas muziejus, pasitikęs šimtmetį. Jo gimtadienis sutampa su Valstybės atkūrimo diena – vasario 16 d. Tiesa, šiemet ji buvo visokeriopai sukaustyta ir speigo, ir karantino, tad viena seniausių šio muziejaus tradicijų, visuotinis nemokamas lankymas, buvo atidėta. Bet būtent vasario 16 d., nors ir kukliame rate gyvai, bet plačiai internetu, atidaryta itin šiuolaikiška šimtmečiui skirta paroda „Pradžios taškas“. Išskirtinį braižą turinti menininkė Jolita Vaitkutė pasistengė, kad paroda idealiai matoma būtų iš vieno vienintelio taško.
Bet jubiliejaus šventė tikrai įvyks! Jau rugsėjo 8 d. Karo muziejaus sodelyje griaudės pabūklai, koncertuos orkestras – programa persikels ir į Vienybės aikštę, ją rasite žurnalo kalendoriuje. Taip pat jubiliejinėje programoje šiemet dar suplanuota konferencija, skirta Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms paminėti (spalio 12 d.). O lapkričio 10 d. laukia netikėtas renginys „Robotai kariuomenėje“. Jame Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai papasakos apie žmones, kurių atsakingas darbas reikalauja daug žinių, maksimalaus susikaupimo ir kantrybės, gebėjimo koncentruotis ir pavojaus akimirką priimti tinkamą sprendimą. VDKM šimtmečio finalas persikels į Kauno tvirtovės VI fortą, kuriame veikia karo technikos ekspozicija. Gruodžio 4 d. čia planuojamas šviesos ir muzikos renginys „Garsovaizdis kraštovaizdyje“.
Šokiai, netelpantys salėje
Ką tik rašėme, kad Vytauto Didžiojo karo muziejus – pirmasis, įsteigtas nepriklausomoje Lietuvoje… Bet Kauno miesto muziejus – vyresnis! Jo istorija siekia net 1882 metus, ir, matyt, būtų galima surengti atskirą ekskursiją po visas buvusias ir esamas šio muziejaus erdves, papasakojant ir apie įdomiausias čia dirbusias asmenybes. Bet stabtelėkime šiais laikais, šiais metais. Muziejaus Rotušės skyrius nekantriai laukia rekonstrukcijos, bet palyginti šviežia naujiena yra ta, kad lankydamiesi „baltojoje gulbėje“ galite pakilti iki pat jos bokšto, kurio aukštis – 53 metrai. Jau? Tada leiskitės žemyn ir kulniuokite per Rotušės aikštę, tuomet Muitinės gatve, Kurpių ir sukite dešinėn į L. Zamenhofo gatvę. Metas pavakaroti Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje. Tiksliau, atkarpoje tarp jo renginių salės ir paties muziejaus. Nusiteikite gerokai sušilti – šoksime.
Skyriaus vedėja Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė patikslina, kad tradiciniai šokiai renginių salėje vyksta jau 12 metų – kiekvieną pirmą mėnesio pirmadienį. Visgi pandemijos metu planuojant naujas veiklas nuspręsta permąstyti ir šią: kodėl gi uždaros erdvės neiškeitus į atvirą ir taip triukšmingai bei prasmingai neatidarius naujo šokių sezono? Taigi pirmieji šokiai (o gal šimtieji jūsų gyvenime? Visai nesvarbu – čia laukiami ir pradinukai, ir pažengusieji) – rugsėjo 6 d. Nuo 18 val. mokysitės žingsnelių, o vėliau, griežiant muzikantams, trypsite grindinį iki pat dešimtos valandos sutemų.
„Groti pažadėjo Kauno rajono Domeikavos gimnazijos folkloro ansamblis „Serbentėlė“, mūsų šokių vakarų senbuviai „Kauno bandonija“ ir kiti – taip pat naujai susikūręs kolektyvas „Senamiesčio muzikantai“, – muzikiniu repertuaru dalinasi G. Dusevičiūtė-Neimontienė. Paklausus, ar šokių vakaruose dalyvauja ir nemažas muziejaus kolektyvas iš kitų padalinių, ji šypsosi, kad kaskart visi kviečiami, tik gal ne visi dar šiuos vakarus yra atradę. Ir tikisi, kad būtent toks renginio formatas gatvėje pritrauks ir daugiau kolegų, ir visų kitų, kurie gal net nėra lankęsi šiame muziejuje. „Nors, žinoma, didžioji šokėjų bendruomenės dalis – ištikimi lankytojai.“ Kai kurie čia net susipažino ir toliau šoka bendrą gyvenimo šokį.
