Žurnalų archyvas

„Meno parke“ – naujos parodos ir vieną jų lydintis performansas

10 birželio, 2024, Parengta pagal organizatorių inf. | Naujienos

Atslūgus Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentų baigiamųjų darbų pristatymo ir gynimosi karštinei, galerija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) grįžta į įprastą parodų ritmą. Šį ketvirtadienį, birželio 13 d., 18 val. galerijoje bus atidarytos iškart dvi naujos parodos, o vienos jų patirtį penktadienį pratęs performansas.

Abu menininkai – parodą „Hello Darkness, My Old Friend I’ve Come to Talk With You Again“ pristatantis švedas Joakimas Stampe ir amerikietė Chelsea Coon, atidaranti parodą „Heavy Metal“, jau yra buvę Kaune. Jie dalyvavo Kaune vykusiame tarptautiniame performanso ir gyvo meno festivalyje „CREATurE Live Art“ (kuratorės Daina Pupkevičiūtė ir Vaida Tamoševičiūtė), po kurio ir išreiškė norus grįžti čia su personalinėmis parodomis.

„Heavy Metal“ – apie rėmų svorį kūnui

Chelsea Coon – 1989 m. gimusi amerikiečių menininkė, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Los Andžele. Jos kūryba pristatyta 32-jose šalyse. Daugiau nei dešimtmetį sudėtingi, ribas laužantys Chelsea Coon darbai žavi žiūrovus performansuose, įvairiose parodose, bienalėse ir festivaliuose. Menininkė yra surengusi daugiau nei 40 gyvų solo performansų ir daugybę parodų Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje, Pietryčių Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, Australijoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Galerijoje „Meno parkas“ Ch. Coon pristatys naujausius savo darbus, kuriuose nagrinėjamas kintantis kūno ir erdvės santykis, pasitelkiant ištvermės, troškimo ir pertekliaus gestus. Kurdama performansus, videodarbus, fotografiją ir skulptūrą Coon klausia, kaip ištvermė kiekviename kūrinyje patiriama skirtingai tiek fiziniame, tiek emociniame lygmenyje, o jos darbai kuriami per kartojimą ir kontempliaciją. Coon kelia klausimą, kaip medžiagų ar struktūrų defektai gali būti suprasti kaip naudingos kūno metaforos.

Paroda „Heavy Metal“ kalba apie rėmų svorį kūnui ir tiesiogiai, ir metaforiškai. Kūnas visada susijęs su veiksniais, kurių jis negali kontroliuoti, o „Heavy Metal“ tyrinėja įspraudimo į rėmus poveikį ir kaip tai  gali paveikti tapatybę.

Chelsea Coon videoperformansas „Big Break“. Autorės nuosavybė

Parodoje pristatomame videokūrinyje „Grind“ („Trintis“, 2024 m.) Chelsea Coon kruopščiai rankomis bando išardyti plieninį lovos rėmą – intymumo ir galios simbolį. Fotografijų serijose „Forms“ („Formos“, 2024 m.) ir „Reinforcements“ („Sutvirtinimai“, 2024 m.) menininkė fiksuoja performansą paremtą technologijomis ir informacijos dekonstrukcija siekiant atkreipti dėmesį į tai kaip rėmai priverčia kūnus judėti ir veikti tam tikrais struktūriniais būdais.  

Chelsea Coon darbuose gausu performatyvių elementų, kuriuose žvelgiama į dinamiškus lyčių veikimo ir egzistavimo būdus. Šioje parodoje ji naudoja poetiškus ir materialius pastebėjimus kaip darbų medžiagą. Parodą sudaro performanso vaizdo instaliacija, skulptūros ir fotografijos. Dinamiški, daugiadiscipliniai šios parodos kūriniai nagrinėja kūno, laiko ir erdvės santykines jėgas.

Joakimo Stampe kūryboje – naujos ir neištirtos medžiagos

Naujoji Joakimo Stampe (Švedija) paroda „Sveika, Tamsuma, sena bičiule mano, atėjau ir vėl su tavimi pasikalbėti“ – tarsi asmeniniai archyvai, kurių vizualioji filosofija atspindi mūsų gyvenamus laikus. Stampe pasakoja, kad kai tamsioje dirbtuvėje jis įžiebia šviesą, ten esantys, į sienas atremti dideli juodi guminiai objektai žvelgia į jį kaip didelės juodos skylės. Todėl ir parodos pavadinimas: „Sveika, Tamsuma, sena bičiule mano, atėjau ir vėl su tavimi pasikalbėti“. Stampe tęsia: „Man sunku palikti jų juodumą ir grįžti prie įprastos baltos drobės. Šie juodai pilki paviršiaus tonai turi paslapties, kuri mane užburia, įtraukia į dialogo paiešką su didelėmis tamsiomis guminėmis plokštėmis“.

Oras arba deguonis, kuris pamažu chemiškai juodą gumos toną paverčia sidabriškai pilku, reikalingas ir žaliems augalams, kuriuos Stampe sumaniai patalpina į prisiūtas juodos gumos kišenes. Augalai gali plėstis, būti laistomi ar keičiami jų prižiūrėtojų ar savininkų. Jie išreiškia kompozicinę laisvę, kurioje interpretatorius tampa bendraautoriumi. Stampe formuluoja organišką požiūrį į meną ir gyvenimą, kuriame niekas iš anksto nėra nulemta, bet viskas gali kisti.

J. Stampe. „Black on Black (TIME)“.


Savo meninėje kūryboje Joakimas Stampe aistringai ieško ir naudoja naujas ir neištirtas medžiagas. Jis išgarsėjo sąmoningai plėsdamas savo meninėje kūryboje naudojamų medžiagų spektrą, nesvarbu, ar tai būtų performanso menas, ar meno objektai. Stampe tiria ir atnaujina savo betarpišką medžiagų, objektų ir darbo su jais būdų pasaulį. Dėl to jo kūrinių vizuali raiška visada intuityvi ir išradinga, bet kartu jie visada turi istoriją, kurią reikia papasakoti. Nesvarbu, ar kalbama apie jo asmeninę praeitį, ar apie šiuolaikinę politiką, ar apie abu šiuos dalykus, jis kuria poetiškus vaizdus, konceptualius, bet visada turinčius emocinę dvasią.

Atidarymą pratęs performansas

Joakimas Stampe kūrybos medijos yra ir tapyba, ir performanso menas. Jis yra vienas iš performansų festivalio „Live Action Göteborg“ įkūrėjų ir jo projektų vadovas. Savo darbuose J. Stampe tyrinėja aktualius ir jį labiausiai paveikiančius šiuolaikinės visuomenės reiškinius ir įvykius. Kol yra Kaune, menininkas kartu su savo partnere Chuyia Chia (Malaizija/Švedija), taip pat pažįstama festivalio „CREATurE Live Art“ publikai, surengs ir performansą. „Over Troubled Water“ bus rodomas penktadienį,  birželio 14 d. 18 val. greta galerijos „Meno parkas“.

Chuyia Chia domisi sąveikaujančia, intensyvia fizine jėga, kaip medija ir priemone bendrauti su auditorija. Savo darbuose ji tyrinėja tokias problemas kaip klimato kaita ir politinis susirūpinimas dėl aplinkos pokyčių. 

J. Stampe ir C. Chia / Menininkų archyvo nuotr.

J. Stampe paroda „Hello Darkness, My Old Friend I’ve Come to Talk With You Again“ ir Chelsea Coon paroda „Heavy Metal“ veiks iki liepos 14 d. Parodos yra galerijos „Meno parkas“ orojekto  „Meno linija. 2024“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.