Sausio 26 d. (penktadienį) 18:15 val., galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks menininko Žygimanto Augustino personalinės parodos „Sirenes et Pax“ (Sirenos ir ramybė) atidarymas.
Menininkas parodoje sugretina du visiškai skirtingus dalykus, turinčius tą patį pavadinimą. Čia lygybės ženklas padedamas tarp mitinių sirenų ir sirenų – garsą skleidžiančio objektų.
Iš pirmo žvilgsnio šis sugretinimas gali pasirodyti kaip pokštas, tačiau parodos autorius kviečia žiūrovą kiek stabtelti ir pažiūrėti, kokie mūsų gyvenamo laiko apibrėžimai gali būti išvesti iš šios lygties.
Į sirenos pavojaus signalo garso bangą menininkas įkomponuoja mitinį elementą bei klausia ne kas atsitiko, bet kaip ir ką su tuo daryti. Tam jis sukuria tarsi distopinę erdvę, kurioje pasirodo keli mitinių sirenų siluetai – senovės graikų bei šiuolaikinis – sukurtas Margaret Atwood.
Abiem atvejais sirenų gundymo mechanizmas remiasi ne vizualumu (grožiu), bet tuo, kas yra sakoma. Viename žinomiausių epų, Homero „Odisėjoje“, sirenos pagrindiniam herojui žada išmintį ir žinojimą. Jos jam gali atskleisti, kas buvo ir kas bus. Ir jei Odisėjas, jau prieš tai perspėtas, nebūtų tvirtai pririštas prie laivo stiebo, jo kelionė būtų ten ir pasibaigusi. Įdomu tai, kad sirenos tik sako, jog viską žino. Bet ar tai tiesa?
Po kelių tūkstančių metų sirena Margaret Atwood eilėraštyje naudoja kitą žodyną. Ji šaukiasi pagalbos ir, kaip gerai suformuluota reklamos žinutė, jos žodžiai pataiko į jautriausią ir nekvestionuojamą šiuolaikinio žmogaus vietą – individualumą ir išskirtinumą. Tačiau, kitaip nei Odisėjui, jokia antgamtinė jėga jo neperspėja, kad pasiduoti šiai idėjai – mirtinai pavojinga.
Tai kas lieka, kai pamatiniai žmogaus troškimai – viską žinoti ir būt išskirtiniu, tampa pavojingi? Vienas iš atsakymų sklandys galerijoje „Meno parkas“ nuo sausio 26 d. iki vasario 25 d.
