Vienuoliktus metus skaičiuojantis žurnalas ir portalas „Kaunas pilnas kultūros“ turi ir kiek jaunesnį brolį (o gal seserį?) – kultūros kalendorių, žinomą kaip „Kaunas pilnas renginių“. Nuo 2019 m. pabaigos veikiantis Kauno menininkų namų (KMN) projektas – ne tik paruoštukas miestiečiams ir Kauno svečiams, bet ir kultūros stebėsenos bei analizės įrankis.
Kultūros kalendoriuje visi renginiai skelbiami nemokamai, o ieškantys įdomių patirčių kviečiami filtruoti turinį pagal savo poreikius ir pomėgius. Nesudėtinga atrasti nemokamus renginius, rinktis juos pagal žanrą, datą ar prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms.
Neseniai paskelbta projekto 2025 m. veiklos ataskaita – Kauno kultūros pusryčių metu vykusio pristatymo metu KMN informacijos analitikas Vytautas Paplauskas pasidalino aktualia statistika apie mieste vykstančius kultūros renginius. Augantis projekto vartotojų skaičius įrodo, kad ilgametė KMN strategija duoda vaisių.
Operatorių gausa
Jei per pirmuosius pilnus veiklos metus renginių kalendorius ir duomenų kaupimo platforma pritraukė daugiau nei 80 kultūros ir meno operatorių, kurie surengė beveik pusantro tūkstančio renginių, tai šiandien ji turi net 391 registruotą kutūros operatorių. „Tai yra itin džiuginantis skaičius, nes lyginant su 2022 metais, kai buvo paleista nauja „Kaunas pilnas renginių“ versija, jis išaugo beveik du kartus“, – pastebėjo V. Paplauskas.
Pranešėjas detalizavo, kad platformos operatorių sąraše galima rasti viešąsias įstaigas (VšĮ), biudžetines įstaigas, privatų sektorių bei individualiai dirbančius menininkus ir organizatorius.
Įdomu – nors biudžetinės įstaigos sudaro tik šiek tiek daugiau nei 2 proc. operatorių, jos sugeneruoja net 28 proc. viso turinio. „Tai paaiškinama dideliais resursais, turima infrastruktūra ir finansavimu, leidžiančiu užtikrinti renginių amplitudę“, – teigė V. Paplauskas. Be to, miesto biudžetinėms įstaigoms kelti įvykius į kalendorių privalu, kai tuo tarpu Kultūros ministerijai pavaldžios, privačios ar kitaip valdomos gali pačios nuspręsti, ar nori tuo užsiimti.
Post-kultūros sostinės etapas
„Jei žiūrėtume į publikuotų įvykių skaičių, per metus turėjome 2 152 renginius. Čia matome nedidelį, maždaug 9 proc. sumažėjimą. Tai galima sieti su tuo, kad po 2022-ųjų (Europos kultūros sostinės metų) rinka šiek tiek stabilizuojasi, o biudžetinės įstaigos ne visada į sistemą sukelia absoliučiai visą savo turinį“, – pastebėjo V. Paplauskas.
Anot KMN atstovo, buvusių Europos kultūros sostinių praktika rodo, kad metai po kultūros sostinės titulo dažniausiai pasižymi kultūros pasiūlos sumažėjimu, o atsigavimas ir netgi kultūros sostinės metų intensyvumo lygis pasiekiamas per ateinančius penkerius metus: „Būtent tai ir iliustruoja skaičiai Kaune.“
Kiek tenka sekti kalendoriaus turinį, akivaizdu, kad viskas priklauso nuo veiklos specifikos – pvz., jei galerijos linkusios informuoti apie kiekvieną savo renginį, tai kino teatras „Romuva“, kasdien rodantis po keletą filmų, įkelia tik specialius seansus, kuriuose vyksta filmų pristatymai ar aptarimai, kitos papildomos veiklos. Ir nors galbūt platformos „Kaunas pilnas renginių“ vartotojui būtų patogu joje matyti ir kino seansus, dėl kiekio jie užgožtų kitus įvykius.