Planuojami du „Šokančios L. Zamenhofo gatvės“ vakarai po atviru dangumi – po spalio, žinia, būna lapkritis… Bet organizatoriai tikisi tradiciją pratęsti pavasariop. Gal sutvarkius visas dangas ir grindinius renginys net įšaugtų į šokantį Senamiestį? Kodėl gi ne, nors būtent tokio pavadinimo renginys jau egzistuoja, bet ir tautinių šokių vakarai galėtų plėstis. Juk šokti gatvėje – šimtametė tradicija, nepavaldi nei santvarkoms, nei valstybių sienoms.
Nesenstanti klasika
Bene labiausiai šią vasarą atsinaujino Maironio lietuvių literatūros muziejus, minintis įkūrimo 85-metį. Rūmai Rotušės aikštėje lankytojams siūlo naują lietuvių literatūros istorijos ekspoziciją „Literatūra keičia“, kurioje pristatomi eksponatai nuo XVI a. iki šių dienų. Naujosios nuolatinės ekspozicijos tikslas – supažindinant su mūsų literatūros klasikais, jų kūriniais, darbais, nustebinti lankytojus, įkvėpti, sukelti pasididžiavimo savo kūrėjais ir tauta jausmą. Tam pasitelkiami ne tik įdomūs, originalūs eksponatai, tekstai, bet ir šiuolaikinės technologijos, padedančios paveikiai pasakoti istorijas, kurti patirtis. Muziejaus palėpėje tuo tarpu veikia nauja ekspozicija, skirta išeivijos literatūrai ir jos kūrėjams.
Su lietpalčiu ir ausinėmis
Pastaruoju metu vis plačiau įvairioms šiuolaikinio ir tradicinio meno iniciatyvoms atsiveriantis Kauno IX forto muziejus kviečia išmaniai ir turiningai pažinti ir patį Kauno tvirtovės IX fortą kaip gynybinį įtvirtinimą. Tai galite padaryti bet kuriuo jums patogiu metu, naudodamiesi programėle „Actionbound“. QR kodą, atversiantį maršrutą, rasite netoli automobilių stovėjimo aikštelės ir prie Okupacijų ekspozicijos pastato.
Dar viena programėlė, praturtinsianti jūsų patirtį šioje istoriškai svarbioje ir jautrioje vietoje – „Kosmos App“. Ją sukūrė savo sprendimais nuolat gerąja prasme stebinantis „Kosmos Theatre“. Tai lyg muzikinis atminties takas, geolokacinis maršrutas – devyni muzikiniai takeliai memorialinio komplekso objektams.
Teatralų kompozicija „Susitaikymas“ pratęsia komplekse nuo pavasario eksponuojamą lauko parodą „ISTORIJOS LŪŽIAI. Vietos atspindžiai“. Juk lietuvos istorijos lūžiai – reikšmingi pasikeitimai visuomenės gyvenime – itin ryškiai regimi būtent IX forto istorijoje. Kauno tvirtovės žlugimas per Pirmąjį pasaulinį karą, kalėjimo įkūrimas forte tarpukariu, politinių kalinių ištrėmimas ir kalinimas per pirmąją sovietinę okupaciją, masinės žudynės nacistinės okupacijos laikotarpiu, muziejaus įkūrimas ir didingo memorialo pastatymas okupantų pančiams po truputį braškant, naujas ekspozicijų turinys atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – lauko parodoje pristatomi pagrindiniai IX forto istorijos etapai šalies kontekste.
Ir nors straipsnio įžangoje teigiame, kad muziejuose nelyja, visgi šiame komplekse įdomiausia vaikštinėti vienui vienam. Kai oras išties blogas. Gal tuomet bent kruopele geriau suvokiame, kaip dabartinei kartai iš tiesų sekasi.