Lankytojai ir sezoniškumas
Internetinio kalendoriaus lankomumas auga. Per 2025 m. užfiksuota 160 tūkst. lankytojų (bendras apsilankymų skaičius). Tai yra maždaug 11,9 proc. augimas, lyginant su 2024 m.
Kaip informavo V. Paplauskas, Kauno menininkų namai vykdo skaitmeninės reklamos kampanijas, nuolat ieško kitų projekto viešinimo būdų.
Žvelgiant į kalendoriaus statistiką akivaizdu, kad kultūros metai turi du pikus. Tai gegužė, kai skelbiama apie 11 proc. visų metų renginių ir jais domisi 17 proc. metų lankytojų. Rugsėjį ir spalį apsilanko net iki 40 proc. visų lankytojų. Tokį skaičių gana nesunku paaiškinti – gegužę prasideda atviro oro renginių sezonas, vyksta Kauno miesto gimtadienis su didele pasiūla. Rugsėjį sezoną pradeda teatrai ir kitos įstaigos, tad po ramesnės vasaros, kai kalendoriuje dominuoja muzika, visi kiti irgi grįžta į veiksmą.
Decentralizacija – mitas ar galimybė?
Nors jau ne vienerius metus kalbama apie būtinybę kultūrą artinti prie žmonių ir tokie visame mieste vykstantys ciklai, kaip „Kultūra į kiemus“ ar „ConTempo“, tai nuolat daro, iš esmės kultūra vis dar stipriai koncentruojasi Kauno centre. Centro seniūnijoje vyksta nuo 500 iki 1000 renginių per metus. „Tai – net 44 proc. visų kalendoriuje esančių renginių. Ir tai nenuostabu, nes didžioji dauguma įstaigų yra įsikūrusios būtent centre“, – neslepia V. Paplauskas.
Anot analitiko, stebint renginių skaičius kitose seniūnijose, akivaizdu, kad kultūra pamažu decentralizuojasi: „Net penkiose seniūnijose 2025 m. vyko po daugiau nei 100 renginių, lyderiauja Žaliakalnio seniūnija – kalendoriuje pernai skelbti net 286 čia vykę renginiai.“
Renginių kategorijos ir savaitės ritmas
Nors komercinėse bilietų pardavimo platformose gali atrodyti kitaip, „Kaunas pilnas renginių“ kalendoriuje dominuoja edukacijos. Tai dirbtuvės, seminarai, susitikimai. Parodos populiariausios rugsėjį, muzika dominuoja vasarą, o literatūra – tradiciškai pavasario žanras.
Renginių dinamika rodo, kad populiariausia diena yra šeštadienis (18 proc. kalendoriaus įrašų). Tačiau lankytojų skaičius, kurį į sistemą kelia biudžetinės įstaigos, didžiausias trečiadieniais – tai įrodo, kad žmonės kultūros nori ne tik savaitgaliais. „Pirmadienis pasiūlos atžvilgiu išlieka pasyviausia diena“, – į nišą atkreipė dėmesį V. Paplauskas.
Planuose – kokybės ir kiekybės augimas
„Kaunas pilnas renginių“ siekia ne tik didinti platformos patogumą vartotojams, bet ir pritraukti dar daugiau smulkiųjų organizatorių, kad pasiūla būtų kuo įvairesnė.
„Investuosime į „Kaunas pilnas kultūros“ prekės ženklo žinomumą ir reklamą skaitmeninėje erdvėje, kad informacija pasiektų ne tik nuolatinius kultūros vartotojus, bet ir naujas auditorijas“, – žadėjo. V. Paplauskas. Anot jo, svarbu ir dirbti su seniūnijomis, kad informacija pasiektų bendruomenes tiesiogiai jų gyvenamosiose vietose.
